2017-ųjų vasario 23-26 dienomis vyksianti tarptautinė Vilniaus knygų mugė lankytojus kvies diskutuoti, svarstyti ir pažinti, ką Lietuva yra davusi ir gali duoti pasauliui, kaip atrodome iš šalies ir kaip patys save suvokiame. 18-osios Vilniaus knygų mugės tema - lietuviški ženklai pasaulyje. Mugės organizatorių teigimu, tokia plati tema - tai atviras kvietimas diskusijai, įkvėptas noro atrasti, kiek daug esame sukūrę, kiek daug pasaulyje yra Lietuvos.
Artėjančios Vilniaus knygų mugės tema atskleis mugės lankytojui, kiek daug lietuviškų vardų garsina Lietuvą pasaulyje. Lietuviški ženklai – tai Lietuvos žmonės, išsibarstę po daugelį pasaulio žemynų, savo kūryba, mokslu, atradimais, idėjomis turtinantys kitų šalių kultūrą, meną ar mokslą, o tuo pačiu paliekantys ryškius pėdsakus ir įvairialypiame Lietuvos kultūros paveiksle. 2017-ųjų Vilniaus knygų mugė mėgins atrasti lietuviškus ženklus pasaulyje bei juos perskaityti, o tuo pačiu – pamatyti kiek daug esame atradę, sukūrę, patyrę, kiek daug pasaulyje yra Lietuvos.
Birutė Galdikas, Emanuelis Levinas, Jonas Mekas, Jurgis Mačiūnas, Samuelis Bakas, Stasys Eidrigevičius, Mirga Gražinytė Tyla, Ona Šimaitė, Tomas Venclova, Algirdas Julius Greimas, Marija Gimbutienė, Violeta Urmanavičiūtė Urmana, Kristina Sabaliauskaitė, Jurgis Baltrušaitis, Ignas Šeinius, Dalia Staponkutė , Valdas Papievis bei daugelis kitų – tai Lietuvos šviesuolių išausto pasaulio paveikslas, kurio pasakojimus nagrinėsime Vilniaus knygų mugėje, artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.
Toli nueitas kelias
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) leidybos centro vadovo ir mugės organizacinio komiteto nario Gyčio Vaškelio nuomone, 18-oji Vilniaus knygų mugė - puiki proga suvokti, kokį kelią moderni Lietuvos valstybė nuėjo per 100 metų, koks mūsų santykis su kitomis regiono valstybėmis ir su visu pasauliu.
„Kai šiemet Nobelio literatūros premija buvo paskirta Bobui Dylanui, ar 2013 m. chemikui Michaelui Levittui ir ekonomistui Robertui Shilleriui, minėjom ir džiaugėmės, kad jie kilę iš Lietuvos ar bent jų seneliai išvykę iš Lietuvos. Kartu su pasauliu liūdėjome, kai mirė žinomas Kanados dainininkas, poetas Leonardas Cohenas, tvirtai žinodami, kad jo močiutė kilusi iš Kauno. Tokie ženklai mums svarbūs, ir savo ruožtu kyla klausimas, kaip juos suvokiame, ką jie mums reiškia. Apie tai ir svarstysime ateinančioje Vilniaus knygų mugėje“, - sakė G. Vaškelis.
Pasak jo, dabartiniame intensyvios pasaulinės migracijos kontekste Lietuvai išgyvenant nerimą dėl emigracijos, tapatybės klausimas iškyla itin aštriai, o literatūros laukas padeda jį apmąstyti ir reflektuoti.
„Ar anglakalbė JAV gyvenanti rašytoja Rūta Šepetys, kurios knygos rašomos angliškai, bet liudija skaudžią mūsų tremčių ir kančių istoriją, leidžiamos daugelyje pasaulio šalių ir daugeliu kalbų, yra Lietuvos ženklas pasaulyje? Ar Dalios Grinkevičiūtės atsiminimų knyga „Lietuviai prie Laptevų jūros“, kurios jau kelintas leidimas Vokietijoje pasirodė ir minkštais viršeliais - bestselerio formatu, liudija vokiečių susidomėjimą mūsų dokumentine literatūra? Prancūzai su nuostaba šiemet atranda Ričardą Gavelį ir jo „Vilniaus pokerį“, o kartu verčia dar ir Kristijono Donelaičio „Metus“. Nepriklausomybės metais išverstų ir išleistų autorių vienu ypu neišvardysi. Per 25 metus, Nacionalinės bibliotekos duomenimis, pasaulyje pasirodė 545 lietuvių knygos 38 kalbomis", - vardijo G. Vaškelis.
Anot jo, mugės programoje neliks nepastebėti ir kiti Lietuvą visą 100-metį garsinę, kelioms kultūroms vienu metu priklausantys vardai.
„Mugė yra proga kalbėti ir apie tai, kiek reikšmingi šiandien mums ir pasauliui tokie istoriniai kelių kultūrų vardai kaip Oskaras Milošas ir Česlovas Milošas, Algirdas Julius Greimas ir Marija Gimbutienė, Jonas Mekas ir Jurgis Mačiūnas, Grigorijus Kanovičius ir Tomas Venclova ar net ir Juzefas Pilsudskis, kurio trys iš keturių senelių, kaip sako prof. Alfredas Bumblauskas, yra kilę iš Lietuvos“, - būsimos mugės kontūrus nubrėžė organizatoriai.
Mugės rengėjai kvies ne tik diskutuoti, atsigręžti į istoriją, bet ir fiksuoti dabarties ženklus, Lietuvos kultūros pasiekimus, peržengiančius grynojo literatūros lauko ribas.
„Turime tikslą, ambiciją kalbėti ne tik apie literatūros lauko ženklus ir žmones, bet kur kas plačiau pasižiūrėti, ką Lietuva šiandien duoda pasauliui. Į kitas šalis iš Lietuvos keliauja protas, talentai, kurie stebina ir turtina pasaulį. Mugės ambicija - tai įrodyti remiantis konkrečiais pavyzdžiais“, - sakė viena iš mugės organizacinio komiteto narių leidyklos „Tyto alba“ vadovė Lolita Varanavičienė.
Keturias dienas vyksianti Vilniaus knygų mugė išlaikys nusistovėjusias ir lankytojų pamėgtas tradicijas. Čia, kaip ir kasmet, ne tik susitiks skaitytojai bei rašytojai, bet erdvės turės muzika, kinas bei kitos meninės raiškos formos.
Geriausios knygos rinkimai
Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacija kartu su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka jau 12-ą kartą vėl kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. Daugiausia skaitytojų balsų surinkę knygų autoriai tradiciškai bus apdovanoti Vilniaus knygų mugėje.
Šiemet knygų penketukai išrinkti tik trijose kategorijose: knygos suaugusiesiems, poezijos knygos ir knygos vaikams. Akcijoje dalyvaujančios knygos yra parašytos šiuolaikinių lietuvių autorių ir išleistos nuo 2015 m. rugsėjo 1 dienos iki 2016 m. rugpjūčio 31 dienos.
Knygų suaugusiesiems penketukas: Eugenijus Ališanka, „Empedoklio batas. Tolimųjų reisų esė“; Danutė Kalinauskaitė, „Skersvėjų namai“; Kęstutis Navakas, „Vyno kopija“; Violeta Palčinskaitė, „Atminties babilonai, arba Aš vejuos vasarą“; Rolandas Rastauskas, „Trečias tomas“.
Poezijos knygų penketukas: Eugenijus Ališanka, „Stuburo tik punktyrai“; Mantas Balakauskas, „Roma“; Stasys Eidrigevičius, „Giedanti gaidžio galva = Giedanti gaidžia gàlva“; Dainius Gintalas, „Adatos“; Giedrė Kazlauskaitė, „Singerstraum“.
Knygų vaikams penketukas: Gendrutis Morkūnas, „Traškančios žvaigždės“, iliustravo Marius Zavadskis; Selemonas Paltanavičius, „Maži ežiuko sapnai“, iliustravo Lina Eitmanytė-Valužienė; Nadia Kovaliova, „Meškis ir žąsis“, iliustravo autorė; Aidas Jurašius, „Akmenukų pasakos“, iliustravo Jurga Šarmavičiūtė; Jurga Baltrukonytė, „Filmukai“, iliustravo Algis Kriščiūnas.
Už labiausiai patikusią knygą visose kategorijose galima balsuoti interneto svetainėse
http://metuknygosrinkimai.skaitymometai.lt ir www.lrt.lt; elektroniniu paštu metuknyga@lrt.lt.
Apie Vilniaus knygų mugę
Vilniaus knygų mugė - pagrindinė leidėjų, autorių ir skaitytojų susitikimų ir bendravimo vieta, reikšmingas kultūros renginys Lietuvoje, didžiausia knygų mugė Baltijos šalyse. Mugėje svarbiausia - tai skaitytojai, autoriai, knygos, bendravimas ir kultūriniai renginiai. Mugės dalyviai – leidyklos, knygų prekybininkai, užsienio šalių kolektyviniai stendai, mokslo institutai, aukštųjų mokyklų leidybos centrai, visuomeninės organizacijos, kultūros centrai, žiniasklaidos priemonės, muziejai ir galerijos, kt. Pagrindinis Vilniaus knygų mugės bruožas - plati kultūrinė programa, kuri per keturias dienas pristato apie 400 įvairaus žanro renginių.
Vilniaus knygos mugės socialinė misija - skaitymo skatinimas. Mugėje kasmet dalyvauja apie 300 leidyklų iš Lietuvos ir užsienio šalių, mugę per keturias dienas aplanko virš 60 tūkstančių lankytojų. Bendras Vilniaus knygų mugės plotas – virš 12 tūkstančių kv. m. Mugės metu vyksta knygų pristatymai, susitikimai su Lietuvos ir užsienio rašytojais, veikia meno parodos, diskusijų klubas, bibliotekų erdvė, įrengiamos televizijos ir radijo studijos, vyksta poezijos skaitymai Literatų svetainėje ir kiti renginiai.
Vaikų literatūros salė. Šioje salėje pristatomos Lietuvos ir užsienio leidėjų knygos, skirtos vaikams ir paaugliams. Vaikai čia turi savo erdvę, kurioje gali nevaržomai žaisti ir skaityti, o jiems skirti renginiai „nesikerta“ su rimtesniais suaugusiųjų interesais ir vyksta specialiai įrengtoje „scenoje vaikams“.
Kūrybinė studija. Studija kviečia šeimas dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, skaitymuose, susitikimuose su knygų vaikams kūrėjais, iliustruotojais iš Lietuvos ir užsienio, o tuo pačiu – pažinti knygos kelią nuo seniausių laikų iki dabar, išmokti popieriaus gaminimo, knygos įrišimo būdų, iliustravimo technikų, skatinti mažuosius skaitytojus pamilti knygą. Kūrybinė studija įsikūrusi 4-oje Vaikų literatūros salėje.
Forumas - LRT studija. Nuolatinis mugės partneris – Lietuvos radijas ir televizija – tiesiogiai iš Forumo-LRT studijos transliuoja radijo laidas, filmuoja interviu su rašytojais, menininkais, kuria reportažus. Taip pat kiekvienais metais čia susitinka Diskusijų klubo žaidėjai – tai rimtų temų, intelektualaus pokalbio erdvė, kurioje diskusijos persipina su naujų leidinių pristatymais, iškeliamos aktualiausios visuomeninės, kultūrinės problemos. Klube diskutuoja garsūs Lietuvos ir užsienio kultūros, meno ir mokslo žmonės. Diskusijose kviečiami dalyvauti ir lankytojai.
Muzikos salė. 2015 metais duris atvėręs projektas išsyk tapo lankytojų mėgstama ir vertinama erdve. Čia pristatoma įvairiausios tematikos muzika - nuo hiphopo iki klasikinės, nuo roko iki folkloro, lankytojai bendrauja su žymiausiais šalies atlikėjais, kviečiami klausytis gyvo garso koncertų.
Bibliotekų erdvė. Lietuvos bibliotekininkų kuriama atvira ir kitokia biblioteka be sienų. Tai dar viena skaitymo, bendravimo ir renginių erdvė.
Organizatorių informacija
