Pigi nafta krečia pasaulio rinkas ir destabilizuoja ekonomikas, tad nenuostabu, jog ji yra didelis galvos skausmas ir Jungtinių Valstijų komerciniams bankams – turbūt didžiausias iššūkis nuo finansinės krizės laikų. Įvairių dydžių Amerikos bankai mažina paskolų vertes ir atideda rezervus, kurie padės kompensuoti paskolas, kurių nebesugeba išmokėti naftos gamintojai.
„Bank of America“ antradienį pranešė, kad atidėti rezervai paskolų netektims ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį išaugo $264 milijonais – tai nulėmė energetikos sektoriaus nuosmukis. „Citigroup“, „Wells Fargo“ ir „JPMorgan Chase“ praėjusią savaitę taip pat pažymėjo, kad naftos rinka padarė įtaką ketvirtojo ketvirčio uždarbiui.
Energetikos sektoriaus nuosmukis lemia įmonių pelno sumažėjimus, tačiau nekelia grėsmės didelių bankų kapitalo „pagalvėms“. Taip yra dėl griežtų taisyklių, įvestų siekiant apsaugoti finansų sistemą po 2008 metų nekilnojamojo turto paskolų rinkos burbulo sprogimo.
Tačiau didžiausias skausmas bankų dar gali laukti ateityje. Nors dauguma jų ir sumažino paskolų išdavimo srautus naftos gamintojams, kai kurie skolintojai bijo visiškai nutraukti finansavimą, kad taip nepriverstų energetikos kompanijų apskritai bankrutuoti, tikina energetikos advokatai ir konsultantai.
Bankai ir juos prižiūrinčios institucijos taip pat bando apibrėžti paskolų vertes ir prognozuoti galimus nuostolius, kuriuos gali lemti itin neprognozuojama situacija naftos rinkoje (barelis nekainuoja nė $30).
Kai kurie analitikai tikisi, kad naftos kainos pradės augti jau artimiausiais mėnesiais, tačiau kiti aiškina, kad jų grįžimui į prieš pusantrų metų buvusį lygį reikės daugelio metų, nes naftos paklausa mažėja, o pasiūla auga (į rinkas grįžta Iranas).
„Natūralus šališkumas bus siekti, kad šios korporacijos kiek įmanoma ilgiau išliktų gyvos, tebūnie ir prijungtos prie gyvybę palaikančių aparatų, – sako vienas iš konsultavimo kompanijos „AlixPartners“ vadovų Dennisas Cassidy. – Klausimas yra tas, kiek laiko bus laukiama, kol galiausiai bankai prisipažins sau, kad situacija yra beviltiška ir nieko padaryti nebėra įmanoma.“
Kai kurie analitikai tikisi, kad naftos kainos pradės augti jau artimiausiais mėnesiais, tačiau kiti aiškina, kad jų grįžimui į prieš pusantrų metų buvusį lygį reikės daugelio metų, nes naftos paklausa mažėja, o pasiūla auga (į rinkas grįžta Iranas).
Yra taip pat ir kiti faktoriai, kurie į ateitį nukelia galutinius naftos kompanijų ir skolintojų atsiskaitymus, net naftos kainoms krentant antrus metus iš eilės. Kai naftos barelio kaina viršijo $100 ribą, daug bankų reikalavo pramonės įmonių apsidrausti nuo galimo naftos pigimo. Dėl tokių sutarčių kai kurios kompanijos vis dar už barelį gauna apie $80. Tačiau šios draudimo „pagalvės“ baigsis dar šiemet, taigi kai kurių įmonių grynųjų pinigų įplaukos gerokai sumažės, taigi sumenks ir viltis grąžinti paskolas laiku.
Didžiausių bankų vadovai pastarosiomis dienomis kalba, kad su nafta ir dujomis susijusių paskolų dalis nėra didelė visame paskolų portfelyje. Tačiau šis pasitikėjimas kelia abejonę, ar tie bankai formuoja pakankamus rezervus tam atvejui, jeigu naftos kainų nuosmukis užsitęstų.
Nuo metų pradžios dėl nestabilios akcijų rinkų situacijos JAV bankų akcijos pigo. „Bank of America“ nuo sausio pirmosios akcijos jau pigo daugiau nei 15 proc., o pati rinka smuko 8 proc. Paskolos naftos ir dujų kompanijoms sudaro mažiau nei 2 proc. „Bank of America“ ir „Wells Fargo“ paskolų portfelio. Tai yra kur kas mažiau nei nekilnojamojo turto hipotekų dalis bendrame paskolų portfelyje 2008 metais (25 proc.).
Auganti naftos gavyba Šiaurės Amerikoje buvo tikra palaima bankams. Per pastaruosius penkerius metus JAV ir Kanados naftos ir dujų įmonės leido vertybinius popierius ir skolinosi – bendra paskolų vertė siekia $1,3 trilijonų. Pakilimo laikais bankams tai reiškė milijardus dolerių pajamų iš mokesčių ir palūkanų. Dabar rizikos kur kas aiškesnės.
„Bank of America“ antradienį pareiškė, kad $2,3 milijardo iš $21 milijardo dydžio portfelio yra rizikingi aktyvai. Bankas maždaug trečdalį skolų portfelio pavadino problematišku. Didžioji dalis „Wells Fargo“ $17 milijardų vertės paskolų portfelio priklauso įmonėms, kurių kredito reitingas yra neinvesticinis, arba jos yra ant bankroto ribos. 32 proc. „Citigroup“ paskolų energetikos įmonėms portfelio priklauso įmonėms, į kurias investuoti nerekomenduojama.
#Bankai #Nafta
