Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

05/31/2019

Apie knygos „Juozo Tūbelio laikai“ pristatymą
Mano kompiuterio darbalaukyje gulėjo parengta informacija apie renginį, bet jos negalėjau skleisti, kol nepasigilinau į naują knygą. Norėjosi paskaityti, paanalizuoti naują leidinį, pasigilinti į panaudotus šaltinius, pajusti to laikmečio dvasią, kada gyveno ir dirbo rokiškėnams gerai žinoma asmenybė.

Daugiau
05/10/2019

Kazimieras Būga kaip kalbininkas
Kazimieras Būga – mokslininkas, profesorius, kalbininkas, baltistas, kalbotyros, leksikologijos ir leksikografijos darbų autorius, stipriausias lietuvių etimologas.  Kalbininkas gimė 1879 m. Pažiegės kaime, Zarasų apskrityje. Jo tėvas – Kazimieras Būga buvo apsišvietęs valstietis. Mokėjo skaityti lietuviškai, lenkiškai ir rusiškai. Motina - Grasilija Mekuškaitė, buvo kilusi iš Jūžintų apylinkės. Būgų šeimoje augo keturi sūnūs ir keturios dukterys.

Daugiau
05/10/2019

Paminėta Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena
Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai skirtas renginys gegužės 7-ąją vyko Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Sveikinimo žodį tarė LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas, akcentavęs, jog „Aušra“ sutelkė visuomenės dalį, tą kritinę masę, kurios neužteko visiems kitiems valstybės kūrimo darbams atlikti. „Aušros“ darbus veikiai pratęsė tolyn ir smarkyn gausėjusi lietuviška periodinė spauda, originalūs mūsų rašytojų kūriniai, lietuviški vadovėliai ir kitokie leidiniai. Visa tai mes regime vykstant ir šiandien, tik mūsų visuomenės pilietinei, politinei ir kultūrinei raiškai formų atsiradę nepalyginamai daugiau, ir tai labai džiugina.“

Daugiau
05/03/2019

Gražus pabendravimas su Kaziu Saja
Nijolė Urbšytė-Petrošienė, „Andrenos“ leidyklos direktorė, besirengdama Kazio Sajos knygos paaugliams „Dar ne visos paslaptys“ (2019) sutiktuvėms, paklausė autoriaus, kokių muzikinių ar kitokių intarpų jis pageidautų paįvairinti renginį.

Daugiau
04/26/2019

Žiemgalos šviesuolė, Linkuvos mokytoja, knygų autorė
Minint Stanislavos Lovčikaitės (1929–2013) 90-ąsias gimimo metines Visa Lietuva mums brangi. Tačiau kiekvienas turime joje ir savo širdžiai mieliausią, brangiausią  jos dalelytę,  kurioje esame gimę, mokęsi, dirbę, praleidę kūrybingiausius savo gyvenimo metus. Mokytojai Stanislavai Lovčikaitei toks kraštas – Šiaurės Lietuva, o dar konkrečiau – Linkuva (Pakruojo r.).

Daugiau
04/12/2019

Nuo iliustracijų egzodo literatūrai iki projekto „Lietuva mano širdyje“
2017/ 2018 m. m. Rokiškio Juozo Tumo- Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinio skaitykloje buvo vykdoma edukacinė programa „Piešiniai iš leidinio su autografu“. Gimnazistai atskleidė savo kūrybinius gebėjimus, analizavo gimnazijos leidinių su autografais kolekciją, giliau susipažino su pasirinktais leidiniais ir juos iliustravo. Tai jau praeitų mokslo metų veikla. Kodėl dar kartą stabtelėjome prie edukacinės programos „Piešiniai iš leidinio su autografu“?

Daugiau
04/12/2019

Kaip senovės lietuviai švęsdavo Velykas?
Velykos – pati džiugiausia ir labiausiai laukiama pavasario šventė. Šiemet jas švęsime balandžio 21 dieną. Ką žinome apie Šv. Velykų papročius ir tradicijas? Velykos – gamtos atbudimo, džiaugsmo ir linksmybių šventė. Senovės lietuviams tai buvo didžioji pavasario šventė, kuri dabar atitinka krikščionių šventų Velykų laiką. Švenčiama visada pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Todėl ir vadinama kilnojama švente. Velykų data įvairiais metais gali kisti nuo kovo 22 iki balandžio 25 dienos. Kai kas mano, kad Velykų pavadinimas kilęs iš žodžio „vėlės“. Seniau buvo tradicija tą dieną lankyti mirusiųjų kapus, nunešti jiems maisto – kiaušinių. Mūsų protėviai tikėdavo, kad, atėjus pavasariui, vėlės atsikelia iš žemės. Pirmasis perkūnas jas priversdavo sugrįžti į kapus. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės pasirodo su atgimstančia gamta ir pasitraukia po pirmojo Perkūno.

Daugiau
04/05/2019

Margos humoro pievos
Dėmesio! Artėja Balandžio pirmoji – Tarptautinė humoro diena, pasiruoškite perskaityti, išgirsti netikėčiausių istorijų, naujienų – visos virtualių pojūčių organizavimo tarnybos sieks jus nustebinti išradingomis apgaulėmis.  – Aprylius! – net liūdna tiesa, virsta graudžiu humoru...  Turininga pasaulio periodinės spaudos istorija – tai ir karikatūros istorija. Prieš šimtmetį, kitą, ne tik revoliucijų koviniai lapeliai, bet ir solidūs, aukštuomenei skirti laikraščiai, skaitytojų dėmesį, populiarumą, pelnė ir dėka satyrinių, humoristinių piešinių, šaipūniškų šaržų, nuotaikingų kasdienybės škicų.

Daugiau
04/05/2019

Knygnešystė, atviri pokalbiai ir edukacija
 Gyvename besikeičiančių informacinių technologijų laikmetyje, bet prisilietimas prie knygos, jos šnarančių lapų yra labai šiltas, artimas ir labai brangus. Nedidelis laiko tarpas nuo Knygnešio dienos – kovo 16-osios iki balandžio 2-osios – Tarptautinės vaikų knygos dienos. Šioms datoms paminėti organizuojama nemažai priemonių ir visos jos skiriamos knygai, skaitymui populiarinti. Dvi datos ir dvi asmenybės. Jurgis Bielinis – Lietuvos knygnešys, tituluojamas knygnešių karaliumi ir Danijos poetas, rašytojas, garsus pasakininkas Hansas Christianas Andersenas. Per jų gimimo dienas skiriama daug dėmesio knygoms. Paminėjus Knygnešio dieną ir pasitinkant Tarptautinę vaikų knygos dieną, kalbinau Rokiškio Juozo Tumo- Vaižganto gimnazijos bibliotekininkę Dalią Laucienę ir menų mokytoją Ingą Vagonę. Išsirutuliojo šiltas ir atviras pokalbis.

Daugiau
04/05/2019

Dailininkui, menotyrininkui Albertui Vaidilai – 75-eri! Sveikiname!
Būsimasis dailininkas, menotyrininkas ir žurnalistas Albertas Vaidila gimė 1944 metais Šiauliuose. Su šiuo miestu jį daug kas riša. Čia baigė vidurinę, čia pradėjo dirbti. Šiauliuose buvo jo pirmieji žingsniai megėjiškoje, vėliau ir profesionalioje žurnalistikoje. Nemažai metų dirbo Šiaulių miesto laikraščio kultūros skyriuje. Daugiausiai rašė filosofijos, kultūros, architektūros, profesinės ir liaudies dailės klausimais, recenzavo parodas, spektaklius, dalyvavo televizijos ir radijo laidose. Dirbo ir dėstytoju Šiaulių pedagoginiame institute, dėstė meno istoriją.

Daugiau
03/29/2019

Maironio eilėraščiai suskambo ir baltarusių kalba
Žinomas žurnalistas Vytautas Žeimantas išleido unikalią knygą – garsaus lietuvių poeto Maironio eilėraščių rinkinį lygiagrečiai lietuvių ir baltarusių kalbomis. Rasa Pilvelytė - Čemeškienė kalbasi su knygos autoriumi Vytautu Žeimantu.

Daugiau
03/29/2019

Žymus – užmirštas lietuvių kalbininkas, kunigas Kazimieras Jaunius
2019 m. kovą sukako 111 metų nuo žymiojo  lietuvių kalbininko, lyginamosios kalbotyros garbės daktaro, profesoriaus, kunigo Kazimiero Jauniaus mirties. Kazimieras Jaunius gimė 1848 m. Lembo kaime, dabartinės Šilalės rajone. Jo tėvai – Veronika Grigaliūtė ir Juozapas Jaunius. Teigiama, kad Kazimiero Jauniaus tėvas buvo labai sumanus ir gabus ūkininkas. Nors nemokėjo rašyti, gebėdamas skaityti gerai išmanė valstiečių žemės valdymo įstatymus, servitutų taisykles ir su noru padėdavo aplinkiniams žmonėms įvairiausiais patarimais. Tėvo gabumus, matyt, paveldėjo ir penki vaikai – keturi sūnūs ir dukra. Vyriausias jų – Kazimieras Jaunius – tapo kunigu ir žymiu kalbininku, jauniausias Pranciškus – gydytoju, o kiti vaikai – Antanas – Laurynas, Dominikas ir Marija, pasiliko kaime ir dirbo žemės ūkio darbus.

Daugiau

„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu