Daugiau 
 

Fosilijos-įžymybės

09/30/2016 Aidas
science-2-3

Kas paverčia fosiliją – pavyzdžiui, Liusę ar Hobitą – įžymybe? Į šį klausimą savo naujoje knygoje „Seven Skeletons: The Evolution of the World’s Most Famous Human Fossils“ pabandė atsakyti rašytoja, istorijos mokslų daktarė, bei alpinistė Lydia Pyne. Atsakymas į jį, pasak jos, yra svarbus ne tik mokslo bendruomenei. Jis taip pat išmoko mus reikšmingų pamokų apie mūsų pačių, kaip rūšies, kilmę.

Teksasietė dr. Lydia Pyne savo knygoje pažvelgia į La Čapelės Senelį (fosilija, rasta 1908 m.), Piltdauno žmogų (netikra kaukolė, rasta 1912 m.), Taung vaiką (rastas Pietų Afrikoje 1924 m.), Pekino žmogų (rastas 3-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje), Liusę (1974 m.), Hobitą (2003 m.) ir Sedibą (2008 m.).

Pyne teigimu, tai, kad šios fosilijos buvo įrašytos į žmonijos istoriją, gali paaiškinti už mokslo glūdinti filosofija.

„Šios fosilijos pritraukė visuomenės dėmesį – nesvarbu, ar tai būtų buvę laikraščiuose pasirodę straipsniai apie neandertalietį La Čapelės Senelį, ar Liusę „sekantys“ „Twitter“ vartotojai, – sako ji. – Manau, kad tikrai galima pastebėti tam tikrą mokslo ir populiariosios kultūros susiliejimą, kuris iškelia skeletus į įžymybes.“

Apie tai, kaip fosilijos išgarsėja: „Man visada buvo įdomu, kodėl vieni moksliniai atradimai išgarsėja, o kiti ne. Kodėl kai kurios fosilijos tampa tokios žinomos, kaip Liusė ir Hobitas, ir kas lemia, kad jos išsikerta savo kultūrinę nišą? Negali būti, kad taip nutiktų vien todėl, kad jos buvo moksliškai reikšmingos. Yra daugybė moksliškai svarbių fosilijų, bet jos taip neišgarsėja. Fosilijos, kurios tampa įžymybėmis, padeda mokslininkams atsakyti į specifinį klausimą, kuris yra svarbus jų atradimo metu, tad jos iškart yra aktualios. Jos beveik visada turi fantastišką atradimo istoriją, bei yra sėkmingai nušviečiamos žiniasklaidoje. XXI amžiuje fosilijos turi nuotraukas, kurias gali pasiekti kiekvienas, tad apie jas rašyti žurnalistams dar paprasčiau.“

Liusė savo vardą gavo iš bitlų dainos „Lucy in the Sky With Diamonds“, kuri grojo kasimo aikštelėje tą lemtingą 1974 m. lapkričio vakarą šiaurės Etiopijoje. Šiandien jos mokslinis vardas yra Australopithecus afarensis.

Apie Liusę: „Liusė savo vardą gavo iš bitlų dainos „Lucy in the Sky With Diamonds“, kuri grojo kasimo aikštelėje tą lemtingą 1974 m. lapkričio vakarą šiaurės Etiopijoje. Šiandien jos mokslinis vardas yra Australopithecus afarensis. Praėjus porai savaičių po jos atradimo, paleoantropologas Donaldas Johansonas ir jo komanda surengė spaudos konferenciją Etiopijos sostinėje, kur fosilija jau buvo vadinama „Liuse“. Taigi, dar prieš gaudama mokslinį vardą, ji jau turėjo šią personą, šią tapatybę.“

Apie La Čapelės Senelį: „Jis buvo rastas Prancūzijoje 1908 m., prancūzų archeologų ir priešistorės ekspertų Amédée ir Jeano Bouyssonie, bei jų kolegos, Louiso Bardono, kuriam teko užduotis atlikti to Prancūzijos regiono priešistorės patikrą. Atliekant kasinėjimus La Čapelės urve, jie atrado jame palaidotą neandertalietį. Tai nuostabu dėl to, kad tai buvo pirmasis neandertalietis, rastas tokiame archeologiniame kontekste. Jie jį iškasė ir palaikus nusiuntė į Paryžių, kur porą metų kaulus tyrinėjo ekspertas Pierre‘as Marcellinas Boule. 1911-aisiais Boule publikavo milžinišką, neįtikėtinai detalų tomą, kuriame rekonstravo neandertaliečio fosiliją kaip kuprotą, barbarišką, urvinį žmogų. Tas vaizdas visuomenės sąmonėje ilgus metus buvo įrašytas kaip neandertaliečio portretas, ir tik pastaraisiais dešimtmečiais neandertaliečiai buvo reabilituoti kaip priešistoriniai žmonės su sava kultūra.“

Apie Hobitą: „Hobitas, arba Flo, kaip ji dar yra žinoma, buvo rasta 2003 m. Floreso saloje Indonezijoje. Jos rūšies pavadinimas yra Homo floresiensis, ir jos ūgis siekia vos 3’3” (99,06 cm), nors ji buvo suaugusi. Kai mokslininkai paviešino jos atradimą 2004-aisiais, visas pasaulis tapo apimtas „Žiedų valdovo“ manijos. Tuo metu kaip tik buvo rodoma trilogija, visi ir taip jau galvojo apie hobitus, ir staiga mokslas mums parodė tikrą hobitą! Visuomenės vaizduotę šis atradimas įkaitino kaip joks kitas. Istorija susilaukė žiniasklaidos dėmesio, o popkultūra padėjo sukurti kažką, kas buvo įdomu ir moksline prasme.“

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu