Viskas baigta. Nebėra kelio atgal. Marco Rubio nutraukė savo kampaniją prezidento rinkimuose. Tai jau tikrai pabaiga. Nebent... Jis riaumodamas sugrįžtų po visiško pralaimėjimo Floridoje, kad suvienytų jėgas su Tedu Cruzu ir, atėjus laikui, galimai taptų jo viceprezidentu. Toks scenarijus gal ir skamba pamišėliškai, tačiau nepamirškite – šie rinkimai būtent tokie ir yra.
Pirmiausia išsiaiškinkime keletą dalykų. Rubio savo gimtojoje valstijoje pralaimėjo ir iš rinkiminės kovos iškrito ne todėl, kad įpykęs elektoratas nenorėjo šildytis jo politinio talento ir ambicijų spinduliuose. Jis pralaimėjo todėl, kad jo ambicijos pranoko jo talentą ir privertė jį pretenduoti į prezidento postą per anksti, įsivaizduodamas save teisėtu Busho politinio palikimo paveldėtoju (net labiau teisėtu nei pats Jebas Bushas). Rubio nebuvo neigiamai vertinamas nei kaip žmogus, nei kaip respublikonas. Jis tiesiog nebuvo tinkamas kandidatas.
Tačiau Rubio pasitraukimas iš rinkiminės kovos dar nereiškia „bušizmo“ mirties šiandienos rinkimų politiniame žaidime. Nors Johnas Kasichas iki šiol labiau kandidatavo „Kaspero, draugiškojo vaiduoklio“ amplua, jis savo užsispyrusiai gailiaširdišku konservatyvizmu labiausiai iš visų kandidatų primena Bushą, bent jau vidaus politikos klausimais. Net ir Donaldas Trumpas yra nusiteikęs pritraukti daugiau Busho eros veikėjų, norinčių ir vėl būti įtakingais (tam įtakos greičiausiai Trumpo požiūris į gynybą ir saugumą, itin primenantis pozicijas iš karto po Rugsėjo 11-osios įvykių).
Nors yra sukaupęs nemažą galią, Cruzas po nuožmios kovos su Trumpu gali nebeturėti nei jėgų, nei noro priešintis partnerystei su Rubio. Be to, norint įveikti Trumpą, Cruzui būtini balsai, o savo kandidato netekusius Rubio rėmėjus lengviau patraukti savo pusėn, nei Kasicho šalininkus, jau vien dėl to, kad Kasichas iš kovos nesitraukia.
Ir čia atkeliaujame prie Tedo Cruzo, pasirengusio tapti pačiu įtakingiausiu konservatorių lyderiu šalyje – ypač (bet nebūtinai), jei laimės respublikonų partijos nominaciją ir bilietą į visuotinius rinkimus. Iš pažiūros tai nieko blogo. Tačiau su tuo ateina ir tam tikros potencialiai didelės naštos, kaip, pavyzdžiui, Marco Rubio. Kuriam laikui respublikonams buvo aišku, ką su juo daryti per kampaniją (t.y. visiškai jį išgręžti), o dabar iškilo klausimas, ką su juo daryti toliau.
Gerokai nukamuotas, tačiau vis dar puikiai gebantis sakyti kalbas, priverčiančias daugelį respublikonų atsistoti ir apdovanoti jį audringomis pritarimo ovacijomis, Rubio turi pakankamai šalininkų ir pakankamai žinomą vardą, kad galėtų tapti patraukliu viceprezidentu (taip, šitai negalioja, jei nominantu tampa Trumpas). Jam priklauso keletas labai svarbių delegatų. Apklausose jis stipriai konkuruoja su Hillary Clinton ir sėkmingai prieš ją atsilaiko. Prisimerkite, pažvelkite į jį iš tam tikro rakurso ir pamatysite, kad jis atrodo kaip naujosios kartos Danas Quayle’as (George’o H. Busho pasirinktas viceprezidentas – red.). Sakykite, ką tinkami, bet Rubio yra klasikinis moderniųjų laikų respublikonas viceprezidentas.
Tai nereiškia, kad Cruzui jo reikia. Bent jau ant popieriaus, Kasichas už Rubio yra žymiai pranašesnis. Tačiau Rubio turi kozirį: jis yra partijos lyderių favoritas. Tai tiesa. Kad ir pakankamai konvencionalus, Kasichas nėra respublikonų politinio aparato numylėtinis. Užsienio politikos klausimais jis yra laikomas lėtoku (jei ne absoliučiu kvailiu) – šioje srityje Rubio turi galingą pranašumą.
Artėjant nacionalinei respublikonų konvencijai, jo rėmėjai ims kalbėti, kad net jei Cruzui jis nėra reikalingas, jis reikalingas yra partijai. Juk, šiaip ar taip, jis simbolizuoja ateitį – kryptį, kuria turėtų judėti respublikonų partija, tačiau to nedaro.
Būtent per Rubio į politiką gali sugrįžti bušizmas. Nors yra sukaupęs nemažą galią, Cruzas po nuožmios kovos su Trumpu gali nebeturėti nei jėgų, nei noro priešintis partnerystei su Rubio. Be to, norint įveikti Trumpą, Cruzui būtini balsai, o savo kandidato netekusius Rubio rėmėjus lengviau patraukti savo pusėn, nei Kasicho šalininkus, jau vien dėl to, kad Kasichas iš kovos nesitraukia.
Taip, jau dabar sumušti rankomis su Rubio reiškia iš karto atiduoti kažkiek galios, o tai nėra labai „kruziškas“ žingsnis. Tačiau toks sprendimas gali labai atsipirkti ateityje, nes tai užtikrins, kad Cruzas į konvenciją žengs maksimaliai stiprus. Spręsti Cruzui. Kaip jis ketina nugalėti Trumpą: pasikliaudamas vien savo ultrakonservatyviąja reputacija ar bandydamas nors kiek bendradarbiauti su bušistais?
