Lietuvos Užsienio reikalų ministerija sureagavo į Kremliaus akibrokštą Baltijos valstybėms, kai pastarosios buvo apkaltintos „bandymu sabotuoti“ kitą mėnesį vyksiančius Rusijos prezidento rinkimus. Gabrieliaus Landsbergio vadovaujama ministerija iš piršto laužtus Maskvos kaltinimus vadina keistais, o vyksiančius rinkimus Rusijos laikinai okupuotose teritorijose – „sąmoningai vykdoma provokacija“.

„Ne Kremliui aiškinti ir pamokslauti demokratinėms valstybėms apie rinkimus“, – Eltai perduotame komentare sako užsienio reikalų ministro atstovė Paulina Levickytė.

„Tikrai keista, kad praėjus beveik 10 m. nuo Rusijos Federacijos įvykdytos Krymo okupacijos ir neteisėtos aneksijos bei 2 m. nuo stambaus masto invazijos į Ukrainą datos, Rusijai vis dar neaiški Lietuvos pozicija. Tikrai nepraleisiu progos ją pakartoti: laikomės nuostatos, kad Rusijos sprendimas organizuoti taip vadinamus rinkimus datomis, beveik sutampančiomis su Krymo aneksijos datomis, ir organizuoti juos laikinai okupuotose ar neteisėtai aneksuotose Ukrainos teritorijose, yra neteisėta ir sąmoningai vykdoma Rusijos Federacijos provokacija“, – teigiama komentare.

Ministro atstovės teigimu, Lietuva nepripažįsta ir nepripažins neteisėtų Rusijos prezidento rinkimų surengimo ar jų rezultatų Kremliaus režimo laikinai okupuotose bei neteisėtai aneksuotose Ukrainos teritorijose.

„Rusijos politinė vadovybė ir kiti dalyvavę organizuojant šiuos rinkimus sulauks šių neteisėtų veiksmų pasekmių. Šis neteisėtas žingsnis – tai dar vienas desperatiškas Kremliaus bandymas įteisinti laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų kontrolę, suteikti tam neegzistuojančio legitimumo iliuziją, toliau grubiai pažeidžiant tarptautinę teisę ir Ukrainos nepriklausomybę, teritorinį vientisumą ir suverenitetą, bei papildantis ilgą Rusijos įvykdytų nusikaltimų Ukrainoje sąrašą“, – teigia P. Levickytė.

„Lietuva tvirtai įsipareigojusi remti Ukrainą ir jos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį integralumą tarptautiniu lygiu pripažintų sienų ribose. Krymas, Chersonas, Zaporižia, Donetskas ir Luhanskas yra Ukraina“, – pažymi ji.

Savo ruožtu reaguojant į Maskvos reikalavimus užtikrinti Rusijos ambasadų ir rinkėjų saugumą savo teritorijose, atstovė pažymi, kad Lietuva laikosi ir laikysis tarptautinės teisės ir savo tarptautinių įsipareigojimų.

„Tačiau atsakomybė už galimos provokacijos padarinius atitenka Rusijos Federacijai“, – apibendrino ministerija.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad šią savaitę išsakyti Maskvos grasinimai Baltijos valstybėms yra dar vienas ženklas, kad Lietuva privalo stiprinti savo saugumą.

„Turime nepamiršti, kad kiekvienas rusiškas pasakymas, kuris atskrieja mūsų atžvilgiu, jis yra mums priminimas, kad mes turime sustiprinti savo saugumą“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Landsbergis.

„Turime būti atidūs ir stebėti rimtai tokius pareiškimus. Negalime užsiliūliuoti. Rusija yra agresyvi valstybė, kuri vykdo aktyvius karinius veiksmus jau ne vienus metus prieš mūsų partnerę Ukrainą. Jos siekiai spaudimo – mažų mažiausiai diplomatinio, o gal ir kitokio, mano vertinimu, eina toliau nei Ukraina. Tą patvirtina daugelis mūsų regiono valstybių“, – teigė ministras, komentuodamas Kremliaus kaltinimus, esą Baltijos valstybės bando „sabotuoti“ kitą mėnesį vyksiančius Rusijos prezidento rinkimus.

„Turime būti atidūs. Neturime jokių ketinimų nusileisti netesėtiems ar nesuvokiamiems politiniams reikalavimams. To niekada nebus. Vykdysime tik tai, kas numatyta mūsų tarptautinėmis sutartimis“, – teigė G. Landsbergis.

Savo ruožtu reaguodamas į Maskvos reikalavimus užtikrinti Rusijos ambasadų ir rinkėjų saugumą, G. Landsbergis akcentavo, kad Lietuva ir taip laikosi visų tarptautinių įsipareigojimų. Todėl, pažymėjo politikas, ministerija kol kas nemato pagrindo reaguoti į dar vieną Rusijos provokaciją.

Rusija pirmadienį iškvietė trijų Baltijos valstybių diplomatinius atstovus, apkaltinusi jas bandymu „sabotuoti“ kitą mėnesį vyksiančius Rusijos prezidento rinkimus. Maskva kaltina Estiją, Latviją ir Lietuvą, kad jos ignoruoja Rusijos prašymus užtikrinti balsavimo apylinkių apsaugą jos ambasadose savo teritorijose. Visose trijose šalyse gyvena gana gausios rusų mažumos, tačiau jų santykiai su Maskva, ilgą laiką buvę įtempti, dar pablogėjo dėl karo Ukrainoje.

Maskva pareikalavo, kad visos trys šalys „imtųsi visų būtinų priemonių“ užtikrinti ambasadų ir rinkėjų saugumą savo teritorijose, kad būtų išvengta „rimtų šiose šalyse gyvenančių Rusijos piliečių demonstracijų“.

„Jei sabotažas tęsis, imsimės ryžtingų veiksmų“, – perspėjo ministerija.

Manoma, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nesunkiai pasieks pergalę rinkimuose, nes, šalyje daugelį metų slopinus kitaip manančiųjų balsus, nebėra bent kiek stipresnės opozicijos.