Daugiau 
 

Kas iš tiesų slypi po noru numesti svorio

05/17/2022 Aidas
health 2

Likus vos kelioms savaitėms iki vasaros, dažnas prisimena metų pradžioje duotą pažadą numesti svorio. Tačiau dalis šių pažadų neišlaikė nė pirmųjų savaičių iššūkio. Kodėl taip atsitinka ir kas slypi po tikslu „numesti 10 kg iki tam tikros dienos“, komentuoja psichiatras psichoterapeutas Erikas Stankūnas.

Kalbant apie pažadus sau, visų pirma reikia identifikuoti, ar žmogus tikrai pats to nori. Jei tai yra mados reikalas, aplinkos – draugų, tėvų, partnerio, visuomenės ar socialinių tinklų – spaudimas, tikėtina, kad tas pažadas ir liks neįgyvendintas.

Nauja veikla paprastai yra susijusi su mūsų valios pastangomis. Jei žmogus yra emociškai įsitraukęs į to tikslo siekimą, t. y. jis asmeniškai nori pasiekti tą tikslą, teigiamo rezultato tikimybė yra ganėtinai didelė.

„Kažko nebedaryti arba atsisakyti dažniausiai yra sunkiau, kadangi tai susiję su žmogaus psichologinėmis problemomis, pavyzdžiui, persivalgymas, nagų kramtymas, lošimas, nesaikingas alkoholio vartojimas, daugeliu atvejų ir rūkymas. Čia reikėtų išspręsti pirminę problemą (nerimą, savivertės stoką ar pan.), tuomet bus lengviau atsikratyti nepageidaujamų įpročių. Žmogaus psichika linkusi save apsaugoti, todėl vargiai pavyks pačiam įvardyti giluminę problemą, ir tai nepriklauso nuo intelekto, išsilavinimo ar visuomeninio statuso. Vietoj savianalizės patarčiau ateiti pasišnekėti su kvalifikuotu psichoterapeutu ar psichologu“, – komentuoja specialistas.

Kiek kilogramų numetęs pasijusiu laimingesnis?

Bene dažniausias naujametinis įsipareigojimas sau – numesti svorio. Bet toli gražu tai nėra tikrasis žmogaus noras. Po juo slypi labai skirtingi gilesni norai. Svarbu identifikuoti tą tikrąjį siekį, nes gali būti taip, kad net ir įgyvendinęs savo tikslą, t. y. numetęs svorio, žmogus netaps laimingesnis.

Pavyzdžiui, jei svorį metame dėl sveikatos sumetimų – sąnarių apkrovos, gresiančio diabeto – tikėtina, kad atsikratę poros kilogramų jausimės geriau. Tačiau jei giliai savyje viliamės, kad sulieknėję tapsime patrauklesni, labiau vertinami arba tai padės susirasti naują partnerį, vargu ar svorio numetimas duos tokį efektą. Atvirkščiai, gali sukelti ir nusivylimą, nes labai nedaug priartėsime prie tikrojo noro įgyvendinimo. Taip, vizualinis pokytis bus pastebėtas, aplinkiniai pagirs, bet gyvenimas iš esmės nepasikeis, kūno svorio sumažėjimas neišspręs bendravimo ar nepasitikėjimo savimi problemų.

„Tikslai reguliariai turi būti permąstomi, įvertinami pagal naujas aplinkybes, ar jie vis dar adekvatūs ir tikrai mums reikšmingi. Žmogus turi teisę keisti savo tikslą ar visai jo atsisakyti. Tai nėra silpnavališkumas, atvirkščiai – tai išmintingas elgesys. Labai svarbu pastebėti tą momentą, kai mūsų tikslas pradeda veikti prieš mus pačius“, – tikina psichiatras psichoterapeutas E. Stankūnas.

Darydami rezoliucijas socialiniuose tinkluose, lažindamiesi su draugais iš dalies sudeginame tiltus, todėl baiminamės, kad atsitraukę nuo išsakyto tikslo pateksime į „pralaimėtojų“ kategoriją, tačiau iš tiesų taip nėra. Būna, kad alpinistas, likus porai šimtų metrų iki viršūnės, pasuka atgal, nes suvokia, kad jei lips aukštyn, nebespės ar nebepajėgs grįžti ir žus. Tai tikrai nelengvas, tačiau jokiu būdu ne „pralaimėtojo“ sprendimas.

Užrašyti tikslai išsipildo?

Tikslų dienoraščiai, kasdienė kontrolė dirgina mūsų psichiką primindami apie tikslą, tačiau labai greitai prie to dirgiklio priprantame ir nebereaguojame. Ant šaldytuvo durelių priklijuota nuotrauka su priminimu, koks būsi, jei per dažnai atvėrinėsi šaldytuvo duris, po kelių savaičių tampa nepastebima. Išmanioji apyrankė, vibruojanti, jog reikia nueiti dar pora šimtų žingsnių, kažkuriuo momentu taip pat lieka gulėti ant komodos.

„Kad sėkmingai įgyvendintume savo tikslą, reikia jį įvardyti, išsigryninti, nustatyti terminą jam pasiekti ir sudaryti veiksmų planą, nes dažniausiai norint įgyvendinti galutinį tikslą, reikia pasiekti daug mažesnių. Pavyzdžiui, jei nori būti geras sportininkas ar muzikantas, turi daug treniruotis ar repetuoti, nes vien didelio noro ir talento nepakanka“, – sako psichiatras psichoterapeutas.

Su kitais žmonėmis apie savo tikslus kalbėtis verta, jei jie mus palaiko ar turi kompetencijos patarti toje srityje. Tikslo išsakymas neturi virsti kokiu nors vienpusiu įsipareigojimu kitam žmogui, nes už savo tikslus ir jų siekimą esame atsakingi mes patys.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu