Pilietiška ir aktyvi diaspora – svarbi jėga ginant Lietuvą
Diasporos įsitraukimas į pilietinį pasipriešinimą ir Lietuvos gynybą – vienas pagrindinių Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) išsikeltų tikslų per paskutinį PLB Seimą, nes akivaizdu, kad aktyvi, kritiškai mąstanti, gebanti ir pasiruošusi gintis visuomenė yra itin veiksminga potencialių agresorių atgrasymo priemonė.

Seimo teisininkai įvertino pataisas dėl dvigubos pilietybės: prieštarauja Konstitucijai
Po nesėkmingo referendumo Seime atsiradusias naujas iniciatyvas dėl pilietybės išsaugojimo NATO ir ES valstybių piliečiams Seimo teisininkai vertina kaip prieštaraujančias Konstitucijai.

Šaulių sąjunga išeivijoje plečiasi
Gegužės 24-ąją Lietuvos šaulių sąjungos gretas papildys nauji broliai ir sesės Suomijoje – Helsinkyje, LR ambasadoje, šaulio priesaiką duos mūsų tautiečiai, gyvenantys ir dirbantys šioje šalyje. Šiemet prisiekė ir šauliais tapo lietuviai, gyvenantys Prancūzijoje ir Šiaurės Anglijoje, taip pat įsteigti padaliniai Vokietijoje, Šiaurės Airijoje. Itin aktyviai veikia šauliai Norvegijoje. Liepą daugiau kaip 20 lietuvių ruošiasi šaulio priesaikai Danijoje.

Paštu užsienyje balsuojantys rinkėjai gaus dvejų rinkimų balsavimo biuletenius
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) praneša gavusi patvirtinimą iš visų Lietuvos diplomatinių atstovybių, kad tiems rinkėjams, kurie yra užsiregistravę balsuoti paštu, vokai su balsavimo biuleteniais yra išsiųsti praėjusią savaitę ir artimiausiomis dienomis turėtų pasiekti rinkėjų namus. VRK žiniomis, dalis ambasadų vokus su biuleteniais jau yra gavusios iš rinkėjų ir saugo juos iki skaičiavimo dienos.

Dainų šventė jau gyvuoja Argentinoje: „Kad giria žaliuotų“
Argentinos lietuvių kultūros ir savišalpos draugijos „Nemunas“ visų kartų šokių kolektyvai susibūrė emocingai akcijai – kartu su visais pasaulio lietuviais pasodinti ąžuoliuką ateinančioms kartoms, įprasminant Dainų šventės 2024 m. Lietuvos šimtmečio renginį „Kad giria žaliuotų“, kuris reiškia ,,Kad miškai žydėtų“.

Pilietybės išsaugojimo klausimas yra aktualesnis Lietuvoje gyvenantiems piliečiams
Sekmadienį Lietuvoje ir užsienyje gyvenančius lietuvius sujungs bendra pareiga ir atsakomybė: prie balsadėžių atėję piliečiai spręs Lietuvos likimą. Prezidento rinkimuose tautiečiai rinks tą, kas ateinančius penkerius metus vadovaus šaliai, taip pat pasisakys referendume, ar gimimu Lietuvos pilietybę įgiję žmonės galės ją išlaikyti ir priėmę kitos, Lietuvai draugiškos šalies pilietybę. Šiandien Konstitucija pilietybės įgijimą ir praradimą apibrėžia labai griežtai, tad kasmet per 1000 Lietuvos piliečių praranda gimtosios šalies pasą. Užsienio lietuviams atstovaujanti Pasaulio Lietuvių Bendruomenė (PLB) apie skaudų pilietybės praradimo klausimą kalba jau nuo 2006 m. ir skatina gimimu įgytos pilietybės neatimti. PLB Viešųjų ryšių komisijos pirmininkė, Italijos lietuvė Aurelija Orlova tiki, kad šį sekmadienį pilietiški lietuviai susivienys ir balsuos už piliečių išsaugojimą.

Lietuvos pilietybės išsaugojimo mitai ir faktai
Gegužės 12 d. vyksiantis referendumas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo (gimimu gautos Lietuvos pilietybės išsaugojimo) visuomenėje ir viešojoje erdvėje sukelia diskusijas, kurių metu kai kuriuos išsakomus teiginius derėtų įvardyti kaip neatitinkančius realybės ar iliuzijas. Peržvelkime dažniausiai minimus dalykus ir pasvarstykime, kaip yra iš tiesų.

Prezidentas Valdas Adamkus: pilietybė yra prigimtinė teisė
Kadenciją baigęs Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus išeivijoje praleido pusšimtį metų. Jis puikiai supranta diasporos problemas ir iššūkius, vienas jų – skaudus Lietuvos pilietybės praradimo, įgijus kitos šalies pilietybę, klausimas. Buvęs šalies vadovas tiek savo kadencijų metu, tiek per pirmąjį referendumą 2019 m. aiškiai pasisakė už pilietybės išsaugojimą.

Lietuvos valstybės institucijų dėmesys jos diasporai
2024 m. Balandžio 9–12 dienomis Vilniuje vyko Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdžiai. Viename iš jų buvo pristatyta Užsienio reikalų ministerijos (URM) užsakymu atlikta Lietuvos diasporos nuomonės apklausa bei Lietuvos diasporos politikos strateginių gairių „Globali Lietuva“ 2022–2030 m. veiksmų plano įgyvendinimo 2023 metais ataskaita.

Informacija apie balsavimą užsienyje
Visi užsienyje gyvenantys ar laikinai esantys, vyresni nei 18 metų ir balsavimo teisę turintys Lietuvos Respublikos piliečiai, turi teisę ir yra kviečiami balsuoti 2024 metais gegužės, birželio ir spalio mėnesį vyksiančiuose rinkimuose ir referendume dėl pilietybės išsaugojimo.

Išeivijoje gimusi naujoji lietuvių karta
Užsienyje gimę ir augę lietuviai nepamiršta Lietuvos ir tai jie liudija į savo kasdienybę įpintais lietuviškais „prieskoniais“. Vienam tai – kasdien vartojama lietuvių kalba, pusryčiams valgomi grikiai. Kitam – liaudies dainų skambesys, svajonės apie artėjančią kelionę į Lietuvą. Trečiam – studentiško gyvenimo Lietuvoje patyrimas lankant kalbos kursus. Nors jų gimtinė – jau ne Lietuva, širdyje jie jaučia nematomus saitus su tėvų ir senelių gimtosiomis žemėmis ir tą ryšį stiprina savais, autentiškais būdais. „Pasaulio lietuvis“ pakalbino Vokietijoje, Kanadoje ir Italijoje gimusius ir užaugusius jaunosios kartos lietuvius apie jų ryšį su Lietuva.

Lietuvių bendruomenės tolimiausiose pasaulio šalyse: kūrimosi iššūkiai ir perspektyvos
Užsienio reikalų ministerijos ir Migracijos departamento duomenimis, didžioji užsienyje gyvenančių lietuvių dalis yra įsikūrusi Europos žemyne. Visgi, pasauliui globalėjant, tautiečių šiais laikais galima sutikti ir pačiuose tolimiausiuose planetos kampeliuose.