Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

Lietuvių tautinių kapinių praeitis ir šiandiena

05/31/2019 Aidas

Lietuvių tautinės kapinės – daugiau nei prieš 100 metų įkurta amžino poilsio vieta. Čia palaidota apie 13 tūkst. lietuvių, kurių gyvenimas pasižymėjo įvairiais džiaugsmais ir rūpesčiais, netekimais ir kančiomis. Šios kapinės atspindi ne vienos lietuvių kartos įnašą, lietuvybės išlaikymą Jungtinėse Amerikos Valstijose, gyvenant toli nuo Lietuvos, puoselėjant jos dvasią ir tradicijas.

Lietuvių tautinių kapinių istorija siekia laikus iki Pirmojo pasaulinio karo išvakarių. Lietuva buvo carinės Rusijos priespaudoje. Tiek žodžio, tiek minties ar spaudos laisve pažangesnė buvo tik lietuvių bendruomenė JAV. Amerikos lietuviai spausdino įvairius periodinius leidinius, laikraščius, knygas ir kontrabandos būdu juos siųsdavo į Lietuvą. Taip buvo prisidedama prie kovos prieš Rusijos okupaciją. Kad ir kaip idiliškai atrodytų lietuvių gyvenimas Amerikoje, jis turėjo ir savų minusų. Čia vyravo įtempta socialinė atmosfera – nesibaigiantys ir net žiaurumo atvejus siekiantys konfliktai tarp skirtingų tautybių žmonių etniškai mišriose parapijose. Prie viso to prisidėjo ir barniai tarp kunigų parapijų komitetų bei įvairių pasaulietiškų organizacijų.

Dauguma iki Pirmojo Pasaulinio karo į JAV atvykusių lietuvių buvo katalikai. Jie, ieškodami paramos, bendravimo, būrėsi ne į tautines, bet į religines bendruomenes. Daug dirbdami ir savo sunkiai uždirbtų pinigų dalį aukodami bažnyčiai, ilgainiui žmonės ėmė abejoti kunigų nuoširdumu ir noru tik išlaikyti parapiją. Su Lietuvių tautinių kapinių atsiradimu galima sieti ne vieną įvykį, tačiau vienas iš plačiau nuskambėjusių buvo tuo metu vienintelės Čikagoje lietuviškos Šv. Jurgio katalikų parapijos klebono Mateušo Kriaučiūno teismas prieš laikraščio „Lietuva“ leidėją Antaną Olševskį bei redaktorių Juozą Adomaitį-Šerną. Pastarieji paviešino faktus apie parapijos skolas, kurių įrašus aptiko patys lietuviai. Keletą metų iš eilės parapijiečiai reikalavo kunigo detalių finansinių ataskaitų, kur yra panaudojami jų paaukoti pinigai. Išaiškėjus padėčiai, žmonės labai supyko ant kunigo, o pastarasis ir toliau rinko pinigus skoloms padengti. Taip pat įsižeidęs dėl paviešintos informacijos jis padavė į teismą laikraštį. Spaudos atstovai buvo suimti, tačiau galutinio teismo nuosprendis juos išteisino – kunigas pralaimėjo bylą. Iki Lietuvių tautinių kapinių įkūrimo Čikagoje veikė lietuviškos Šv. Kazimiero lietuvių  kapinės, kurios buvo įsteigtos 1903 m. Vadovaudamiesi griežtomis taisyklėmis, lietuvių kunigai visiškai nepripažino parapijiečių priklausančių ir kitoms laisvamanių organizacijoms. 1908 m. buvo paskelbta rezoliucija draudžianti katalikiškoms draugijoms jungtis su laisvamanių draugijomis, kurios gyvuoja ne parapijos ribose ir savo įstatuose neturinčioms esminio punkto skelbiančio, jog nariai privalo kartą per metus eiti velykinės išpažinties ir tuo pačiu susimokėti metinius mokesčius. Nepagarba ir įžeidimas bei griežta kunigų pozicija laisvėjančią visuomenė privertė apsispręsti – daugybė lietuvių ėmė boikotuoti Šv. Kazimiero kapines, o savo artimuosius laidojo Waldheim, Oakwood, Greenwood, Bohemian National ir kitose kapinėse. Taigi būtinybę steigti kitas, Lietuvių tautines kapines padiktavo 1911 m. viręs Čikagos lietuvių visuomeninis gyvenimas. Žmonės tapo laisvesni, tolerantiškesni, siekė bendruomeniškumo, socialinės lygybės, kūrybiškumo. Baimė būti atstumtiems už kitokias pažiūras ar įsitikinimus lėmė, jog 1911 m. vasario 19 d. šalia laikraščio „Lietuva“ redakcijos pastato J. Ridiko salūno svetainėje susirinkę 14 lietuviškų draugijų įgaliotieji atstovai vieningai nusprendė kurti Lietuvių tautines kapines. Po mėnesio, 1911 m. kovo 28 d. kapinių dokumentai buvo sutvarkyti – Ilinojaus valstija išdavė čarterį – dokumentą, suteikiantį teisę gyvuoti Lietuvių tautinėms kapinėms. Greitai buvo surastas 21 akro žemės sklypas pietvakariniame Čikagos priemiestyje, šalia Archer ir Kean ave. Nupirktos žemės paskola ilgai nelaukus buvo padengta lietuvių draugijų fondų. Iškilmingas Lietuvių tautinių kapinių atidarymas įvyko Kapinių puošimo dieną (Memorial day) 1912 m. gegužės 30 d. Pirmasis kapas Lietuvių tautinėse kapinėse buvo 2-erių metų vaikui.Pirmasis kapinių direktorius V. Zaleskis perlaidojo savo dukrą iš Šv. Kazimiero lietuvių katalikų kapinių, kurios laikėsi griežtų taisyklių – bažnyčią nelankantys buvo laidojami už tvoros. 1913 m. mažame miško namelyje įsikūrė kapinių administracija. 1934 metais prie kapinių pridėta dar 40 akrų žemės. To pasekoje 1937 m. buvo pastatytas mūrinis administracijos pastatas su kolumbariumu sudegintiems palaikams laikyti. Pastate  įrengti mikrofonai ir garsiakalbiai atminimo paslaugoms.

Laikui bėgant Lietuvių tautinės kapinės neprieštaraujant draugijų nariams buvo pašventintos iš Scranton, Pensilvanijos atvykusio kunigo S. B. Mickevičiaus. Ne kartą jubiliejiniuose kapinių leidiniuose buvo rašoma, jog Lietuvių tautinės kapinės visuomet traukdavo žmones, kuriems laisvų kapinių idėja būdavo arčiausiai širdies ir čia buvo mąstoma tik apie tai, kaip šią vietą padaryti jaukią ir mielą, kad kiekvienam čia atgulusiam, nesvarbu ar tai būtų buvęs bolševikas, socialistas, ar tautininkas, būtų gera.

Netrukus Lietuvių tautinės kapinės minės 110 metų sukaktį. Čia yra palaidotas ne vienas žymus ano meto Lietuvos visuomenės veikėjas – buvęs Lietuvos prezidentas Kazys Grinius, Čikagos lietuvių laikraščio „Lietuva“ redaktorius Juozas Adomaitis- Šernas, gydytojas, medicinos, humanitarinių ir teisės mokslų daktaras, aušrininkas, lietuvių spaudos ir politinis veikėjas dr. Jonas Šliūpas, žurnalistas, teisininkas, Lietuvos ir JAV lietuvių politinis, kultūros ir visuomenės veikėjas dr. Pijus Grigaitis, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas ir leidėjas Juozas Bačiūnas, poetas, dr. Vincas Kudirka ir kiti. Kapinėse yra palaidota tiek vyresnio, tiek jaunesnio amžiaus žmonių, taip pat vaikų. Nemažai kapų, artimųjų prašymu, yra perlaidoti – iš Lietuvos į Čikagos Lietuvių tautines kapines ir atvirkščiai. Šiandien kapinėse yra siūlomas ir naujas natūralus- žalias laidojimo būdas.

Kaip ankščiau minėta, kapinės buvo atidarytos Kapų puošimo diena palydint 6 tūkst. lietuvių bendruomenės narių. Nors laikui bėgant aktyvių lietuvių bendruomenės narių skaičius kiek apmažėjo, tačiau kaip ir kasmet, taip ir šiais metais Lietuvių tautinėse kapinėse tradiciškai minima atminimo ir kapų puošimo diena. Tai diena, kuomet prisimenami ir pagerbiami žuvę kariai – nesvarbu ar jie tarnavo oro, vandens ar sausumos batalionuose. Kovodami už laisvę ir jos nepamatę, jie suteikė galimybę ja džiaugtis visiems likusiems. Tradiciškai paskutinį gegužės pirmadienį, kovotojai už laisvę buvo pagerbti karių veteranų ir įvairių lietuvių tautinių organizacijų atstovų iškilminga eisena. Skambant pučiamųjų orkestrui įneštos ir pagerbtos valstybinės JAV, Lietuvos ir įvairių lietuvių tautinių organizacijų vėliavos. Solistė Dalia Fanelli renginio metu atliko Amerikos ir Lietuvos tautines giesmes, tylos minute buvo pagerbti žuvusieji. Memorial day renginyje dalyvavo: nominantas į kongresą David Shestokas, Amerikos legiono Dariaus-Girėno posto #271 nariai, Baltijos Jūrų šaulių kuopa, Teodoro Daukanto Jūrų šaulių kuopa, Klaipėdos Jūrų šaulių kuopa, Vytauto Didžiojo šaulių rinktinė, Amerikos jūrų pėstininkų korpuso narys Peter S. Karlovics, lietuvių masonų klubas, lietuvių skautų organizacija Čikagoje „Lithuanica scouts“, lietuvių skautų sąjungos tunto skautai bei miško broliai. Taip pat Lietuvių tautinių kapinių tarybos nariai – prezidentas Arūnas Buntinas, vicepirmininkė Ana Petraitis, sekretorė Pamela Rice, iždininkai Dainius Brazaitis, Tauras Šmulkštys, vykdomasis komitetas – Ramūnas Buntinas, Daina Smith, spaudos atstovė Amy Bulbrooke, direktoriai – Paul Karlovics, Hilde Kuzas, patarėjas teisės klausimais Vytenis Kirvėlaitis, kapinių vedėjas – Saulius Balsys.

„Čikagos Aido“ korespondentė Rūta Taraškevičiūtė

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu