Daugiau 
 

Lietuvių išradimas judesį paverčia garsu 

12/30/2015 Aidas
gadgets-976

Delne telpantis prietaisas gali virsti dirigento lazdele virtualiam orkestrui, lietaus lazdos ir makarų garsų kombinacija ar net nukelti jus pas budistų vienuolius, sako „TZM Creative Lab“ vadovas Mindaugas Badokas. Anot pašnekovo, keturių jaunų lietuvių išradimas - įrenginys „Motus“ - judesius verčia garsu.
„Muzikos atlikimas su „Motus“ priklauso nuo to, kokia yra pasirinkto instrumento interakcija. Tik vietoje įprastinės klaviatūros ar stygų garso varikliu tampa judesys ir erdvė, esanti aplink. Prietaise esantys įvairūs jutikliai fiksuoja žmogaus judėjimą, kuris yra analizuojamas ir priskiriamas garsams“, - rašoma įrenginio pristatyme.
M. Badokas sako, kad „Motus“ skirtas muzikantams ir šokėjams, nors prietaisu susidomi ne tik profesionalai, bet ir muzikos entuziastai.  
„Produkto idėja kilo iš praktinio poreikio, kai kūriau muziką spektakliui. Tiesiog reikėjo lengvesnio būdo kontroliuoti garso sintezes. Bendradarbiavome su šokio teatru „Aura“, paskui nusprendėme šį produktą pasiūlyti ir platesnei auditorijai“,– pasakoja M. Badokas.
Kūrėjas tvirtina, kad lengviau „Motus“ veikimo principą suprasti įsivaizduojant barškutį. Pasak jo, kai kas nors barškutį krato, viduje esančios granulės skamba. „Naudojame inercinio judesio informaciją: greitį, kryptį ir pan. Pats garsas atsiranda iš kompiuterio, aparačiukas yra tik valdiklis. „Motus“ įrenginys susideda iš trijų dalių: siųstuvo, imtuvo ir kompiuterio“, – įrenginį pristato kūrėjas ir sako, kad, pavyzdžiui, sukamieji judesiai kuria sukamos vinilinės plokštelės garsą.
„Tai yra paprastas ir įdomus būdas tyrinėti garsus ir kurti muziką tam pasitelkiant judėjimą. Naudojant „Motus“ kūnas tampa tarsi muzikos instrumentu, judesys – instrumento garsu, o judėjimas – muzika. Čia ir visas projekto grožis, nes tam, kad pasinertum į garsų moduliacijos ir eksperimentavimo pasaulį nebereikalinga brangi aparatūra ar muzikinis išsilavinimas. Dėl to „Motus“ tampa suprantamas ne tik muzikantams ar kitiems menininkams, bet gali būti smagiu žaislu vaikams ir suaugusiems“, - pasakojo kitas kūrybinės komandos narys Arnas Šepetys.
Jau kelis mėnesius „Motus“ kūrybinė grupė vieši Čilėje. Savo įrenginį jie pristato „Verslo akceleratoriumi” pavadintame startuolių renginyje.
„Tiesiog išreiškėme norą dalyvauti. Organizatoriai atsirenka ir pakviečia atvykti 90–100 naujų verslų, paraiškų gaunama maždaug 2 tūkst. Tai – Čilės vyriausybės iniciatyva. Sukviečiami jaunieji verslininkai iš viso pasaulio, nereikalaujant grąžos, jiems skiriamos piniginės investicijos. Iš mūsų tikimasi organizuoti renginius, su savo idėjomis supažindinti žmones“, – pasakoja M. Badokas.
Tai jau ne pirmas kūrybinės grupės prisistatymas užsienyje. Dar prieš apsilankymą Čilėje kūrėjai viešėjo Silicio slėnyje vykusioje stovykloje. Ten jie lankė paskaitas ir tobulino verslo plėtojimo įgūdžius.
Šiuo metu „Motus“ kūrėjai tikrina susidomėjimą įrenginiu – pristato jį sutelktinio finansavimo (angl. „Crowdfunding“) principu. Taip norintieji gali prisidėti prie projekto finansavimo ir įrenginį nusipirkti. Jį, pasak kūrėjų, planuojama pagaminti ir pristatyti, kai bus surinkta reikiama pinigų suma, tikimasi, kad apie balandžio vidurį.
„Esame pusiaukelėje. Sekasi neblogai, bet didžiausias sunkumas – pranešti apie save. Daugelis mūsų svetainėje apsilankiusių žmonių produktą nusiperka – vadinasi, žmonėms jis įdomus“, – džiaugiasi M. Badokas.
Po kelių mėnesių planuojama pristatyti dar vieną produktą – elektroninį belaidį tambūriną „Woodrum“. Jį jau spėjo išbandyti ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Instrumentą M. Badokas tobulino atlikdamas mokslinę praktikę Tarptautiniame muzikos akustikos tyrimų ir koordinavimo institute Paryžiuje, Pompidu centre.
Iš Čilės, kurioje šiuo metu yra su darbo vizomis, komanda ruošiasi grįžti 2016-aisiais. Žemiau pateikiame „TMZ Creative Lab“ įkūrėjo M. Badoko interviu portalui www.ore.lt.

- Pristatyk savo „Kūrybinę Laboratoriją“. Kada pradėjote, kiek žmonių dalyvauja, kokios sritys jus labiausiai domina?

- Pradėjom maždaug prieš metus. Dabar esam keturiese, du iš „Vienakojo Trikampio“, trečias – labiau prie rinkodaros, ketvirta piešia. Domina muzika, grojimas, tembras, kompozicija, atlikimas, technologijos ir „do-it-yourself“. Yra dar kitų žmonių, kurie pataria, apžvelgia, konsultuoja. Komanda šiek tiek keitėsi, buvom išsiplėtę iki 6, bet dabar, Čilėje, nusistovėjo tokia. Jei pavyks sutelktinio finansavimo kampanija, reikės plėstis.

- Kada ir kaip kilo mintis kurti „Motus“?

- Studijavau muzikos technologijas Kaune, sugalvojau daryti elektroninę perkusiją semestriniam projektui. Viskas peraugo iki baigiamojo darbo „Woodrum“, medinio „tambūrino“ su judesio gestų „paturbinimais“. Į medį įleisti kontaktiniai mikrofonai gaudė, ką ir kaip groji, o užgavus garsą, jį galėjai keist sukiodamas patį būgną. Vėliau, bekuriant muziką, reikėjo būdo vienu metu valdyti šešis „feiderius“ arba prigeneruot atsitiktinių, bet žmogiškų automatizacijų. Pasiėmiau modulį, kuris apdoroja judesius, ir taip prasidėjo „Motus“ konceptas.

- Paieškoje įvedus „motus“, visų pirma, randi mobilios vadybos programinę įrangą, motociklų ir keliautojų kompanijas ir net biomechaninės analizės sportininkams technologijų gamintojus. Nepasiklysite tarp tiek „motus“?

- Įvedus „push“, pirmiausia randi filmą, nors tai yra gana žinomas „Ableton“ kontroleris. Tačiau žinant, ko ieškai, sunkumų nekyla. Anksčiau „Motus“ vadinosi „Desys“, nuo žodžio „judesys“, laimėjau kelis konkursus ir žmonės sakė „daryk toliau“. Tada nusprendžiau keist pavadinimą, nes angliškai žodis „judesys“ skambėjo kaip „you disease“ ir, atmetus  kitus variantus, prilipo lotyniškas „motus“ (judėjimas). Vien dėl to jis ir daug naudojamas. Bet produktą gamina „TZM“, kam reikės, tas suras. Jei viskas klosis kaip ir planuojam, tai vietoj logistikos įmonių bus randamas judesių stiprintuvas. 

- Pažiūrėjus savireklaminius „Motus“ klipus, iškart kilo mintis apie vieną pirmųjų judesio instrumentų – tereminą, kurį rusas Leonas Tereminas patentavo dar 1928-aisiais. Ar pasinaudojote beveik 100 metų senumo atradimais?

- Ne. „Motus“ veikia kitu principu. Viduje yra jutikliai, matuojantys pagreitį, posūkius, magnetinius laukus ir slėgį. Šią informaciją jungiant kartu galima gauti labai įdomių realaus laiko duomenų, kurie yra gerai pritaikomi muzikoje. Prie teremino žmogus turi stovėti vienoje vietoje ir būti susikoncentravęs į rankos atstumą nuo antenų. O „Motus“ nesvarbu, ar nueisi arčiau, ar toliau, tai belaidis judesių sekiklis, kuris visą informaciją apie judesį siunčia į kompiuterį, o ten skleidžiamas garsas. Patį teremino panaudojimą įgyvendinti su „Motus“ yra įmanoma, bet mes jo dar nebaigėm iki galo. Kol kas turim daug barškučių interakcijų, tačiau, padarius tereminą, turėtume nerealų nuo lokacijos (antenų) nepriklausomą trijų dimensijų erdvinį instrumentą.

- Pernai AUUG pristatė savo „Motion Synth“ projektą kikstarteryje ir surinko reikiamą sumą. Kuo „Motus“ skiriasi nuo savo konkurentų?

- AUUG yra programėlė plius telefono (kurių naujus modelius išleidžia kasmet) dėklas. Mes siūlom daiktą, kurį gali naudot ant scenos ir nereikia pirkti naujo „iPhone“. Būtų galima vardinti daug skirtumų: įgarsinimui nereikia kišti laido į telefoną, mes nenaudojam MIDI per WIFI, kuris „lagina“, siūlom judesio gestus, dėl kurių iš judesio galima gauti daugiau informacijos. Yra ir daugiau konkurentų, bet visi pasidalinam skirtingus dalykus.

- Kodėl nusprendėt nesinaudoti sutelktinio finansavimo lyderių paslaugomis, o sukūrėt savo individualią platformą?

- Nes „žiauriai“ nesinorėjo važiuot į JK ar JAV ir atsidarinėt marionetinės įmonės, kuri galėtų priimti pinigus iš „Kickstarter“. Tas pats ir su „Indiegogo“, jie siūlo tik „PayPal“, kurie Europos verslų dokumentus tikrina daugiau nei pusę metų ir tuo pačiu metu leidžia priimti tik iki 2 500 eurų per metus. Yra ir kitų papildomų pliusų/minusų, bet čia – pagrindinė priežastis. Be to, anksčiau ar vėliau vis vien reiktų susikonfigūruoti el. parduotuvės variklį, tai kodėl ne dabar? Nesvarbu, kokią platformą bepasirinktum, tavo projektas tikriausiai bus pastebėtas tik reklamos dėka.

- „Motus” prototipą jau antrus metus naudoja šiuolaikinio šokio teatras „Aura“. Šis bendradarbiavimas turbūt padėjo jums patobulinti prietaisą. Kokie buvo pagrindiniai priekaištai ir pagyrimai?

- To spektaklio kompozitorius Antanas Jasenka buvo mano lektorius, kuris dėstė KTU. Vėliau jis buvo „Woodrum“ oponentas darbo gynime ir juokaudamas sakė, jog lauks, kada bus galima instrumentą įsigyti. Dar kažkada susitikom ir išsirutuliojo šneka. Tada spektakliui daviau „Motus“ prototipą ir kelias demonstracijas iš ankstyvųjų testų, jis įkėlė garsų, pabandė. Tą, ką skleidė mano programa, sujungė su savo rašoma muzika. Priekaištų nebuvo, gal tik tai, kad reikia išjungti „Apple OS X Gatekeeper“, nes neturėjau pinigų ir motyvo nusipirkt programinės įrangos kūrėjo licenciją ir parašyti programą. O pagyrimai tokie, kad „fainai“, įdomu ir panašiai.

- Ar „Motus“ galėtų būti panaudotas, tarkim, žmonių su negalia komunikacijai?

- Tokį klausimą gavau, kai buvau San Fransiske. Mes judesio gestus paverčiam į muzikos garsus, tad visi gali naudot, kaip sugalvoja. Bet šiuo metu turim daug darbo vien tik su muzikantais ir šokėjais, todėl artimoje ateityje šio panaudojimo būdo plėtoti neplanuojame, nebent patys žmonės tą atras.

- Jei būtų tokia galimybė, kuriems atlikėjams su mielu noru padovanotumėt „Motus“? Kokios muzikos klausotės dirbdami?

- Tiems, kurie daug kasa ir sukioja garsus. Kas mėgsta adaptuoti naujoves, nebūtinai sudėtinguose užmanymuose. Arba kažkam iš megapop industrijos, kuri yra šlykšti, bet atneša daug reklamos.
Klausomės nuo dabo ir regio iki nozės ir Lotynų Amerikos ritmų. Kartais prisimenam LMP ir Dr. Green.

Internete: tzm.lt; motusmotus.com; facebook.com/tzmlab; vimeo.com/tzmlab.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu