Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

Kylančioms kainoms stabdžių nėra

09/18/2017 Aidas
web-6-1-e1505739119728

Paskelbus naujausią infliacijos statistiką, žmonės priversti susiimti už galvų - kainos auga žaibišku greičiu. O dažnam situacija primena 2007 m., todėl baisu, kad kur buvus, kur nebuvus gali sugrįžti krizė. Nors kai kurie gyventojai dar neatsigavo po praėjusios.

Kaip skelbia Statistikos departamentas, 2017 m. rugpjūčio mėn. metinė (palyginti su tuo pačiu 2016 m. laikotarpiu) infliacija sudarė 4,4 proc. Teigiama, kad metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo alaus, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, degalų ir tepalų, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų, keleivių vežimo oro transportu paslaugų kainų padidėjimas bei farmacijos gaminių, elektros energijos, daržovių kainų sumažėjimas.

Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 3,8 proc., paslaugų - 6 proc. 2017 m. rugpjūčio mėn., palyginti su 2016 m. rugpjūčio mėn., valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos kainos sumažėjo 0,4 proc., o rinkos kainos padidėjo 5,1 proc.

Bankų ekonomistai viešai sako, kad auganti infliacija visiškai nestebina, nes esą šalyje sparčiai kilo atlyginimai, tad kainų augimo žmonės nelabai ir pastebės. Be to, bankų atstovai įsitikinę, kad kainos kils ir toliau. Ir kaip gali nekilti, jei jau viešai apie tai kalbama. Kiekvienas save gerbiantis verslininkas, išgirdęs tokius pasvarstymus, dar tą pačią dieną kilstels populiariausių prekių kainas.

- Ar tikrai pakilę atlyginimai privertė augti ir infliaciją bei prekių ir paslaugų kainas? - „Vakaro žinios“ paklausė ekonomisto, buvusio Seimo nario Povilo GYLIO.

- Žinote, statistika - rafinuotas užsiėmimas. O juk infliacija skaičiuojama pasirenkant prekių ir paslaugų krepšelį ir sekant jo kainas. O į tą krepšelį gali įdėti prekes ir paslaugas, kurių kainos auga lėtai, arba priešingai - kurios brangsta greitai, todėl aš netgi manau, kad infliacija gali būti ir aukštesnė nei šiuo metu pateikiama. Juk parduotuvėje matome, kad kai kurios prekės kainuoja tiek pat eurais, kiek kainavo litais. Kai kas brango trečdaliu, kai kas perpus. Žinoma, buvo ir gana stabilių kainų, pavyzdžiui, benzino.

Be to, aš matau, kad mūsų bankų ekspertai, kuriuos vadinu lobistais, iš tiesų atstovauja ne viešiesiems, o privatiems interesams, tad jie stengiasi nuteikti žmones taip, neva dėl infliacijos kalti patys darbuotojai. Godūs darbuotojai nori didesnės algos, ją gauna ir su milžiniškomis algomis kelia infliaciją - kainų kilimą. Bet mano supratimu, tokia pozicija yra tikras nonsensas.

Juk iš tiesų kainų kilimas po euro įvedimo vyko dėl monopolinių efektų, o paskui į viršų kainos ėmė kilti ir kituose, ne monopolizuotuose sektoriuose. Susidarė psichologinė nuostata kelti kainas, nes neva visi turi daug pinigų. Žinoma, yra sričių, kur atlyginimai kilo dėl specialistų trūkumo. Nes verslininkų godumas ir politikų trumparegiškumas išvarė žmones iš šalies, ir sutinku, kai kam tenka mokėti didesnius atlyginimus. Bet tai nėra toks rimtas veiksnys, kaip bando pateikti bankų lobistai. Didžiausias vaidmuo tenka monopoliniam efektui ir susiformavusiai psichologinei situacijai. Nereikia kaltinti paprastų darbuotojų, kad jie įsuko infliaciją. Negi galvojame, kad mūsų darbuotojai turi milžiniškos galios - jiems užtenka nueiti pas darbdavį ir atlyginimas tuojau pat pakeliamas kokiais 30 proc.? Taip manyti gali tik iš dangaus nukritę.

- Kainų augimas prognozuojamas ir toliau, nors jau dabar gyventojai skundžiasi, jog neįperka tiek, kiek anksčiau. Ar yra kažkokie būdai sustabdyti nuolat kylančias kainas?

- Ekonomika nėra fizikos mokslas, nes ji pirmiausia yra susijusi su žmonių lūkesčiais. Jeigu sakysime, kad kainos kils, tai kainas kels ne tik prekybos centrai, bet ir močiutės turguje. Nes taip sukuriamas psichologinis pagrindas. Todėl pirmiausia nereikia formuoti tokių lūkesčių.

Atkreipkime dėmesį, kad nemažoje dalyje žiniasklaidos priemonių nekalba akademiniai ekonomistai, o tik verslo interesams atstovaujantys specialistai - banko ar verslo grupių ekonomistai. Aš nesakau, kad reikia uždrausti jiem sakyti savo nuomonę, bet greta turėtų būti žmogus, kuris tam pačiam banko atstovui užduotų klausimą: ar jūs rimtai manote, kad darbo užmokestis pakėlė kainas? O dabar turime tik vienpusišką nuomonę ir visiškai neturime valstybinės politikos.

Juk infliaciją lemia dar ir tai, kad mes neturime rimtai dirbančios Konkurencijos tarybos, kuri informuotų apie kainų struktūras, vykdytų kontrolę. Sviesto, kavos kainos tiesiog akyse pakilo. Ir ženkliai. Jei prekės kaina kilo kone dviem eurais, nejau tiek padidėjo kaštai ar darbo užmokestis? Eilinį kartą tai buvo mikrogudrumas ir makroidiotizmas. Taip, gaunamas didesnis pelnas, bet galutinė situacija - akivaizdi situacija šalyje.

- Kai buvome įkalbinėjami teigiamai priimti eurą, buvo žadėta, kad eurozonoje bus daug stabiliau. Tačiau šiandien turime europines kainas ir žemiausius ES atlyginimus. Apgavo?

- Turi būti valstybėje strategija. Vien tik savaiminiai procesai negali išspręsti visų ekonominių problemų. Turi veikti institucijos ir būti valdomi procesai. Aš suprantu, kad nėra lengva, bet niekas net nebando, viskas paleista savieigai. Aš gerai prisimenu, kai buvo prisiekinėjama, kad kainos nekils, nors jau tada žinojome Slovėnijos pavyzdį, kur buvo labai panaši situacija po euro įvedimo. Bet mes įpratę kalbėti lozungais, tikėdamiesi, kad žmonės užmirš, kas buvo pasakyta. Žmonės daug ką užmiršta, bet pažado, kad kainos nekils, žmonės niekada neužmirš.

Juk kainų kėlimas labiausiai pažeidžia žmones, kurie gauna stabilias pajamas - nekylančius atlyginimus gaunantys darbuotojai, pensininkai. Jie labiausiai nukenčia. Ir bankų specialistai nekalba apie tai, kad realios žmonių pajamos iš tiesų mažėja. Tai reiškia, kad dabar žmonės už gaunamas pajamas gali įsigyti mažiau nei galėjo anksčiau. Ir, ko gero, ne 4 ar 5 procentais mažiau.

- Dažnai dėl kylančių kainų kaltinami patys žmonės, esą perka daug. Jei pirktų mažiau - kristų kaina.

- Toks mąstymas yra makroidiotizmas. Jeigu norime verslą sužlugdyti, galime mažinti paklausą. Dažnai būtent todėl verslas ir šlubuoja, kad gali pagaminti, bet negali parduoti, nes žmonės neturi pakankamai pinigų. Žinoma, turime pripažinti, kad yra 20 ar 30 proc. žmonių, kurie nesunkiai pakelia kainų kilimą. Mes matome prabangius automobilius mieste, savaitgalį iš miesto važiuojančius srautus į sodybas ir manome, kad žmonės gerai gyvena. Bet reikia galvoti apie visumą. Mes juk nematome tų, kurie nevažiuoja, kurie nė neturi transporto priemonės, kurie negali susimokėti už šildymą, o yra priversti pragyventi šeimoje su dviem vaikais vos už kelis šimtus eurų. Taip, yra žmonių, kurie gerai gyvena prie kapitalizmo, bet didžioji dalis kenčia dėl infliacijos, nes realios jų pajamos tik mažėja.

- Ar reikia tikėti bankininkų gąsdinimais, kad dabartinė situacija panaši į prieškrizinius 2007-uosius?

- Po krizės bankai turbūt jau atsigavo, atsigavę ir bankų ekspertai. O jeigu bankai atsigauna ir jiems gerai, tai žmonėms ne visada gerai...

Šaltinis: Respublika.lt

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu