Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

15 įdomių faktų iš praėjusių Lietuvos prezidento rinkimų

05/24/2019 Aidas
prezidentas 1

Šiuo metu vykstantys Lietuvos Respublikos prezidento rinkimai – septintieji Lietuvos istorijoje po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. Anksčiau vykę rinkimai pasižymėjo gausybe įdomių faktų – juose dalyvavo ir turtuolis iš Australijos, ir humoro laidų vedėjas, ir Antano Smetonos giminaitis, ir nelaimėlis, gavęs beveik dvidešimt kartų mažiau balsų negu prieš rinkimus surinko rėmėjų parašų.

Kviečiame susipažinti su įdomiausiais faktais apie anksčiau – 1993, 1997, 2002, 2004, 2009 ir 2014 m. – vykusius prezidento rinkimus. Čia sužinosite, koks kandidatas buvo jauniausias, o koks – vyriausias, kuris gavo mažiausia balsų istorijoje, o kuris – daugiausia.

Australijos turtuolis. 2002 m. Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose dalyvavo Australijos lietuvis, verslininkas Juozas Edvardas Petraitis, deklaravęs, kad turi turto už 145 mln. litų ir piniginių lėšų dar už beveik 4 mln. litų. Savo biografijoje jis apie turtų kilmę daug nepasakojo, tik trumpai pažymėjo, kad „kapitalą įgijo iš teisinių konsultacijų bei nekilnojamojo turto užsienyje“.

„Lietuva turi susigrąžinti tyro Baltijos gintaro įvaizdį“, – skelbė programoje J.E.Petraitis, taip pat žadėjęs kovoti su korupcija, reformuoti rinkimų sistemą, mažinti mokesčius.

Rinkimai J.E.Petraičiui buvo nesėkmingi: surinkęs 3,74 proc. balsų, jis liko septintas ir nepateko į antrąjį ratą.

Vėliau buvęs kandidatas turėjo problemų su teisėsauga. 2009 m. J.E.Petraitis buvo nubaustas 300 Lt bauda už vagystę iš parduotuvės, o 2012 m. J.E.Petraitis buvo pripažintas kaltu dėl netikro vekselio realizavimo ir sukčiavimo bei nuteistas laisvės atėmimo bausme.

Su šypsena į prezidentus. 2002 m. prezidento rinkimuose dalyvavo anuomet itin populiarios humoro laidos „Dviračio žynios“ vienas kūrėjų ir vedėjų, ekonomistas Vytautas Šerėnas.

Šerėno rinkimų programą sudarė vienas sakinys: „Kandidato į Respublikos prezidentus Vytauto Šerėno programa transliuojama kiekvieną dieną 20 val. LNK kanalu“. Būtent tokiu laiku buvo rodomos „Dviračio žynios“.

Kandidatavimo laikotarpį padaryti šmaikštų ir juokingą žadėjusiam Vytautui Šerėnui rinkimai susiklostė ne taip ir blogai: sulaukęs 7,75 proc. rinkėjų pasitikėjimo, jis liko ketvirtas.

Giminaičio pėdomis. 1997 m. prezidento rinkimuose dalyvavo režisierius Rimantas Smetona. Jei pavardė pasirodė jums kažkur girdėta, nesuklydote: šio kandidato senelio brolis buvo Antanas Smetona, tarpukario Lietuvos prezidentas.

Obuolys nuo obels netoli nuriedėjo: R.Smetona, kaip ir A.Smetona, buvo Lietuvių tautininkų sąjungos pirmininkas. Jis aktyviai pasisakė prieš Lietuvos narystę Europos Sąjungoje. Kandidato organizuotai konferencijai sveikinimo žodį atsiuntė netgi buvusi Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Margaret Thatcher.

„Jeigu įstosime į Europos Sąjungą, turėsime nuo likusio pasaulio atsitverti muitų, kvotų, licencijų siena. O ką veiksime toje organizacijoje: šliaužiosime pažeme ar skraidysime kaip ereliai? Greičiausiai roposime kaip skruzdėlės, nes mūsų ūkis Europoje nepajėgus konkuruoti, taigi pasmerktas žlugti“, – prieš rinkimus publikuotame interviu teigė R.Smetona.

Visgi pasekti garsaus giminaičio pėdomis R.Smetonai nepavyko. Surinkęs vos 0,36 proc. rinkėjų pasitikėjimo, jis tarp visų kandidatų liko paskutinis. Vėliau jis buvo tapęs Seimo nariu.

Didžiausias nelaimėlis. 2002 m. rinkimuose dalyvavęs tuometinis partijos „Socialdemokratija 2000“ pirmininkas Rimantas Jonas Dagys susilaukė vos 1264 balsų – juo pasitikėjimą pareiškė vos 0,09 proc. rinkėjų. Jis iki šiol yra mažiausia balsų prezidento rinkimuose gavęs kandidatas.

Įdomu tai, kad tam, kad apskritai galėtų dalyvauti rinkimuose, R.J.Dagys turėjo surinkti bent 20 tūkst. jį remiančių piliečių parašų. Tai reiškia, kad už R.J.Dagį nebalsavo netgi didžioji dauguma tų rinkėjų, kurie už jį pasirašė prieš rinkimus.

Mažiau negu 20 tūkst. balsų rinkimuose po Nepriklausomybės atkūrimo surinko dar septyni kandidatai: Rolandas Pavilionis ir Rimantas Smetona 1997 m., Vytautas Šustauskas, Vytautas Bernatonis, Kęstutis Glaveckas ir Algirdas Pilvelis 2002 m. bei Česlovas Jezerskas 2009 m.

Logiškas žingsnis. Ar esate girdėję tokią Lietuvos gyvenimo logikos partiją? Greičiausiai ne, bet tokia partija, nors nieko ypatingo niekada rinkimuose nepasiekė, išties egzistavo, o jos kandidatas Vytautas Bernatonis 2002 m. dalyvavo prezidento rinkimuose.

Labai logišku tokio V.Bernatonio sprendimo pavadinti negalima: jis tegavo vos 0,25 proc. balsų. Savo programoje V.Bernatonis siūlė reformuoti teisėtvarkos sistemą, sujungiant jėgos struktūras ir jas padarant pavaldžias prezidentui, grąžinti mirties bausmę, „stojimą į ES ir NATO svarstyti tik susitvarkius Lietuvoje.“ 2009 m. gyvenimo logikos partijos egzistavimas baigėsi – ji prisijungė prie Naujosios Sąjungos.

Pats V.Bernatonis prisijungė prie Algirdo Paleckio Socialistinio liaudies fronto ir dar kartą trumpai pagarsėjo 2012 m. Seimo rinkimų kampanijos metu, kai į jį tiesioginės LRT laidos metu stiklinę vandens sviedė Algirdas Patackas. A.Patackas pasipiktino V.Bernatonio žodžiais, kad V.Landsbergis išprovokavo kruvinas žudynes per Sausio 13-ąją ir yra Lietuvos nusikaltėlis numeris vienas.

Ne tik Kaunui, bet ir Lietuvai. Jau tikriausiai pastebėjote, kad 2002 m. rinkimai buvo ypač turtingi įvairių kandidatų. Tąmet į prezidentus kandidatavo ir neseniai iš Kauno mero pareigų atstatydintas Vytautas Šustauskas. Tuo metu jis nebuvo be darbo – buvo Seimo narys – tačiau nutarė siekti ir aukštesnio posto.

„Duona. Darbas. Tvarka“ Tai buvo trys pamatai, kuriais rėmėsi V.Šustausko programa. V.Šustauskas žadėjo paleisti Seimą, įvesti prezidentinį valdymą, reformuoti mokesčių sistemą. Programoje gausu skambių frazių: „Būtina sunaikinti ypač išpampusį naujosios biurokratijos burbulą“, „Tamsus tunelis yra ir Lietuvos biudžetas. Koks ten velnias įsisukęs?“, „Gal jau užteks „ponijos“ kelionių į užsienio kurortus už mūsų pinigus?“ ir pan. Vis dėlto V.Šustauskui rinkimai sėkmingi nebuvo – jis tesurinko 0,37 proc. balsų.

Vienintelis milijonierius. Kalbame ne apie pinigus, o apie gautus balsus. Vienintelis kandidatas atkurtos Lietuvos prezidento rinkimų istorijoje, sugebėjęs peržengti milijono gautų rinkėjų balsų ribą, yra Algirdas Mykolas Brazauskas. Jis 1993 m. rinkimuose sulaukė net 1 211 070 rinkėjų pasitikėjimo.

Rinkimuose tąkart dalyvavo net 2 012 420 rinkėjų – tai vienintelis kartas nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kai prezidento rinkimuose dalyvaujančių rinkėjų skaičius perkopė du milijonus. Už A.Brazauską balsavo 60,1 proc. už jų, už jo oponentą Stasį Lozoraitį – 38,1 proc. iš jų.

Lietuvos Dalia. Na, o vertinant ne pagal gautų balsų skaičių, bet pagal atotrūkį nuo antrą vietą užėmusio kandidato, nepralenkiama yra 2009 m. triumfavusi Dalia Grybauskaitė.

Tuomet už ją jau pirmajame rate balsavo 68,21 proc. rinkėjų. Antroje vietoje likusį Algirdą Butkevičių D.Grybauskaitė aplenkė net 787 382 balsais. Tiesa, kadangi rinkėjų aktyvumas apskritai buvo žemesnis negu 1993 m., D.Grybauskaitė neperžengė milijono balsų ribos ir neprisivijo A.Brazausko: už ją balsavo 950 047 rinkėjai. Dešimties daugiausiai balsų per ankstesnius rinkimus gavusių kandidatų sąrašą rasite straipsnio pabaigoje.

34 kandidatai. Tiek kandidatų iš viso yra bent kartą bandę savo jėgas prezidento rinkimuose po Nepriklausomybės atkūrimo. Šiemet šis skaičius išaugo iki 39 – sąrašą papildė Saulius Skvernelis, Ingrida Šimonytė, Gitanas Nausėda, Mindaugas Puidokas ir Arvydas Juozaitis, kurie anksčiau prezidento rinkimuose nėra dalyvavę.

Trečias kartas nemeluoja? Dviems šiemetiniams kandidatams – Vyteniui Povilui Andriukaičiui ir Valdemarui Tomaševskiui – šie prezidento rinkimai buvo jau tretieji.

Andriukaitis savo jėgas bandė 1997 ir 2002 m. (surinko atitinkamai 5,72 ir 7,30 proc. balsų), V.Tomaševskis – 2009 ir 2014 m. (surinko atitinkamai 4,74 ir 8,22 proc. balsų). Dar du kandidatai – V.Mazuronis ir N.Puteikis – rinkimuose dalyvo antrąkart. Dalyvaudamas 2009 m. prezidento rinkimuose, V.Mazuronis gavo 6,15 proc. balsų, o N.Puteikis 2014 m. prezidento rinkimuose surinko 9,32 proc. balsų.

Na, o žvelgiant į visą prezidento rinkimų istoriją, trijuose skirtinguose prezidento rinkimuose yra dalyvavę dar trys kandidatai: V.Adamkus (1997, 2002 ir 2004 m.), K.D.Prunskienė (2002, 2004 ir 2009 m.) bei A.Paulauskas (1997, 2002 ir 2014 m.). Keturis kartus prezidento rinkimuose kol kas nedalyvavo niekas.

Vyrų reikalas. Iš jau minėtų 34 anksčiau rinkimuose dalyvavusių kandidatų tik keturi, arba 11,7 proc., buvo moterys (Dalia Grybauskaitė, Vilija Blinkevičiūtė, Kazimiera Danutė Prunskienė ir Loreta Graužinienė). Likę 30 – vyrai. Tad moterys dalyvauti prezidento rinkimuose anaiptol nesiveržia.

Kita vertus, moterims rinkimuose sekasi ne taip ir blogai. Trys iš keturių rinkimuose dalyvavusių moterų bent vieneriuose rinkimuose sugebėjo sulaukti daugiau negu 15 proc. rinkėjų palaikymo (to padaryti nepavyko tik L.Graužinienei), tokį patį rezultatą pasiekė vos 8 iš 30 vyrų.

Dvi moterys (Dalia Grybauskaitė ir Kazimiera Danutė Prunskienė) pateko į antrąjį rinkimų ratą, tą patį pasiekė vos keturi vyrai. Na, o Dalia Grybauskaitė išlieka vieninteliu asmeniu po nepriklausomybės atkūrimo, sugebėjusiu laimėti dvejus prezidento rinkimus iš eilės.

Atkakliausia kova. 1997 m. rinkimų antrajame rate rinkimus laimėjusį V.Adamkų ir antrą vietą užėmusį A.Paulauską skyrė vos 14 256 balsai. Balsavo beveik du milijonai rinkėjų. Tai reiškia, kad rinkimų nugalėtoją nulėmė vos 0,0054 proc. rinkėjų balsai.

Jei bent kas penkiasdešimtas už Valdą Adamkų balsavęs rinkėjas būtų neatėjęs į rinkimus, prezidentu būtų tapęs Artūras Paulauskas. Šį skaičių galite pateikti visiems, kas sako, kad jų balsas nieko nelemia.

Kokie buvo kiti mažiausi skirtumai? 2014 m. rinkimų pirmajame rate antras likęs Zigmantas Balčytis trečią vietą užėmusį tą patį A.Paulauską aplenkė 21 520 balsų. 2002 m. rinkimų pirmajame rate antra likusi Kazimiera Danutė Prunskienė trečioje vietoje likusį Petrą Auštrevičių aplenkė 24 268 balsais. 2004 m. prezidento rinkimų antrajame rate V.Adamkus K.Prunskienę aplenkė 72 867 balsais. 2002 m. prezidento rinkimų antrajame rate R.Paksas V.Adamkų aplenkė 133 899 balsais. 1

Jauniausias ir vyriausias. Jauniausias kandidatas prezidento rinkimuose iki šių metų rinkimų buvo Petras Auštrevičius – 2004 m., kai jis kandidatavo rinkimuose, jam tebuvo 41 metai. Tiesa, šiemet jį „aplenkė“ Mindaugas Puidokas – prezidento rinkimų dieną jam buvo 40 metų ir 2 mėnesiai.

Lietuvos prezidentu gali tapti ne jaunesnio negu 40 metų amžiaus žmogus. Vyriausias kandidatas į prezidentas po Nepriklausomybės atkūrimo buvo Kazys Bobelis. Jis gimęs 1923 m., 2002 m. prezidento rinkimų dieną jam buvo 79 metai.

Neperšokęs griovio, nesakyk „op“. 2002 m. prezidento rinkimų pirmajame rate Rolandas Paksas surinko vos 19,66 proc. rinkėjų balsų ir gerokai nusileido 35,53 proc. balsų gavusiam Valdui Adamkui.

Visgi antrajame rate už R.Paksą balsavo beveik 500 tūkstančiais rinkėjų daugiau negu pirmajame, o V.Adamkus savo rinkėjų skaičių sugebėjo paauginti tik kiek daugiau negu 100 tūkstančių ir R.Paksas triumfavo. Jis iki šiol yra mažiausiai balsų pirmajame ture surinkęs kandidatas, kuriam pavyko laimėti rinkimus.

Adamkus buvo atsidūręs panašioje situacijoje 1997 m., tik tuomet jis buvo nugalėtojas. Tada pirmajame rinkimų rate A.Paulauskas surinko 45,28 proc. rinkėjų balsų ir buvo aiškus favoritas, o už V.Adamkų balsavo 27,90 proc. rinkėjų. Tačiau tada už V.Adamkų antrajame rate balsavo maždaug 450 tūkst. rinkėjų daugiau, o už A.Paulauską – vos apie 100 tūkst. rinkėjų daugiau ir minimaliu skirtumu triumfavo V.Adamkus.

Du broliai. 2002 m. rinkimuose vyko ir brolių dvikova – joje susirėmė žurnalistas, buvęs publicistinės laidos „Krantas“ vedėjas Vytautas Antanas Matulevičius ir jo brolis, ekonomistas bei Seimo narys Algimantas Matulevičius.

Brolių dvikovą rezultatu 32 137:26 888 (turimas omenyje gautų balsų skaičius) laimėjo Algimantas. Vis dėlto nė vienas brolis rinkimuose nepasirodė itin sėkmingai, Algimantas surinko 2,22 proc. balsų, o Vytautas – 1,86 proc. balsų. Abiems jiems iki antrojo turo trūko daug.

10 kandidatų, gavusių daugiausia balsų prezidento rinkimuose: 

Algirdas Mykolas Brazauskas – 1 211 070 balsų (1993 m. rinkimai)

Valdas Adamkus – 968 031 balsas ( 1997 m. rinkimai, antrasis ratas)

Artūras Paulauskas – 953 775 balsai (1997 m. rinkimai, antrasis ratas)

Dalia Grybauskaitė – 950 407 balsai (2009 m. rinkimai)

Rolandas Paksas – 777 769 balsai (2002 m. rinkimai, antrasis ratas)

Stasys Lozoraitis – 767 437 balsai (1993 m. rinkimai)

Valdas Adamkus – 723 891 balsas (2004 m. rinkimai, antrasis ratas) 

Dalia Grybauskaitė – 701 999 balsai (2014 m. rinkimai, antrasis ratas)

Kazimiera Danutė Prunskienė – 651 024 balsai (2004 m. rinkimai, antrasis ratas)

Valdas Adamkus – 643 870 balsų (2002 m. rinkimai, antrasis ratas)

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu