Jubiliejinė dainų šventė pritraukė ne tik daugybę meno kolektyvų, bet ir tapo proga Lietuvą aplankyti užsienyje gyvenantiems lietuviams. Viena jų – žymi JAV operos solistė ir neuromokslininkė Indrė Viskontas, kuri tyrinėja muzikos poveikį žmogui. „Muziką mes galime naudoti mūsų sveikatos palaikymui, bet reikia žinoti kur, kada ir kaip“, – sako I. Viskontas.
Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto pranešime žiniasklaidai I. Viskontas pasakoja, kad muzika lydi žmoniją nuo pat jos gyvavimo pradžios ir yra labai svarbi mūsų egzistencijai.
„Žmogus yra dinamiškas, kartais mes norime išreikšti arba išspręsti tai, ką būtų pernelyg sunku suformuluoti žodžiais. Emocijos nėra statiškos – jos keičiasi: muzika geba parodyti tą pokytį, žodžiai – nelabai. Žodis gana statiškai apibūdina emociją, bet neperteikia visų atspalvių – emocijos kaitos: bendraudami žmonės veikia vienas kitą, vyksta sąveika, kuri yra dinamiška. Man atrodo, muzika leidžia mums tai parodyti“, – sako mokslininkė ir operos dainininkė.
Anot I. Viskontas, garsai neretai tampa įrankiu emociniam kontekstui suprasti.
„Mums socialiniai ryšiai yra labai svarbūs. Mums yra labai svarbu suprasti, ką kiti žmonės mano, kas jiems yra svarbu, ką jie darys. Mes turime su jais sugyventi. Muzika turi daug informacijos apie kitų žmonių mintis, emocinį gyvenimą“, – sako ji.
Tiria Dainų šventėje skambančios muzikos poveikį
Indrė Viskontas pabrėžia, kad tokiame masiniame renginyje kaip Dainų šventė tiek dalyvių, tiek žiūrovų smegenyse išsiskiria oksitocinas, kuris sukuria bendrystės jausmą.
„Hormonas oksitocinas – cheminė medžiaga, kuri paliečia mus ir sukuria prieraišumą. Daugiau oksitocino išsiskira smegenyse tuomet, kai mes klausomės muzikos, kuri mums patinka. Todėl Dainų šventėje visi jausis arti vienas kito“, – aiškina neuromokslininkė.
Dainų šventėje I. Viskontas kartu su VU Filosofijos fakulteto docente dr. R. Dirvanskiene bei kolegėmis iš užsienio – dr. Neta Maimon iš Tel Avivo universiteto ir dr. Ivana Konvalinka iš Danijos technikos universiteto – atlieka tyrimą, kurio tikslas išsiaiškinti, kaip renginio metu skambanti muzika veikia dalyvius ir žiūrovus.
„Mes norime pažiūrėti, ar įmanoma rasti sinchronizaciją tarp Dainų šventės dalyvių ir žiūrovų. Visi dalyviai ir žiūrovai gali užpildyti apklausas, nes mes norime žinoti kaip jie jaučiasi, kokia jų sveikata. Tada per pačią Dainų šventę apklausas gali užpildyti po dainos „Kur giria žaliuoja“, nes manome, kad čia bus stiprus emocinis momentas ir norime tai išmatuoti“, – pasakoja I. Viskontas. Be to, ji priduria, kad apklausos nėra vienintelė tyrimo priemonė – taip pat šventės metu matuojamas ir dalyvių bei žiūrovų širdies ritmas, smegenų aktyvumas.
Žmonių reakcija į tą pačią muziką skiriasi
Pasak pašnekovės, vaikų, kurie nuo mažens mokosi groti arba dainuoti, smegenys į garsą išmoksta reaguoti kitaip. „Galime kalbėti apie tai, kas atsitinka, kai klausomės muzikos arba kai mes patys esame muzikantai. Jeigu vaikas mokosi groti instrumentu arba dainuoti nuo pat mažens, jo smegenys vystosi kitaip“, – dėsto ji.
Visgi I. Viskontas pabrėžia, kad įsitikinimas, jog nėščios moterys neva turi klausytis Mocarto kūrinių, kad vaikas gimtų su išskirtiniais protiniais gebėjimais, yra daugiau mitas, nei realybė.
„Mocarto efektas nėra toks, koks manome, kad jis yra. Mocarto muzika yra gana sudėtinga. Tie tyrimai, kurie tyrė, ar jo muzika padaro vaikus protingesnius, yra labiau apie [muzikos] energiją“, – sako pašnekovė.
Neuromokslininkė pasakoja, kad to paties kūrinio poveikis kiekvienam žmogui gali skirtis ir būti tiek biologinis, pavyzdžiui, gali sumažinti ar pagreitinti širdies plakimą, kvėpavimą, tiek ir psichologinis – gali iššaukti tam tikras emocijas
Tyrėja sako, kad pasitelkiant muziką neretai yra siekiama tam tikrų tikslų, pavyzdžiui, pakeisti žmogaus motyvus. „Yra daug pavyzdžių, kai muzika yra naudojama kariuomenėse, įteigti žmonėms, kad jie darytų dalykus, kurių šiaip nedarytų. Muzika yra dalis mūsų socialinių ryšių, kad ji gali pakeisti mūsų motyvus, ką mes galvojame, ką norime daryti“, – dėsto garsi JAV operos solistė ir neuromokslininkė Indrė Viskontas.
