Daugiau 
 

Garsūs vyrai apie šauktinių kariuomenę

03/06/2015 Aidas
lt-stars-937

Vaidas Baumila

Valstybės gynimo tarybos sprendimas sugrąžinti šauktinius į kariuomenę buvo netikėtas ir kelia daug diskusijų. Vieni puolė kritikuoti, kiti – pritarti, tačiau kol kas Seimas jo nepatvirtino, diskusijos šia tema nesiliauja, o nuomonės – itin skirtingos. Žmonės.lt šiuo klausimu pakalbino žinomus vyrus, kurių nuomonės taip pat buvo skirtingos, tačiau kiekvienas iš jų pateikė savų pastebėjimų ir patarimų.

Dizaineris Aleksandras Pogrebnojus (47 m.): „Jeigu kariuomenės vadas nusprendė, kad reikia šauktinių, vadinasi, tai – ne šiaip sau. Jie planuoja, žiūri į ateitį: jeigu Lietuvos artimiausiu metu niekas ir neužpuls, ruoštis ir komplektuoti kariuomenę reikia, kad niekam niekada toks noras ir nekiltų. Sakyti, kad jaunų kareivių neįmanoma apmokyti kautis su profesionaliais – nelabai teisinga. Aš pats pusdienį praleidęs Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione supratau, kad jeigu ten pabūčiau bent du mėnesius – jau tikrai galėčiau kažką padaryti.

Užtenka prisiminti pavyzdį, kaip mudžahedai kariavo prieš Sovietų kariuomenę aštuoniasdešimtais metais: jeigu rašyti nemokantis aguonų augintojas galėjo numušti modernų tų laikų rusišką lėktuvą, manau, kad koks nors jaunas žmogus tą patį irgi galėtų padaryti. Be to, šiais laikais ginklai yra labai modernūs, daug ką valdo kompiuteriai – dabar bėgiojimas po miškus nebūtų pagrindinė kova. Jeigu jaunuolis moka žaisti su „Playstation“ kompiuteriniu žaidimu, jie tikrai išmokti valdyti raketų sistemas ir panašius dalykus – iš esmės principas tas pats.

Manau, kad per devynis mėnesius žmogus tikrai gali nemažai išmokti – svarbu noras. Reikia nepamiršti, kad su jais bus tikri profesionalai, kurie daug ką patars. Mišri kariuomenė nėra blogai – šauktiniai pasitempia pagal profesionalus. Pats pabuvęs batalione galiu drąsiai pasakyti – ten nemažai šviesių žmonių, tarnavusių ir Afganistane – taigi ir karinė tarnyba dabar pakankamai intelektualus dalykas: nėra taip, kad tiesiog eina visi ir šaudo į visas puses. Izraelyje, pavyzdžiui, irgi nedidelė kariuomenė, o aplink juos – vien priešai, bet jie kažkaip sugeba sukurti tokią kariuomenę, kad noras jį puldinėti niekam į galvą neateina.

Per penkerius metus galima sukurti neblogą kariuomenę – jeigu šiuo metu mums realios grėsmės ir nėra, niekas nežino, kas bus po trijų ar penkerių metų? Jeigu nori taikos – ruoškis karui. Kuo stipresnė bus kariuomenė, tuo mažiau bus norinčių svetimiems įvedinėti savo tvarką. Dabar yra duotas signalas, kad visiems reikia ruoštis – jeigu rusai su savo broliais ukrainiečiais taip negražiai elgiasi, įsivaizduokit, kaip jie elgsis su kitais...“

Didžėjus, radijo laidų vedėjas Jonas Nainys (31 m.): „Turėtų būti savanoriai, kurie iš tiesų to nori. Tie, kurie yra ir motyvuoti, stiprūs fiziškai ir planuoja ateitį būtent šioje srityje. Per prievartą imti – absurdas! Mano vienas draugas dizaineris juokėsi, sakė, jei jį paims, tikrai ten bus naudingas, nes su dizainu kariuomenėje prasta situacija. Imti į kariuomenę 38-erių dizainerį ar žinių vedėją, kuris turi gerą darbą, šeimą – nesąmonė, man tai atrodo nesuderinama. Jeigu man dabar reiktų eiti, būtų sunku. Esu praradęs motyvaciją.“

Verslininkas Ugnius Kiguolis (36 m.): „Seniai jau reikėjo formuoti kariuomenę – tai būtina. Juolab kai pas mus nemažai jaunimo, kuris nesimoko, nedirba, o vagia, narkomanauja, sėdi darbo biržoje – juos bent disciplinos išmokytų, o tai jau irgi gerai. Visus bedarbius, sėdinčius darbo biržoje bei gyvenančius iš pašalpų tikrai reikėtų paimti – jie vis tiek nieko neveikia, tik geria nuo mažumės. Kariuomenėje bent šio to išmoktų, disciplinos įgautų. Jeigu mano valia būtų, tokiems aš dar ilgesnę tarnybą skirčiau. Apskritai nematau bėdos tame, kad vyras eina į pratybas, išmoksta bent jau ginklus valdyti.

Kalba, kad beviltiška ruoštis karui, nes mes paruošime, tarkim, tris tūkstančius karių prieš jų trisdešimt – tai tada gal išvis nieko nedarykime ir džiugiai laukime, kol ateis kas panorėjęs? Juk Rusija tuos visus skaičius irgi gerokai pagražinusi... Bet kokiu atveju, reikia ruoštis, o išeis kaip išeis – juk jeigu visos šalys ruoštųsi, vienytųsi, jau vien tas duoda signalą priešams, kad į jų agresiją žiūrima rimtai. Aš už tai, kad iš mūsų pusės būtų signalas, jog karo atveju mes paprastai nepasiduotume.“

Grupės „G&G Sindikatas” narys Gabrielius Liaudanskas-Svaras (41 m.): „Labai palaikau idėją grąžinti karinę tarnybą. Tai – ne tik patriotinė, bet ir vyriškumo mokykla. Vyrai neturi būti liurbiai, todėl manau, kad kiekvienas vyras turėtų atlikti savo pareigą Tėvynei. Tas, kuris neina jos ginti, jis greičiausiai negins ir savo moters, šeimos. Be to, niekas juk jaunų vyrų neištemps už ausų iš namų, pirmiausia bus kviečiami savanoriai. Todėl nereikia isterikuoti ir siusioti į batą, viskas čia normalu, o jauniems vyrams – labai sveika, išmoko tvarkos, drausmės, disciplinos.

Reiktų į karinę prievolę žiūrėti paprasčiau. Juk mėgstame eiti į žygius, plaukti baidarėmis, mėgstame nuotykius. Aišku, tai nėra tas pats, tačiau tarnyboje kiekvienas gauna papildomų įgūdžių, kurie vėliau gyvenime labai praverčia. Nereikia lyginti sovietų ir Lietuvos kariuomenių, pamirškite savo senelių pasakojimus, kad ten būsite žeminami. Taip, tarnauti kariuomenėje tai ne saldainius valgyti, tačiau niekas neužmaus maišo ant galvos ir nespardys kampe.“

Humoristas, aktorius, renginių ir televizijos laidų vedėjas Vitalijus Cololo (40 m.): „Pirmiausiai reikėtų atsižvelgti į finansinę pusę – juk ši armija bus neprofesionali, per devynis mėnesius nieko neišmoksi. Anksčiau jau mokyklose būdavo kariniai apmokymai – manau, tai buvo geras sprendimas, kurį reikėtų įvesti ir dabar. Tikrai geresnis, negu pulti dabar investuoti milijardus litų į žmones, kurie niekada nebus profesionalūs kariai. Trečdalis jų bus pacifistai, prireikus galbūt nė neimtų ginklo į rankas.

Kiekvienas vyras turi praeiti karinius apmokymus – pats juos praėjau mokykloje: moku šaudyti, ardyti automatą, mėtyti granatas, užsikasti... Būčiau už tokį patį variantą ir dabar, neprarastume pinigų, juk ir taip pensininkams nėra už ką mokėti. Labai domiuosi užsienio politika ir štai ką galiu pasakyti – jeigu tu nori, kad valstybėje dingtų pinigai, tu turi suteikti žmonėms grėsmę. Kai žmonės bijo, juos lengviau valdyti. Mus visus bando išgąsdinti, kad prasuktų kažkokį labai rimtą reikalą.

Aš už tai, kad visose srityse dirbtų profesionalai, todėl ir pasisakau už profesionalią armiją, į kurią žmonės eitų savo noru, jų darbas būtų apmokamas, jie patys būtų kruopščiai atsirenkami – specialių psichologinių testų, pratybų pagalba. Dabar suvarysim bet ką, kainuos daug daugiau, o prieš priešą toks būrys, nors ir gerokai didesnis, atsilaikys penkiomis minutėmis ilgiau.“

Akordeonistas Martynas Levickis (24 m.): „Karinė prievolė tam tikra prasme yra teigiamas reiškinys, tačiau tai tampa neigiamu reiškiniu dėl to, kad 2008 metais buvo nuimta ir ją vėl stengiamasi sugrąžinti. Dabar tai padaryti sudėtingiau. Pats asmeniškai nebandyčiau išsisukti, mane savotiškai ir domina. Patenku į tą amžiaus grupę ir nematyčiau didelių problemų tą prievolę ir priimti. Sunkiau būtų su mano koncertine veikla. Išbraukti devynis mėnesius nėra taip paprasta, tai yra didelis minusas. Esu įsitikinęs, kad kiekvienas, nepriklausomai nuo lyties, turi jausti pareigą ginti Tėvynę, puoselėti savo valstybę. Karinę prievolę suvokiu kaip pasirengimą tam tikriems kariniams veiksmams, valstybės gynimui.

Ar tai vyriškumo mokykla? Nemanau. Vyriškumo mokykla man asocijuojasi su rusiška armija, kur yra visiškai pažeidžiamos žmogaus teisės, kur jauni, karinę prievolę atliekantys žmonės yra spardomi, visaip kitaip koneveikiami. Karinė prievolė nebūtinai išmokys disciplinos, tos disciplinos gyvenime galima išmokti ir be karinės prievolės. Aišku, galiu postringauti labai gražiai žodžiais ir patriotiškais šūkiais, bet vis dėlto ta mano bendroji nuomonė išlieka tokia pat – prievolė dabartinėje situacijoje lieka labai reikalinga.“

Dainininkas, Lietuvos atstovas „Eurovizijoje“ Vaidas Baumila (27 m.): „Manau, kad nieko nereikia daryti per prievartą – versti žmogų  man neatrodo teisinga. Jeigu jis nenori eiti, tada tegul ir neina. Juk yra įvairių situacijų: žmonės turi vaikų, šeimas, darbus, karjeras. Tegul šaukia tuos, kurie nedirba, nesimoko. Sutinku, kad tokius reikia pašaukti – jie nieko nedaro, nepapildo BVP, gyvenime patys už save nestovi. Galbūt jiems reikia kažkokio perauklėjimo?

Kariuomenė yra gera vieta skūrai užsiauginti. Ten, manau, tikrai tampi tikru vyru. Bet jeigu norima žaisti korta, kad reikia ginti tėvynę, tai taip ir sakykite: „Reikia ginti tėvynę, mums jūsų labai reikia. Dabar. Padėkite apginti.“ Tai, manau, suveiktų labiau nei versti žmones grįžti iš užsienio, apie ką skaičiau spaudoje. Keistas dalykas man atrodo ir loterijos principas.

Darykime konkrečiai: šaukite žmones, kurie nieko neveikia. Mokėkite jiems atlyginimą ir jie norės eiti į kariuomenę, nes galės užsidirbti, gal net padaryti karjerą. Kalbant apie savanoriavimą, pats norėčiau pabandyti. Net planavau numatęs tris mėnesius savanoriauti.

Man patiktų – būtų iššūkis, fiziniai išbandymai, išmokčiau elgtis su technika. Jei mane pašauktų, neatsisakyčiau – juk neturiu šeimos, vaikų. Bet versti kažką ten eiti – ne. Man tai atrodo nelabai panašu į demokratiją. Šiaip aš netikiu kariavimu – esu taikus žmogus. Jeigu man nesmagu, mano ideologija – ne karas, tai kaip galiu ten eiti? Bet jeigu grėstų pavojus mano šeimai, vienareikšmiškai eičiau.“

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu