Daugiau 
 

Naujieji Lietuvos ministrai: kas jie tokie?

12/02/2016 Aidas
lt-politics-1020

Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį patvirtino naująjį Lietuvos ministrų kabinetą. „Šiandien pasirašiau dekretą, kuriuo tvirtinu Lietuvos 17-ąją Vyriausybę“, - kalbėjo Lietuvos vadovė.
Paminėjusi visų kandidatų į ministrus pavardes, D. Grybauskaitė lakoniškai palinkėjo naujai Vyriausybei pateisinti žmonių viltis. „Naujojo ministrų kabineto nariai teikia vilties, kad galima pereiti prie kokybiškesnio valstybės valdymo negu buvo iki šiol. (...) Linkiu pateisinti žmonių viltį turėti skaidrią ir atsakingai dirbančią valdžią“, - sakė ji.

Premjeras Saulius Skvernelis su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovu Ramūnu Karbauskiu nuolat akcentavo, kad jaunystė – vienas svarbiausių dalykų renkantis ministrus. Ir iš tiesų ši Vyriausybė bus labai jauna. Tačiau apžvalgininkai nesureikšmina šio fakto. Štai Rimvydas Valatka sako: „Amžius – nei pliusas, nei minusas. Jeigu žmogus kvailas, tai kvailas nuo mažens.“

Kviečiame susipažinti su naujaisiais ministrais, kurie vadovaus Lietuvos institucijoms. Sąraše – nemažai tikrai spalvingų asmenybių.

Aplinkos ministru tapo 46 metų aplinkosaugininkas Kęstutis Navickas yra visuomenininkas, paminklosauginio ir ekologinio judėjimo dalyvis. Prieš tai pirmininkavo Lietuvos Aplinkosaugos organizacijų koalicijai. Darnaus vystymosi valdymo ir administravimo ekspertas K.Navickas yra dirbęs Regioninio aplinkos centro Vidurio ir Rytų Europai Lietuvos biuro vadovu. Taip pat dirbo ne vienoje nevyriausybinėje organizacijoje.

Energetikos ministru tapo energetikos atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES 34 metų Žygimantas Vaičiūnas. Politikos mokslų magistro laipsnį turintis Ž.Vaičiūnas dar studijuodamas pradėjo dirbti analitiku Vilniaus regiono plėtros agentūroje, vėliau dirbo analitiku Strateginių studijų centre. Energetikos ministerijoje Strateginio planavimo ir ES reikalų skyriaus vedėju pradėjo dirbti 2009 m. 2011-2012 m. jis dirbo energetikos viceministru, o iki 2014 m. rugsėjo - tuometinio energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus patarėju.

Finansų ministru paskirtas buvęs Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka. 37 metų ekonomistas iki darbo centriniame banke buvo Vertybinių popierių komisijos, 2012-ųjų pradžioje prijungtos prie Lietuvos banko, pirmininkas. Jis yra dirbęs tuometiniame Lietuvos taupomajame banke (dabar „Swedbank“), Finansų ministerijoje. 2012-ųjų rudenį Seimo rinkimus laimėjusios Socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius tuomet minėjo V.Šapoką kaip vieną galimų kandidatų į finansų ministrus, tačiau šis pareiškė tokioje Vyriausybėje nedirbsiantis.

Krašto apsaugos ministru įvardintas Lietuvos diplomatas, 48-erių Raimundas Karoblis. Pagal išsilavinimą jis – teisininkas, nuo 1994 m. dirba Užsienio reikalų ministerijoje. Vadovaudamas Lietuvos atstovybei Briuselyje, 2013 m. buvo vienas pagrindinių Lietuvos pirmininkavimo ES koordinatorių. Pastaruosius metus diplomatas ėjo už ES reikalus atsakingo viceministro pareigas.

Kultūros ministre tapo 50-metė Liana Ruokytė Jonsson. Ji – žinoma vertėja, į skandinavų kalbas, daugiausia – švedų, išvertusi nemažai šiuolaikinės lietuvių poezijos ir prozos kūrinių. Studijavo režisūrą Vilniuje, aktorinio meistriškumo kvalifikaciją kėlė Stokholme, Berlyne, Romoje.
L.Ruokytė-Jonsson steigė ir vadovavo įvairioms Baltijos ir Šiaurės šalių kultūros iniciatyvoms, ilgus metus bendradarbiavo su kultūrine Lietuvos žiniasklaida. Prieš tapdama ministre dirbo Lietuvos kino centre, kur buvo atsakinga už filmų sklaidą, informaciją ir paveldą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministru paskirtas 38 metų Linas Kukuraitis, prieš tai 7 metus vadovavęs Katalikų bažnyčios Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ organizacijai, o dar anksčiau - Palaimintojo Jurgio Matulaičio centrui sostinėje. Yra prieštaringai vertinamo gimdymo namuose šalininkas. Visi jo penki vaikai gimė namuose, tačiau pats L.Kukuraitis teigia, kad šio klausimo neskubs kelti į atsakingų institucijų darbotvarkes. L.Kukuraitis studijavo socialinius mokslus, dėstytojauja Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete, su kitais nevyriausybininkais pernai dirbo vyriausybinėje komisijoje dėl pabėgėlių integracijos.

Susisiekimo ministru
tapo 47 metų Rokas Masiulis. Kadenciją baigiančioje Vyriausybėje nuo 2014 m. dirbo energetikos ministru. Iki tol nuo 2010 m. vadovavo naftos krovos bendrovei „Klaipėdos nafta“. Prieš tai jis buvo dabar jau panaikintos energetikos bendrovės „Leo LT“ verslo vystymo direktorius ir valdybos narys, 14 metų dirbo įmonėse „Arthur Andersen“ ir „Ernst & Young“, kur vadovavo energetikos sektorių aptarnaujantiems padaliniams. Nepartinis R.Masiulis yra vedęs, turi du sūnus.

Sveikatos apsaugos ministru paskelbtas 40-metis gydytojas psichiatras Aurelijus Veryga, Lietuvoje pagarsėjęs kaip blaivybės ir sveikos gyvensenos puoselėtojas. Nepartinis A.Veryga kandidatavo su LVŽS. Turi Biomedicinos mokslų daktaro laipsnį, dėstytojauja. Kaip ekspertas patarinėjo buvusiam premjerui konservatoriui Andriui Kubiliui, socialdemokratų sveikatos apsaugos ministrui Vyteniui Andriukaičiui. A.Veryga deklaruoja nerūkantis, negeriantis ir jau pusantrų metų nevalgantis mėsos. Politikas sako besistengiantis grūdintis, gyventi aktyviai – mėgsta šiaurietišką ėjimą, bėgiojimą, badmintoną, anksčiau užsiimdavo japonų kovos menu džiudžitsu.

Švietimo ir mokslo ministre tapo 41 metų Jurgita Petrauskienė. Prieš tai ji vadovavo Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centrui (MOSTA) nuo jo įsteigimo 2007 metais. Ši įstaiga vykdo mokslo ir studijų sistemos stebėseną, organizuoja ir atlieka mokslo ir studijų sistemos būklės analizę, teikia mokslo ir studijų politikai įgyvendinti reikalingą informaciją ir rekomendacijas dėl mokslo ir studijų politikos tobulinimo. Lietuvos edukologijos universitete (tuomet dar – Vilniaus pedagoginiame universitete) baigė anglų kalbos pedagogikos specialybę, vėliau Vilniaus universiteto Tarptautinėje verslo mokykloje studijavo verslo vadybą.

Teisingumo ministru iš pradžių buvo paskirtas socialdemokratas Julius Pagojus kandidatūra, tačiau greitai į viešumą iškilo tai, kad kandidatas anksčiau buvo pagautas už vairo neblaivus. Iš J. Pagojaus metams atimta teisė vairuoti, jos jis vis dar nėra atgavęs. Nepaėjus nė parai po jo patvirtinimo ministru, J. Pagojus buvo priverstas pasitraukti iš pareigų. Penktadienį socialdemokratai partijos valdyboje svarstys naujo kandidato į teisingumo ministrus klausimą.

Ūkio ministru pateiktas Jonavos meras 32 metų Mindaugas Sinkevičius. Kadenciją baigiančio susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus sūnus nuo 2011 m. dirba Jonavos rajono meru. Vertinamas kaip jaunas, energingas ir ryžtingas politikas, siekiantis išsivaduoti iš tėvo šešėlio. Turi daktaro laipsnį. M.Sinkevičius taip pat minimas tarp kandidatų į socialdemokratų vadovus.

Užsienio reikalų ministru
ir toliau dirbs dabartinis ministras, 55 metų Linas Linkevičius. Jis šiai ministerijai vadovauja nuo 2012 m. pabaigos. Kartu su prezidente užėmė griežtą poziciją Rusijos atžvilgiu po Krymo aneksijos ir tapo vienu iš girdimiausių Maskvos kritikų tarp ES politikų. Nors yra Socialdemokratų partijos narys, L.Linkevičius nėra itin aktyvus partijos struktūrose, ir kai kurie partijos nariai teigia, kad pozicijas jis dažniau derina su prezidente nei partijos nariais. Politinę karjerą pradėjo anksti, kai būdamas vos 31 metų 1993 m. buvo paskirtas krašto apsaugos ministru. Šias pareigas jis ėjo dukart - 1993-1996 ir 2000-2004 m.

Vidaus reikalų
ministru tapo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas, 43 metų Eimutis Misiūnas. Teisininko išsilavinimą turintis E.Misiūnas teisme dirba tik metus: beveik du dešimtmečius dirbo akademinį darbą, didžiąją laiko dalį tai darė savo Alma Mater, Mykolo Romerio universitete (tuo metu – Lietuvos policijos akademija). Daugiau nei septynerius metus jis yra dirbęs Specialiųjų tyrimų tarnyboje Korupcijos prevencijos valdybos vyriausiuoju specialistu. Yra artimas S. Skvernelio sąjungininkas.

Žemės ūkio ministru tapo Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas, ūkininkas 56 metų Bronius Markauskas. Išgarsėjo aktyviai gindamas žemdirbių teises 2003 metais, kai su bendražygiais organizavo kelių blokadą Lietuvoje ir reikalavo didesnės piniginės paramos pieno gamintojams. Blokada nutraukta tik gavus Vyriausybės pažadą skirti paramą. 2004 m. už blokadas teismas B.Markauskui skyrė 60 parų arešto, atidedant bausmę vieneriems metams. Kartu buvo nuteisti 4 ūkininkai. Tačiau 2013 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbė, jog bausmė buvo neproporcinga. Vyriausybei sprendimą apskundus, 2015 m. to paties teismo Didžioji kolegija pakeitė sprendimą ir paskelbė, kad Lietuva turėjo teisę nubausti ūkininkus areštu. B.Markauskas turi inžinieriaus elektriko specialybę. Nuo 1990 m. ūkininkauja savo gimtajame Trušelių kaime, Klaipėdos rajone. Dar prieš tapdamas ūkininku B.Markauskas jau buvo išrinktas Pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininku, o 2006 m. tapo Žemės ūkio rūmų, atstovaujančių daugeliui Lietuvos žemės ūkio ir kaimo reikalų asociacijų, pirmininku. Pastaruoju metu jis ėjo šios organizacijos vicepirmininko pareigas.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu