Mokslas, slypintis už būsimo Matto Damono mokslinės fantastikos filmo „Marsietis“ (The Martian), per anksčiau šį mėnesį surengtą spaudos konferenciją sulaukė pripažinimo iš Jimo Greeno, NASA planetų mokslo direktoriaus.
Filmas yra sukurtas pagal to paties pavadinimo Andy Weiro knygą ir prasideda kaip NASA astronauto Marko Watney dienoraštis, juostos herojui susidūrus su milžinišku pavojumi jo gyvybei. Watney yra pilotuojamos Marso ekspedicijos botanikas, kurį jo kolegos netyčia palieka Raudonojoje planetoje, manydami, kad jis žuvo per smarkią smėlio audrą.
Laimei, jis turi daug jam išlikti padedančių įgūdžių – supranta elektroniką, moka sutaisyti sugedusią įrangą, prikelia NASA „Pathfinder“ marsaeigį ir išmoksta auginti maistą. Visą tai jis daro su tikslu išgyventi iki to laiko, kai po ketverių metų Marsą pasieks kita astronautų misija. Ir dar vienas dalykas – jis neturi būdo bendrauti su Žeme ir pranešti, kad vis dar yra gyvas.
Tad kiek gi realus yra knygoje ir filme pateikiamas mokslas? Labai realus, ir būtent apie tai mums pasakoja Greenas.
Vanduo/deguonis
Viena didžiausių problemų, su kuriomis susiduria Watney, yra būdas pasigaminti pakankamai vandens sau ir savo pasėliams. Tam jis panaudoja procesą, dar žinoma kaip elektrolizė, kurio metu jo gyvenamo modulio viduje kondensuojasi vandens lašeliai.
„Mes iš tiesų naudojame tą patį esminį principą sukurti deguonį mūsų būsimam roveriui, - sako Greenas. – Mes turime roverį, kuris 2020-aisiais keliaus į Marsą su mažyčiu prietaisu, kuris iš anglies dvideginio pasiims deguonį ir išmes anglį. Tada mes galėsime panaudoti deguonį raketiniam kurui ar tam pačiam kvėpavimui.“
Be to, nuo knygos išleidimo, mokslininkai atrado, jog Marso dirvoje gali būti daugiau vandens nei manyta anksčiau, todėl ateityje jį gali būti įmanoma išgauti per garinimo procesą, kuris yra paprastesnis nei elektrolizė.
Šiluma
Watney išlikimas nebūtų įmanomas ir be RTG (radioizotopinio termoelektrinio generatoriaus), kurį jis rado paliktą Marse. Vienas jų iš tiesų yra įmontuotas marsaeigyje „Curiosity“, o 2020 m. Marso roveris taip pat turės RTG.
„RTG sugeneruoja apie 120 vatų energijos. Jis pakrauna bateriją, o tada galima ją panaudoti eksperimentams, bet jos karštis gali siekti daugiau nei 150 laipsnių, - sako Greenas. – Būtent todėl jis šildymui norėjo panaudoti RTG. Jis nenorėjo naudoti elektros iš baterijų, kurią turėjo sugeneruoti, kad užvestų roverį ir pašildytų jo vidų.“
Maistas
Didžioji dalis Marse komandos palikto perdirbto maisto neturėjo to, iš ko būtų galima užsiauginti daugiau maisto. Tačiau, kadangi misijos metu turėjo įvykti Padėkos diena, NASA jiems įdavė ir maišelį bulvių, kurias Watney supjaustė, pasodino ir palaistė. Žinoma, Marso dirva neturėjo jokių augimui reikalingų medžiagų, tad astronautas turėjo ją atitinkamai patręšti savo ekskrementais. Pridėkite prie to jo turėtą vandenį, ir – valio! – jis Marse užsiaugino sau daržą.
Saulės energija/Dulkių faktorius
Saulės energija nuo pat kosminio amžiaus pradžios buvo gyvybiškai būtina kosminių aparatų valdymui. Jie panaudoja saulės šviesą ir ja pakrauna visas būtinas savo baterijas. Iš pradžių NASA mokslininkai manė, kad saulės moduliai leis Marso roveriams veikti vos apie 90 dienų, turint omenyje dulkių kupiną planetos atmosferą, kuri nepraleistų saulės spindulių, tad roveriai galiausiai nustotų veikę. Juos nustebino tai, kad taip neįvyko.
„Kai mes nusileidome ant paviršiaus, pamatėme, kad atmosfera, visų pirma, tam tikru laiku tam tikrose vietose nėra tokia dulkėta kaip manėme, o, visų antra, dulkių „zuikučiai“ kartas nuo karto būdavo nupučiami vėjo, kas ir vėl prikeldavo saulės modulius, - sako Greenas. – Šiuo metu Marse turime vieną roverį, „Opportunity“, kuris ten dirba daugiau nei 10 metų, o mes manėme, kad jis veiks tik 90 dienų.“
„Marsietis“ kino teatruose debiutuos spalio 2 d.
