Daugiau 
 

Lietuvos ekstremalusis turizmas

11/04/2016 Aidas
society-1017

„Ekstremalus turas po taborą – tai pramoginė kelionė, kurią suorganizuoti mums prireikė ilgo laiko“ – skelbia Lietuvos ekstremalių pramogų agentūros „Vaiduokliai“ reklama.

Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas ir aktyvistas Ištvanas Kvikas praktiškai neturi žodžių išreikšti tam pasipiktinimui, kurį jis jaučia šioms ekskursijoms, kurių metu siūloma aplankyti jo gimtąjį kaimą šalia Vilniaus. Kompanija „Vaiduokliai“ tik neseniai pradėjo organizuoti pirmuosius turus į romų gyvenvietę Kirtimuose.

Su tais žmonėmis „elgiamasi kaip su gyvūnais safaryje“, teigia Kvikas, kuris baiminasi, kad tokie turai gali dar labiau sustiprinti jau egzistuojantį nusistatymą prieš Lietuvos romų bendruomenę.

„Žmonės visada gali patys aplankyti taborą, nes romai yra labai svetinga tauta, - teigia jis. – Jie priims visus, kurie nori daugiau sužinoti apie jų kultūrą, bei apie sąlygas, kuriomis jie yra priversti gyventi. Tačiau paprasčiausiai neįsivaizduojama tai, kad čia būtų galima lankytis tarsi kokiame safaryje. Netgi safariui būtinas leidimas, o mūsų žmonės nebuvo informuoti apie šį „renginį“, jau nekalbant apie tai, kad organizatoriai nė nepaprašė romų žmonių sutikimo ar leidimo.“

Vaida Šulniūtė, turus organizuojančios kompanijos laikinoji direktorė, teigia, kad nėra bandoma sustiprinti stereotipų – atvirkščiai, siekiama juos paneigti. „Mes paaiškiname romų tradicijas ir paminime socialinius projektus“, - teigia Šulniūtė, kurios vadovaujama kompanija taip pat siūlo prostitucijos tematikos turus po Vilnių ir kitokius „nuodėmių miesto“ ekskursijų paketus.

Ilgametė segregacija

Lietuva jau ilgą laiką stengiasi integruoti maždaug 2 000 čia gyvenančių romų populiaciją, o vyriausybė bendruomenei ir mokykloms yra skyrusi dešimtis milijonus eurų. Tačiau sostinėje gyvenantys žmonės teigia nenorintys savo kaimynystėje matyti romų, todėl šimtai šeimų ir toliau yra įstrigusios Kirtimuose, aplūžusiame kaimelyje ties miesto riba, bei išlieka praktiškai izoliuotos nuo likusios miesto dalies.

Vietinėje žiniasklaidoje Kirtimai, didžiausia romų gyvenvietė Baltijos šalyse, neretai yra apibūdinama kaip narkomanų irštva. Pernai metais atlikta analizė atskleidė, jog naujienų pranešimai romus dažniausiai mini kaip tinginius ir nusikaltėlius, neretai narkotikų platinimo kontekste, ir „Vaiduoklių“ turo kritikai piktinasi jo susitelkimu į narkotikus bei tuo faktu, kad turo gidas pats yra buvęs narkomanas.

„Šis turas yra daugelį metų trukusios romų dehumanizacijos žiniasklaidoje pasekmė“, - teigia vietos menininkė, žmogaus teisių aktyvistė ir feministė Vilma „Fiokla“ Kiurė.

„Galiu suprasti mūsų švietimo sistemos suluošintus verslius pirmūnus, kurie eksnarkomano patirtyje mato galimybę versliukui. Ir aš gal net taip labai nesisieločiau dėl tos veiklos, pavadindama tai tik mažu epizodu iš nesusipratėlių gyvenimo, tačiau, kai apie „pramogą“ matau sadistinius tekstus, nuotraukas ir video didžiuosiuose portaluose ir dar „laikus“ po jais, tai jau yra kažkas už dugno dugne. Tai jau kažkokia žmonių susinaikinimo programa... Jei galėčiau, tai kiekvienam tokiam išgamai, kuris rengė, mokėjo, dalyvavo, aprašinėjo, fotografavo ar filmavo bei „laikino“ šį renginį, pasakyčiau, kad jūs tokie patys, kurie kadaise vykdė Holokaustą. (...) Pasižiūrėkite į veidrodžius, nes ten pamatysite veidus tų, kurie ir yra didžiausia žmonijos nelaimė ir prakeiksmas“, - savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašo Kiurė.

Lygių galimybių komisija jau pradėjo šių ekskursijų etikos tyrimą. Jeigu bus pripažinta, kad tokie turai yra diskriminacinio pobūdžio, kompanijai gali grėsti įspėjimas ir bauda.

Šulniūtės teigimu, turą įkvėpė neįprasti kelioniniai pasiūlymai kitose Europos sostinėse. Tačiau kai tokios ekskursijos kaip Londone, kurių metu galima pažvelgti, pavyzdžiui, į benamio gyvenimą, yra skirtos norint atkreipti dėmesį į kurios nors itin pažeidžiamos žmonių grupės patiriamus sunkumus, turai po romų gyvenvietę tokios funkcijos neatlieka, sako kritikai.

Nepaisant to, Šulniūtė tikina, kad kompanija nesiekia pasinaudoti romais. Ji teigia bandžiusi susisiekti mažiausiai su viena romų moterimi, tačiau ši nenorėjusi kalbėti apie bendruomenę kamuojančią narkotikų problemą.

„Mes vis dar ieškome bendradarbiavimo galimybių, - teigia ji. – Pavyzdžiui, norėtume į programą įtraukti tradicinius romų šokius.“

Taip toli ir taip arti

Vėsią, bet saulėtą rudens popietę iš Vilniaus Rotušės aikštės pajuda mikroautobusas su devyniais žmonėmis, užsiregistravusiais į „ekstremalią ekskursiją“ po romų gyvenvietę. Vos už 29,99 euro ($33), dalyviai gali daugiau sužinoti apie „romų tautybės žmones, jų kilmę, bei jų keistus ir įdomius papročius“, o taip pat „šiek tiek šokiruojančių faktų apie tamsiąją jų gyvenimo tabore pusę“.

Tik iš lietuvių sudarytą grupę pasitinka gidas Marekas Klemontovičius bei apsaugos kompanijos „Alfa“ darbuotojai, dėl saugumo lydėsiantys juos turo metu. Dauguma iš devynių turistų, atvykusių iš skirtingų šalies vietų, neslepia jaudulio ruošdamiesi 15 minučių kelionei į vietą, kuri smarkiai skiriasi nuo Vilniaus centro ir jo stiklo bei plieno pastatų, mados salonų ir brangių latė. Dauguma jų sako norėję atrasti nepažįstamą miesto dalį.

„Mes esame daug kur keliavę, bet niekada nematėme šios vietos, kuri yra mūsų pačių mieste“, - sakė viena mergina, nepanorusi atskleisti savo vardo.

Klemontovičius, šiuo metu studijuojantis socialinį darbą, pirštu rodo į iš pažiūros niekuo neišsiskiriantį namą Kirtimuose. „Čia aš pirkdavau heroiną“, - sako jis.

Netoliese jau nebeveikiantis geležinkelis atskiria kelis aplūžusius namelius nuo išraustos daubos, pilnos šiukšlių ir tuščių švirkštų. Vienas iš turistų sako žinantis, kaip susileisti heroino, nes yra matęs filmą „Traukinių žymėjimas“.

Išsilaipinę gyvenvietėje, turistai laikosi arti vienas kito ir dviejų grupės apsauginių. Jie nedrįsta pamojuoti atgal smalsiems romų vaikams, išlindusiems į juos pasižiūrėti. Keli paaugliai atrodo supykę ant turo gido. „Kam tu išplatinai nuotraukas iš savo paskutiniojo turo internete?“ – vienas jų paklausia Klemontovičiaus, kuris nekreipia į juos dėmesio.

Vietoje to, gidas papasakoja grupei romų kilmės mitą: pasak jo, Dievas dalijo žemę įvairioms tautoms, bet romai apie tai išgirdo pernelyg vėlai, kai jau nebeliko laisvos žemės, ir Dievas jiems pasakė, kad jie gali gyventi kitų žmonų žemėje tol, kol jie laikysis vietos įstatymų ir papročių.

„Kaip sekasi, romaliai?“

„Žinoma, man nesmagu ir gėda, kai žmonės atvyksta į mus pasižiūrėti“, - sako 43-ejų Olga. Ji gyvena sukiužusiame mediniame namelyje su penkiais vaikais. Visa jos šeima gimė Kirtimuose, bet ji sako, jog išsikeltų iš čia ir susirastų darbą, jei tik turėtų galimybę.

Tačiau darbą susirasti Olgai ir kitiems romams gali būti labai sunku, dėl plačiai pasklidusios diskriminacijos darbdavių tarpe. Visoje šalyje bendras nedarbo lygis tarp lietuvių siekia apie 8 procentus, tačiau romų tarpe jis yra netoli 38 procentų, atskleidžia vienas tyrimas.

Gintautas Paluckas, Vilniaus vicemeras, pripažįsta, kad romus diskriminuoja ir būsto nuomotojai – net du trečdaliai jų teigia, jog nenuomotų būsto romui. Būtent todėl miesto pareigūnai kartais dirba kaip tarpininkai tarp šeimų ir nuomotojų. „Integracija bus fiziškai neįmanoma tol, kol romai gyvens Kirtimuose“, - sako jis.

Policija, neretai kaltinama nededanti pakankamai pastangų, kad sunaikintų narkotikų prekybos tinklą tabore, teigia, jog rinkti įrodymus tokioje vietoje labai sunku. Pasak dviejų su anonimiškumo sąlyga kalbėjusių pareigūnų, narkotikų perpardavinėtojai gali nuryti narkotikus, ištirpinti juos vandenyje, ar netgi paslėpti juos panaudotose sauskelnėse, jei tik jiems kyla rizika būti sučiuptiems.
Ekskursijos metu pro turistus taip pat praeina du kaime patruliuojantys pareigūnai. „Kaip sekasi, romaliai?“ – vienas jų pasveikina grupę paauglių. Berniukai nusijuokia. Policininkas laisvalaikiu mokosi romų kalbos, ne tik bandydamas užsitikrinti bendruomenės pasitikėjimą, bet ir tam, kad suprastų, ką prie jo kalba žmonės.

Pareigūnai parodo ir nedidelę laukymę, kur ant kelių medžių pribadyta švirkštų. Netoliese sėdi akivaizdžiai apsvaigęs vyriškis. Tačiau kai pareigūnai jį apieško, jie neranda narkotikų.
Anksčiau policininkai su savimi nešiodavosi brošiūras apie reabilitacijos programas. Tačiau dabar „tam nebėra lėšų“, teigia Paluckas.

Nykstanti populiacija

Didelė tikimybė, kad tokie turai gali būti paskutinis šansas turistams pamatyti romų gyvenvietę prieš jai visiškai išnykstant. Kirtimuose, dėl emigracijos ir žmonių perkėlimo į savivaldybės būstus, populiacija jau susitraukė nuo 500 iki maždaug 370 žmonių. Pareigūnai yra užsibrėžę tikslą per ateinančius dvejus metus į savivaldybės būstus perkelti dar trečdalį kaimo gyventojų. Kviko teigimu, tai yra žingsnis tinkama linkme, kuris užtikrins romams geresnę prieigą prie mokyklų, kanalizacijos ir netgi centralizuoto šildymo.

Ilona Eibutienė, su romų šeimomis dirbanti socialinė darbuotoja, metų metus regi, su kokia diskriminacija susiduria darbo ar būsto nuomos ieškantys romai, ir netgi tie, kurie dalyvauja kasmetinėje kalėdinėje dovanų akcijoje, skirtoje skurstantiems vaikams.

„Tokie atvejai sumažina romų pasitikėjimą savimi, - sako ji. – Jie nebepasitiki savimi ir kitais.“

Kvikas teigia, kad ekskursijos po Kirtimus daro kažką panašaus. Pasak jo, paprasčiausiai amoralu naudotis žmonių skurdu ir paversti juos eksponatais.

„Aš tiesiog nesuprantu, kaip kas nors gali daryti tokius dalykus ir dar kartu atsivežti žmones į tai pasižiūrėti“, - sako jis.

Nuotraukoje: Ištvanas Kvikas Kirtimuose

Pagal „Politico“

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu