Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

D. Grybauskaitė: jau turime kalbėti apie karinį Šengeną

10/22/2017 Aidas
lt-politics-1-1-e1508713706174

– Apžvalgininkai sako, kad per ES lyderių susitikimą turės būti nuspręsta, ar derybininkai gali pereiti prie prekybinių ryšių su Britanija po „Brexito“ aptarimo, bet tai gali būti padaryta tik esant pakankamai pažangai derybose dėl skyrybų. Jūsų nuomone, matomas postūmis derybose? Ar pažanga yra?

– Ne, manau, kad bent spalio mėnesį tokios išvados nepadarysime. Kol kas atsiliekama nuo derybų grafiko ir pažangos dar tikrai nefiksuosime. Jei bus tam tikrų žingsnių, galbūt apie tai galėsime spręsti gruodžio mėnesio Taryboje. Bet tikrai dabar to nesitikiu, atvirkščiai – kol kas yra daug strigimo, ypač iš Jungtinės Karalystės pusės. Mes nematome didesnių finansinių įsipareigojimų vykdymo pasiūlymų. Pažanga padaryta, bet labiausiai tik dėl Jungtinėje Karalystėje gyvenančių migrantų socialinių teisių ir įvairių apsaugos priemonių. Tai mus tenkina, bet visi kiti klausimai yra užstrigę.

– ES lyderių susitikime bus kalbama ir apie tai, kaip ES tvarkosi su migracijos iššūkiais. Ar tam naujų įtampų nekelia santykiai su Turkija? Kiek apskritai bus dėmesio skiriama per vadovų susitikimą šiai temai?

– Be abejo, bus skiriama daug dėmesio, nes įtampos atsirado ir santykiuose su Turkija, nors kaip tik 2017 m. yra gerokai mažiau sudėtingi – sumažėjo atvykėlių srautų, sumažėjo žūčių Viduržemio jūroje. Misijos, kurias vykdėme ir kuriose dalyvavo ir Lietuva, tikrai pasisekė, mūsų ekspertai dalyvavo ir įvairiose ES išorės sienų apsaugos „Frontexo“ misijose. Taigi sistema pradėjo veikti, nes įvairiems fondams teikėme ir humanitarinę pagalbą, o Turkijai palaipsniui perduodavome finansus dėl to, kad ji sulaiko arba padeda pabėgėliams išgyventi jos teritorijoje. Bet tai, kad atsirado įtampos su Turkija, nemaloni žinia mums visiems, nes Turkija mums svarbi ir kaip NATO partnerė, ir kaip saugumo garantas šiame regione. Todėl įtampa tarp ES, ypač tarp atskirtų šalių, ir Turkijos turėtų būti sumažinta, nes ji nėra naudinga nė vienai pusei.

– Kokie sprendimai numatomi ES saugumo ir gynybos srityje?

– Kalbėsime apie tolesnį, vadinamąjį PESCO bendradarbiavimą. Jame gynybos srityje ypač daug dėmesio skirsime kibernetiniam saugumui. Džiaugiuosi, kad mūsų pasiūlymai, kuriuos pristačiau Estijoje dėl kibernetinio saugumo europiniame lygmenyje, jau praktiškai įdėti į Europos Tarybos (ET) išvadas. Taigi Lietuvos indėlis jau yra, mus girdi, įsiklauso. Mūsų patirtis yra viena iš geresnių, nes esame patyrę daug atakų ir mėginame atsilaikyti. Taigi mūsų klauso, girdi ir vertina mūsų patirtį. Todėl džiaugiuosi, kad kibernetinio saugumo srityje jau esame padarę indėlį.

Taip pat kalbėsime apie gyvesnį bendradarbiavimą karinės pramonės srityje, apie greitesnį reagavimą į tarptautines krizes, kaip tai galėtume daryti kartu trečiose šalyse. Žinoma, žinant ir matant sudėtingus iššūkius, kuriuos mums sukėlė „Zapad“ pratybos, jau turime kalbėti apie supaprastintą karinės technikos judėjimą tarp ES šalių. Tai dar vadiname kariniu Šengenas.

Šis klausimas iškilo po „Zapad“ pratybų. Taigi, manau, temų yra daug. Bendradarbiavimas ir karinėje srityje, ir kibernetinio saugumo, ir informacinėje erdvėje yra svarbus. Tiek Europa, tiek NATO, turime skirti tam daugiau dėmesio.

– EVT bus tvirtinami ES ateities darbų prioritetai. Kokius jūs įvardintumėte?

– Darbus ir prioritetus įvardija gyvenimas ir realybė, kurioje gyvename. (...) Pirmiausia turime garantuoti, kad ES vyktų reikalingi pokyčiai. Kad nepasikartotų ekonominės eurozonos krizės, bankų sistemos, įsiskolinimų krizės. Dabar esame ciklo viršuje, kai nedarbas ES mažėja, ekonomika auga, eurozonai prognozuojamas bendras augimas, siekiantis daugiau nei 2 proc. (...) Artimiausi dveji metai bus skirti pasiruošimui ir derybų pradžiai dėl naujo Europos biudžeto. Lietuvai būtina užsitikrinti kuo įmanoma didesnę finansinę paramą, kuo mažiau prarasti dėl mūsų jau pasiekto išsivystymo lygmens.

Saulius Liauksminas, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu