Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

Ką kandidatai mano apie klimatą ir energetiką

02/05/2016 Aidas
science-1

Nuo „moralinės problemos“ (Bernie Sandersas) iki „apgaulės“ (Donaldas Trumpas), kandidatų į prezidentus nuomonės dėl klimato kaitos yra labai skirtingos, ir pagrinde priklausomos nuo jų atstovaujamų partijų požiūrio.
Vis dėlto, kai kurie komentarai apie klimato kaitą ir energetiką buvo labai spalvingi. Štai respublikonų partijos kandidatas Marco Rubio yra pasakęs, kad veiksmai kovoje su klimato kaita privalo būti globalaus masto, kadangi „Amerika nėra visa planeta“. Kitas respublikonas, senatorius Tedas Cruzas, pavadino klimato kaitą „pseudomoksline teorija“. Na, o demokratė Hillary Clinton kažkada pasidžiaugė „sugadinusi“ susitikimą su kinų diplomatais, kad prastumtų susitarimą kovoje su klimato pokyčiais.
Ajoviečiams pirmadienį apgulus rinkimų punktus pirmajame 2016 m. prezidentinės kampanijos balsavime, „National Geographic“ sudarė šį mažiau dėmesio oficialiuose debatuose, nepaisant gruodį pasirašyto istorinio Jungtinių Tautų klimato susitarimo, sulaukusių kandidatų nuomonių gidą.
Pasirodo, kandidatai į prezidentus yra tikri pažadukai. Cruzas, konservatyvus teksasietis, sako apskritai panaikinsiąs energetikos departamentą ir kelias Aplinkos apsaugos agentūros (EPA) programas. Tiesa, jis terminui „klimato kaitos neigėjas“ priešinasi, sakydamas, jog tai įrodo, kad „klimato kaita nėra mokslas – tai religija“. Dviejų matematikų sūnus kartą pasakė, kad bet kuris geras mokslininkas yra skeptikas, ir pridėjo: „Tačiau globalinio atšilimo aliarmistų kalba, „neigėjas“, yra religinė kalba. Anot jų, jeigu jais netiki, esi eretikas, esi šventvagis.“
Tuo tarpu Trumpas, verslo magnatas iš Niujorko, taip pat grasina sumažinsiąs finansavimą EPA, ir vadina agentūrą „viso pasaulio pajuokos objektu“. Kiti respublikonų kandidatai iš esmės palaiko atsinaujinančius energijos šaltinius, tokius kaip saulės ir vėjo energija, visuomenėje sulaukiančius vis stipresnio palaikymo, tačiau oponuoja platesnei energetikos politikai – tokiai kaip mokesčių lengvatos ir EPA reglamentai – kurie užtikrintų ar pagreitintų šio sektoriaus plėtrą. Visi respublikonų kandidatai taip pat pasisako už JAV naftos ir gamtinių dujų produkcijos išlaikymą tame pačiame lygmenyje ar jos padidinimą.
Demokratai laikosi kitokios nuomonės. Buvęs Merilando gubernatorius Martinas O’Malley, jau pasitraukęs iš prezidentinių varžybų, norėjo sukurti „100 procentų švarų elektros tinklą iki 2050 m.“. Buvusi valstybės sekretorė ir senatorė Clinton sako iki 2020 m. padidinsianti saulės energijos pritaikymo galimybes 700 proc., o energijos išgavimą iš atsinaujinančių šaltinių iki 2027 m. padidinsianti nuo 13 iki 33 proc. Kalbant apie klimato kaitą, turbūt aktyviausiai apie tai kalba Vermonto senatorius Bernie Sandersas: „Klausimų čia nekyla. Klimato kaita tikrai vyksta. Ji jau sukelia daugybę didelių problemų. Respublikonų partiją taip valdo iškastinio kuro pramonė ir kampanijų rėmėjai, kad jie nė neturi drąsos ir padorumo klausytis mokslininkų.“
Iš tiesų, kalbai pasisukus ties klimato kaita, abiejų partijų požiūriai išsiskiria kaip diena ir naktis.
„Ši problema tampa vis labiau poliarizuota, - sako Gene‘as Karpinskis, Aplinkosaugos rinkėjų lygos prezidentas. – Demokratų pusėje kandidatai apie šią problemą kalba garsiau nei kada nors anksčiau. Tuo tarpu respublikonai vis dar yra skirtingose neigimo stadijose.“

Pasirodo, kandidatai į prezidentus yra tikri pažadukai. Cruzas, konservatyvus teksasietis, sako apskritai panaikinsiąs energetikos departamentą ir kelias Aplinkos apsaugos agentūros (EPA) programas.

Tačiau pagrindinis klausimas yra tas, ar tai rūpi rinkėjams? Galbūt. Net 81 proc. X kartos žmonių – jaunesnių nei 35 m. amžiaus – sutinka, kad JAV iki 2030 m. turėtų pereiti prie švaresnių energijos šaltinių, tačiau tik 60 proc. apklaustųjų sako planuojantys balsuoti lapkritį, skelbia šį mėnesį „USA TODAY“ užsakyta apklausa.
Kita neseniai paskelbta apklausa atskleidė, kad tik 15 proc. demokratų rinkėjų laiko aplinkosaugą pačia svarbiausia problema, skirdami jai trečiąją vietą iš septynių – po ekonomikos ir sveikatos apsaugos. Su tuo sutiko vos 2 proc. respublikonų partijos rinkėjų, kurie šią problemą nustūmė į paskutinę vietą.
Tačiau beveik 38 proc. JAV suaugusiųjų sakė, kad „kova su klimato kaita“ turėtų būti mūsų aukščiausias prioritetas, palyginus su 28 proc. prieš trejus metus, nors šią problemą vis tiek reitingavo kaip 16 iš 18 galimų, skelbia „Pew Research Center“. Beveik pusė apklaustųjų sakė, jog „aplinkos apsauga“ taip pat turėtų būti mūsų prioritetas, ir skyrė šiai problemai 13-ąją vietą.
Taigi, nors klimato kaita ir sulaukia vis didesnio dėmesio demokratų partijoje, ji dar nėra tapusi pagrindiniu prioritetu tarp bendros JAV populiacijos. O kas tapo? Kaip ir per praėjusius rinkimus, pačia svarbiausia problema išlieka tai, ką demokratų kampanijų strategas Jamesas Carville‘is 1992 m. apibūdino taip: „Ekonomika, kvaily.“

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu