Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

03/27/2020

Kiek gyvybių nusinešė epidemijos ir kokių pamokų žmonės neišmoko?
Istorikai spėlioja, kiek milijonų visame pasaulyje galėjo nusinešti epidemijos. Vis dėlto ekspertai tikina, kad istorija žmonių neišmokė. Trūksta higienos įpročių, ne visada laikomasi karantino taisyklių. Juodoji mirtis arba buboninis maras per dvi Europą nusiaubusias epidemijas nusinešė daugiau nei 70 milijonų gyvybių. Šiurpieji gydytojų kostiumai tapo vienu iš ligos simbolių. Gydytojai stengdavosi uždengti visas matomas kūno vietas, į snapą primenančią kaukę pridėdavo kvapniųjų žolelių. Nors tuomet nebuvo aišku, kaip susergama, gydytojai suprato, kad tam įtakos turi kontaktas su sergančiaisiais.

Daugiau
03/13/2020

Nepriklausomybės apyaušris
Po 30 metų įdomu pavartyti dienoraštį, prisiminti, kaip prasidėjo istoriniai 1990 – ieji, Arklio metai. O prasidėjo jie visuotiniu atšilimu: ir gamtoje, ir politikoje. Naujuosius metus sutikome beveik be sniego. Vasario, kovo mėnesiais beveik kasdien buvo pliusinė temperatūra. O politikoje – visiškas atodrėkis. Visi jautėme Nepriklausomybės apyaušrį. Brėško ne tik prie Baltijos, bet ir virš Kremliaus, kurio vadovai jau nebegalėjo suvaldyti „perestroikos“. Sausio 11 dieną į Lietuvą atvykęs Sovietų Sąjungos vadovas jau nebesugebėjo sugauti Lietuvos komunistų spiečiaus. Kaip ir nebedrįso suteikti „internacionalinės pagalbos“ Rumunijos stalinistiniam diktatoriui N. Čaušesku, kuris Naujųjų metų išvakarėse buvo nuteistas ir sušaudytas su žmona. Vasario 7 d. Lietuvos TSR AT neteisėta paskelbia 1940 m. liepos 21 d. Lietuvos stojimo į TSRS deklaraciją. Visuomenė džiūgauja, tarytum numetusi okupantų atvežtas grandines. Sausio 9 dieną Katedros aikštėje Sąjūdis surengia masinį mitingą Laisvei ir Nepriklausomybei remti. Žmonės nesitraukia nuo radijo aparatų ir televizorių, susidomėję seka Lietuvos ir pasaulio įvykius.

Daugiau
03/06/2020

Vašingtone pagerbtas už Lietuvos laisvę žuvusio Samuel J. Harris atminimas
Lietuvos ambasada Vašingtone kartu su Lietuvos šaulių sąjunga išeivijoje vasario 29 d. šalia JAV sostinės esančiose Arlingtono kapinėse surengta JAV kariuomenės vyresniojo leitenanto, Lietuvos kariuomenės savanorio, žuvusio už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, Samuel J. Harris (1896 – 1920) pagerbimo ceremonija, pažymint šimtąsias jo žūties metines.

Daugiau
02/14/2020

Mokslininkai žmogų prikelia trečiam gyvenimui
Dar senovės Graikijos filosofai sakydavo, kad žmogus miršta du kartus – pirmą kartą tada, kai nustoja kvėpuoti, antrą – kai jo vardas istorijoje paminimas paskutinį kartą. Tačiau šiuolaikiniai istorikai ir archeologai turi galių žmogų prikelti ir trečiam gyvenimui, kad jis papasakotų savo gyvenimo istoriją dar kartą. Kaip jie tai padaro, pasakoja VU Istorijos fakulteto istorikas dr. Martynas Jakulis ir bioarcheologė dr. Justina Kozakaitė.

Daugiau
02/07/2020

Petras Vileišis, palikęs neužmirštamus pėdsakus Lietuvių tautai
Tautinio atgimimo jaudulys, kovos už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę kasmet tolsta nuo mūsų kasdienybės. Išlieka tik ryškiausi paveikslai, įvykiai, veidai, dažniausiai nugulę į istorijos šaltinių puslapius, grožinės literatūros tekstus. Tačiau gyvai iškyla, kai agresyvėja kosmopolitinės idėjos, bandoma perrašyti istoriją, minimos sukaktys ir kt.

Daugiau
01/27/2020

Atminties akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“
2020 m. birželio 14 d. – Gedulo ir vilties dieną – projektas „Misija Sibiras“ penktus metus iš eilės įgyvendins tremtinių ir politinių kalinių vardų, pavardžių bei likimų (grįžo iš tremties / negrįžo / likimas nežinomas) skaitymų akciją, kurios metu bus siekiama įgarsinti kuo daugiau nuo sovietų represijų nukentėjusių Lietuvos gyventojų vardų.

Daugiau
01/27/2020

Nauji tyrimai keičia Kernavės istoriją
Po trejus metus vykusių archeologinių kasinėjimų paaiškėjo, kad Kernavės istorija yra ne visai tokia, kokią iki šiol įsivaizdavome. Archeologai teigia, kad gyventojai iš slėnio Kernavėje išsikraustė ne dėl kryžiuočių antpuolių. Jų namus palaidojo piliakalnių nuošliaužos. Archeologas Rokas Vengalis teigia, kad geofiziniais prietaisais tyrė, kokią istoriją saugo giliai po žemėmis užkasta Kernavės dalis.

Daugiau
01/17/2020

EP nariai smerkia bandymus keisti istoriją
Trečiadienį Europos Parlamente (EP) surengta diskusija apie Europos istorijos iškraipymą ir Antrojo pasaulinio karo atminimą. Joje kalbėjusieji pasmerkė V. Putino išsakytus tikrovės neatitinkančius teiginius. Prieš pat Kalėdas, kalbėdamas kasmetinėje spaudos konferencijoje, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas viešai pareiškė, kad Lenkija yra iš dalies atsakinga dėl Antrojo pasaulinio karo pradžios, o Rytų Europą slapta įtakos sferomis padalinęs Molotovo-Ribentropo paktas nesiskiria nuo kitų to meto karinių sutarčių.

Daugiau
01/13/2020

Marija Kazimiera Kaupaitė
Sausio 6-ąją sukanka 140 metų nuo Motinos Marijos Kazimieros Kaupaitės gimimo. Šia proga su didele pagarba ir meile prisimename mūsų tautos moterį, palikusią ryškų pėdsaką Lietuvos kultūros istorijoje. Didžiuojamės, kad tokia mažytė mūsų tauta išaugino daug didžių žmonių, jų tarpe švietėją, lietuvybės puoselėtoją, gilaus dvasinio gyvenimo moterį - Kazimierą Kaupaitę, kuri savo pašaukimą surado tarnauti Dievui, teikti pagalbą žmonėms.

Daugiau
12/27/2019

Vienintelis sukilėlių vadas, išsigelbėjęs nuo Muravjovo kartuvių
Neseniai Vilniuje iškilmingai perlaidoti 1863-1864 metų sukilimo vadų ir dalyvių palaikai, rasti Gedimino kalne. Kas tie žmonės, kurių apipilti kalkėmis kūnai surištomis už nugaros rankomis daugiau kaip pusantro šimto metų gulėjo šalia Gedimino pilies bokšto, mums daugmaž žinoma. 16 iš 21 buvo bajorai, tarp jų – du kunigai. Bet mirties bausme buvo nuteisti 22 sukilėliai, ir viena kripta senųjų Rasų kapinių koplyčioje liko tuščia. Kas gi tas išsigelbėjęs žmogus, koks jo likimas?

Daugiau
12/13/2019

Aleksandras Timinskis – antrojo Lietuvos Respublikos Seimo narys
Tarpukariu  Kaune gyveno visas margumynas tautinių mažumų gyventojų. 1923 metų gyventojų surašymo duomenimis Kaune gyveno 59% lietuvių, 27%  žydų, 4,5%  lenkų, 3,5%  vokiečių, 3,2%  rusų, 0,2% baltarusių, 0,1% latvių ir 2,4% kitų tautybių gyventojų. Nedidelė rusų tautinės mažumos bendruomenė buvo lojali Lietuvos valstybei, rėmė jos siekius.  Ypač daug prie Lietuvos kultūrinio gyvenimo prisidėjo rusų inteligentija (svarus rusų mokslininkų indėlis: Levo Karsavino, Ivano Lappo, Mstislavo Dobužinskio, Nikolajaus Pokrovskio, Aleksandro Timinskio,  baleto artistų: Pavelo Petrovo, Nikolajaus Zverevo, Anatolijaus Obuchovo, Veros Nemčikovos, operos režisierių: Dmitrijaus Arbenino, Nikolajaus Vekovo, Teofano Pavlovskio ir kitų ).

Daugiau
12/06/2019

1863-1864 m. sukilėliams - panteonas Rasų kapinėse
Lapkričio pabaigoje Vilniuje vyko 1863–1864 metų sukilimo vadų ir dalyvių valstybinės laidotuvės. Iškilmingoje sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko bei dar 18 sukilėlių palaidojimo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos ir Lenkijos prezidentai su sutuoktinėmis, Baltarusijos vicepremjeras Igoris Petrišenka, Ukrainos ir Latvijos vyriausybių atstovai.

Daugiau

„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu