Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

Katalonija atsisako suteikti aiškumo

10/27/2017 Aidas
europe-1-3-e1509110304111

Katalonijos lyderis Carlesas Puigdemontas atšaukė savo kalbą, kurią televizija turėjo gyvai transliuoti ketvirtadienį po pietų, katalonams tikintis, kad jis sušauks išankstinius rinkimus. 1:30 val. po pietų turėjusi būti transliuota kalba iš pradžių buvo vienai valandai atidėta, o tada apskritai atšaukta.

Puigdemontas trečiadienio vakarą dalyvavo septynių valandų trukmės susitikime su savo ministrų kabinetu, kuriame sprendė, ką daryti po to, kai jis kiek anksčiau atmetė pakartotinius Ispanijos vyriausybės Madride prašymus paaiškinti savo poziciją dėl regiono nepriklausomybės. Katalonijos lyderio šalininkai vis labiau didina jam spaudimą paskelbti vienašalę nepriklausomybės deklaraciją, o Ispanijos vyriausybė pareiškė siekianti kuo skubiau įvesti tiesioginį regiono valdymą pagal 155-ąjį šalies Konstitucijos straipsnį.

Barselonoje vykstanti Katalonijos parlamento sesija yra dar viena proga įstatymų leidėjams susitarti, kaip reaguoti į nacionalinės vyriausybės planus perimti regiono kontrolę. Ispanijos Senatas, savo ruožtu, rengia atskirą Senato sesiją aptarti nepaprastoms priemonėms, kuriomis siekiama sustabdyti separatistų kelią į nepriklausomybę.

Nors dauguma Katalonijos įstatymų leidėjų palaiko Puigdemontą, šią savaitę ėmė aiškėti nemažai vidinių partijos nesutarimų, kai kuriems politikams palaikant išankstinių rinkimų galimybę, o kitiems tvirtinant, kad nepriklausomybei nėra jokios kitos alternatyvos. Ketvirtadienį atšaukus Katalonijos lyderio kalbą, keli už atsiskyrimą pasisakantys įstatymų leidėjai ir merai pranešė atsistatydinantys iš savo pareigų.

„Aš nepritariu sprendimui rengti išankstinius rinkimus. Atsistatydinu iš Katalonijos demokratų partijos (kuriai vadovauja Puigdemontas – red. past.)“, - „Twitter“ socialiniame tinkle parašė Jordi Cuminalis.

Ispanijos ministras pirmininkas Mariano Rajoy jau paskelbė planus apriboti Katalonijos parlamento galias, nušalinti regiono vyriausybę, bei per šešių mėnesių laikotarpį sušaukti regioninius rinkimus.

„Mūsų tikslas yra atstatyti įstatymo teisę ir normalų piliečių gyvenimą, kurio kokybė smarkiai suprastėjo, toliau tęsti ekonominį atsigavimą, kuriam šiandien Katalonijoje yra iškilusi didelė grėsmė, ir švęsti rinkimus normaliame kontekste“, - sakė Ispanijos vyriausybės vadovas.

Tuo tarpu Katalonijos parlamentas pažadėjo apeliuoti Madrido sprendimą Konstituciniame teisme.

Trečiadienį Katalonijos miesto Žironos taryba taip pat paskelbė Ispanijos karalių Felipe VI persona non grata dėl jo paramos Ispanijos centrinės valdžios sprendimui taikyti griežtas priemones Katalonijai, įskaitant regiono autonomijos panaikinimą.

Oriolas Amorósas, „Katalonijos respublikonų kairės“ partijos (ERC) atstovas, žiniasklaidai sakė, kad tai yra „simbolinis gestas, demonstruojantis karaliaus žodžių ir veiksmų atmetimą“. Jo partijos kolegė, parlamentarė Ana Surra, patikslino, kad tai reiškia, jog autonomiškoji Katalonijos bendruomenė nori pasiskelbti respublika.
Pasak abiejų deputatų, karalius Felipe VI, pasisakydamas Katalonijos klausimu, nutolo nuo savo, kaip „tarpininko ir sutaikytojo“, pareigos.

„Per televiziją transliuota karaliaus kalba išreiškė lygiai tą patį, ką galėjo parašyti valdančioji Ispanijos partija (Liaudies partija – red. past.), kuri turi vos 8 proc. palaikymą Katalonijoje. Tačiau joje nebuvo sakoma nieko apie bet kokį galimą šalių sutaikymą“, - sakė Amorósas.

Žironos miesto tarybos sprendimas neturės jokios realios įtakos monarcho galimybei judėti regione; jis gali aplankyti miestą kada panorėjęs, teigia politikos apžvalgininkas ir buvęs „EuroNews“ informacijos direktorius Luisas Rivas. Jis pavadino tai politiniu ėjimu.

Katalonijos separatistų siekis atsiskirti nuo Ispanijos įžiebė didžiausią politinę krizę šalyje nuo 1975-ųjų, kai baigėsi ilgametė generolo Francisco Franco karinė diktatūra. Ji suskalbė šalies visuomenę, o iš regiono jau pasitraukė šimtai kompanijų.

Krizė taip pat sukėlė rimčiausią iššūkį vakarų Europos integralumui nuo Škotijos nepriklausomybės referendumo 2014-aisiais, kai rinkėjai galiausiai nusprendė pasilikti Jungtinės Karalystės sudėtyje. Dabar Europos lyderiai nerimauja, kad naujausia krizė gali padidinti separatistines ambicijas ir kitose žemyno dalyse.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu