Daugiau 
 

Hebrajų alfabetas – seniausias pasaulyje?

12/09/2016 Aidas
science-2

Seniausias žinomas žmonijos alfabetas gali būti hebrajiškas, atskleidžia prieštaringai vertinamas naujas tyrimas, kurį atliko archeologas ir senovinio rašto formų ekspertas
Douglas Petrovichius. Pasak jo, izraelitai Egipte perėmė 22 senovinius egiptietiškus hieroglifus ir prieš daugiau nei 3 800 metų pavertė juos hebrajišku alfabetu.

Šio ankstyvojo hebrajiško alfabeto atradimą akademikai vertina nevienareikšmiškai, bei teigia, kad informacija, kuria rėmėsi Petrovichius, apskaičiuodamas, kiek laiko izraelitai gyveno Egipte – 430 metų, pagal Bibliją, arba 1876-1446 m. pr. m. e., yra nepatikima, mat Biblijoje nurodytos datos negali būti laikomos tiksliomis. Skeptikai taip pat abejoja hebrajiškų rašmenų identifikacija ir tvirtina, jog tas ankstyvasis alfabetas galėjo priklausyti bet kuriai iš daugybės semitų šeimos kalbų.

Petrovichius savo tyrimą pradėjo dar 2012 m., kuomet tyrinėjo hieroglifus, išraižytus ant egiptietiškos akmens plokštelės, datuojamos 1842 m. pr. m. e. Ta plokštelė, žinoma kaip „Sinajus 115“, identifikuoja Juozapą ir jo sūnus Efraimą bei Manasą – figūras iš hebrajiškos Biblijos, o hieroglifus neva išraižė pats Manasas. Dalis teksto, kurį išraižė Manasas, ir kuriame kalbama apie jį patį, jo sūnų, bei dar keturis hebrajus, dalyvavusius turkio kasimo ekspedicijoje, patraukė archeologo akį. Jame yra parašyta seniausia pasaulyje raidė, teigia jis.

„Kitais atžvilgiais visiškai egiptietiškame tekste atsiranda kanaanietiški skiemenys ir seniausia pasaulyje autentiška protopriebalsinė raidė – „B“, reiškianti hebrajišką priebalsę „bajitą“, - teigia Petrovichius. – Būtent ši vieniša protopriebalsinė hebrajiška raidė padėjo man suprasti, kad seniausias pasaulyje alfabetas yra hebrajiškas.“

Petrovichius, šiuo metu dėstantis Senovės Egipto paskaitas Wilfredo Laurierio universitete, nėra pirmasis, identifikavęs hebrajų kalbą kaip seniausią pasaulyje alfabetą. Praėjusio amžiaus 3-ajame dešimtmetyje vokiečių akademikas Hubertas Grimme‘as taip pat identifikavo kelis tokius įrašus kaip hebrajiškus. Tačiau, priešingai nei Petrovichiui, jam nepavyko identifikuoti visų alfabeto raidžių, todėl jo teorija buvo atmesta kitų akademikų.

Petrovichius teigia, kad sudaryti visą alfabetą, kuris bus detalizuotas greitai pasirodysiančioje jo knygoje, buvo nelengva užduotis.

„Aš verčiau senovės egiptiečių ir protopriebalsinius hebrajiškus rašmenis, kurių anksčiau niekam nepavyko sėkmingai išversti, - sakė jis. – Šio darbo metu pasitaikė daugybė „Eureka!“ akimirkų, nes vis užtikdavau biblines figūras, anksčiau nenurodytas epigrafiniuose įrašuose, ar rasdavau sąsajų, kurių anksčiau nesuprasdavau.“

Tinkamai atskirti žodžius taip pat buvo sudėtinga užduotis, nes visos raidės įrašuose yra išdėstytos be tarpų ir skyrybos ženklų.

Kai jis pagaliau užbaigė alfabeto sudarymą, Petrovichius išvertė 16 hebrajiškų tekstų iš keturių skirtingų kasinėjimo vietų Egipte ir Sinajaus pusiasalyje. Tuose įrašuose jis rado visą eilę hebrajiškų žodžių, įskaitant trijų biblinių figūrų vardus – Asenat (Juozapo žmonos), Ahisamacho (Oholiabo tėvo, kurio sūnui buvo duota užduotis dykumoje pastatyti tabernakulį), bei Mozės (pasak hebrajiškos Biblijos, jis išvedė izraelitus iš Egipto).

„Be galo nustebau radęs užuominą į Mozę, kadangi jis tuo laikotarpiu gyveno Egipte mažiau nei metus, - prisimena Petrovichius. – Tiesą sakant, hebrajiškos raidės „M-Sh“ galėjo turėti ir kitų reikšmių, todėl aš turėjau ištyrinėti kiekvieną kitą jų panaudojimo būdą. Tik supratęs, kad kiekviena kita hipotezė gali būti panaikinta, buvau priverstas pripažinti, kad šios raidės privalo reikšti vardą, ir beveik neabejotinai reiškia Mozę, kuris parašė pirmąsias penkias hebrajiškos Biblijos knygas, žinomas kaip Tora.“

Tekstas su užuomina apie Mozę yra datuojamas 1446 arba 1447 m. pr. m. e., arba paskutiniais izraelitų gyvenimo Egipte metais, ir aprašo įvykius iš Biblijos, tokius kaip hebrajų paėmimas į vergiją. Tame tekste Mozė yra apibūdinamas kaip žmogus, įkvėpęs visą hebrajų bendruomenę, kas atitinka tai, kas apie Mozės gyvenimą Egipte yra žinoma iš Biblijos.

Petrovichius tikisi, kad skeptikai išnagrinės jo tyrimo išvadas objektyviai ir be išankstinio nusiteikimo. Jeigu jo atradimai pasirodys esą teisingi, tai perrašys istorijos knygas, teigia jis. Jo knyga „The World’s Oldest Alphabet“ (Carta Books) prekyboje pasirodys artimiausiu metu.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu