Oficialusis Tbilisis, kuris, kaip ir tarptautinė bendruomenė, Pietų Osetiją laiko Gruzijos dalimi, referendumą vertina kaip aneksijos skatinimą ir siekį atsiskyrusį regioną įtraukti į Rusijos sudėtį.
Už ką balsuos Pietų Osetijos gyventojai?
Atsiskyrusio regiono gyventojai turės atsakyti į klausimą, ar jie sutinka su Konstitucijos pakeitimu, pagal kurį pavadinimas būtų: „Pietų Osetijos Respublika-Alanijos Valstybė“. Abu pavadinimai būtų lygiareikšmiai.
Pietų Osetijos prezidentas Leonidas Tibilovas, kuris vasario 6-ąją pasirašė įsaką dėl referendumo paskyrimo, pareiškė, kad reikia įvesti antrą pavadinimą Alanijos Valstybė, išsaugant dabartinį – Pietų Osetija.
Tai, jo nuomone, padės problemų pasekmių ir išlaidų, kurių gali atsirasti visiškai atsisakius dabartinio pavadinimo.
„Pietų Osetijos liaudis savo žygdarbiais, savo herojiška kova už laisvę ir nepriklausomybę užsitarnavo ir patvirtino savo teisę į brangų paveldą – brangų savo protėvių vardą, kurį sieja su broliška Šiaurės Osetija-Alanija Rusijos Federacijos sudėtyje“, – pareiškė jis.
Idėja pervadinti nepripažintą respubliką nenauja. Tibilovas apie tai jau kalbėjo 2015 metų gruodį, netrukus po „Alanijos vartų“ atidarymo Magase, Ingušetijos sostinėje.
„Pietų Osetijoje žmonės buvo nustebinti tuo, kad Ingušetijoje buvo pastatyti „Alanijos vartai“, kadangi visas pasaulis žino, kad osetinai – skifų ir alanų palikuonys, ir mes niekam neleisim savintis mūsų istorijos“, – tada pareiškė Tibilovas.
Tbilisio reakcija
Tbilisyje atkreiptas dėmesys į tai, kad pasirinktas analogiškas Rusijos Federacijos, šiuo atveju Šiaurės Osetijos subjekto, pavadinimas rodo Maskvos ketinimus aneksuoti šį atsiskyrusį Gruzijos regioną.
Gruzijos premjeras Georgis Kvirikašvilis pareiškime dėl referendumo pareiškė, kad Gruzijos valdžios politika siekia atkurti gyventojų pasitikėjimą ir susitaikymą, nes juos atskyrė okupacijos linija, bet į taikią Tbilisio politiką Maskva atsako, stiprindama atsiskyrusių regionų izoliaciją ir siekiu aneksuoti šiuos regionus.
„Mes kviečiame tarptautinę bendruomenę bendromis jėgomis pasipriešinti Rusijos Federacijos provokaciniams veiksmams, sutrukdyti kėsintis į teritorinį suverenių valstybių vientisumą ir praktikuoti neteisėtą aneksiją, kuri griauna regiono stabilumą ir tarptautinę sistemą, pagrįstą demokratinėmis vertybėmis“, – pareiškė Kvirikašvilis.
Be to, Tbilisyje pažymima, kad teisiniu požiūriu referendumas neturi jokios galios ir yra neteisėtas, kai iš regiono yra išvaryta dauguma Gruzijos gyventojų ir padėtis visiškai kontroliuojama okupacinės jėgos.
„Dabar Cchinvalio regione faktiškai nebegyvena 80% ten iki konflikto gyvenusių žmonių. Vadinamojo referendumo rezultatai neturės jokios teisinės galios ir nesudarys pagrindo kokiems nors pokyčiams. Atitinkamai tų rezultatų nepripažins Gruzijos vyriausybė, tarptautinė teisė ir bendruomenė“, – mano Gruzijos susitaikymo ir civilinio lygiateisiškumo viceministrė Ketevan Cichelašvili.
Pasak jos, šis Rusijos žingsnis, politiškai manipuliuojant Cchinvalio regiono aneksijos tema, pasirinktas tada, kai Tbilisis daro pragmatiškus, humanitarinius ir depolitizuotus žingsnius, norėdamas pagerinti tų gyventojų padėtį, kurie gyvena toliau nuo skiriamosios linijos.
„Todėl šiandien šiame regione procesai ne tik kad neatspindi liaudies valios, bet jie netarnauja ten gyvenančių žmonių interesams“, – sako ji.
Žingsnis į aneksiją ar priešrinkiminis ėjimas?
Valdžios ketinimas de facto prisijungti prie Rusijos iš esmės nėra naujas. Prezidentas jau anksčiau pareiškė, kad jei Pietų Osetija prisijungs prie Rusijos, jis laikys savo kaip prezidento misiją įvykdyta, jis juk ne kartą kėlė klausimą dėl referendumo surengimo.
Bet tiek Gruzijos, tiek ir Rusijos politologai mano, kad šiuo metu prisijungti atsiskyrusį nuo Gruzijos regioną Maskvai greičiausiai nenaudinga.
„Kaukazo namai“ vykdomojo direktoriaus Georgijaus Kanašvilio nuomone, Pietų Osetijoje rengiama dirva tam, kad esant reikalui nebūtų trukdymų ir sunkumų aneksijos procesui, bet, kita vertus, Maskva stengėsi, kad referendumas turėtų mažiausią politinį svorį.
Pasak jo, Pietų Osetijos aneksija labiau apsunkins Rusijos ir Vakarų santykius. Be to, šiandien pagerinti santykius su Gruzija – Maskvai tai „įvaizdžio projektas“ sudėtingų santykių su Ukraina ir galbūt pablogėjusių santykių su Baltarusija fone.
Apskritai nepripažintos respublikos pervadinimas yra Cchinvalio ketinimų demonstravimas, bet iš esmės praktiškai nieko nekeičia, mano analitikas.
„Norą prijungti Pietų Osetiją prie Rusijos reiškia Cchinvalis, bet Maskva šį faktorių puikiai išnaudoja ir juo manipuliuoja… Taigi, nors Maskva dabar rimtai negalvoja prisijungti Pietų Osetiją, šį klausimą naudoja kaip instrumentą spausti Tbilisį“, – sakė Kanašvilis interviu BBC.
Rusijos politologas Aleksandras Skakovas mano, kad Maskva nėra suinteresuota referendumu, kaip ir Pietų Osetijos prijungimu prie Rusijos.
„Maskva kaip neketino aneksuoti Pietų Osetijos, taip ir neketina to daryti. Dabar Maskvai to visiškai nereikia, nes yra didelių problemų su Vakarais, neaišku, kokie bus Rusijos santykiai su Amerika, nežinia, kas bus Rytų Ukrainoje ir Karabache. Todėl dabar Maskvai tokios problemos kaip Pietų Osetijos prijungimas visiškai nereikalingos“, – teigia jis.
Pasak jo, referendumas iš tikrųjų yra nieko neįpareigojanti priemonė, skirta pakelti Tibilovo reitingus, kuris yra vienas iš kandidatų artėjančiuose prezidento rinkimuose.
Anatolijaus Bibilovo, parlamento pirmininko, pretendento į prezidento postą, šūkis – Pietų Osetiją nedelsiant prijungti prie Rusijos ir suvienyti Šiaurės ir Pietų Osetiją.
Tibilovo situacija sudėtingesnė – jis, viena vertus, neatsisako tos idėjos, bet ir primygtinai jos nesilaiko, nes jo komandoje yra ir tų, kurie nori, kad Pietų Osetija būtų nepriklausoma, kalba politologas.
„Nei vieno iš dviejų kandidatų nėra aiški ideologija, jie neturi Pietų Osetijos vystymo programos, todėl stengiasi pakelti reitingus ir pritraukti rinkėjų“, – pareiškė Skakovas.
Tbilisio politika
Gruzijos valdžia tvirtina, kad laikosi taikios ir pragmatiškos politikos atsiskyrusių regionų atžvilgiu.
Tos politikos rezultatas yra išsaugota taika įtemptos geopolitinės situacijos provokacijų ir Rusijos karinių dalinių dislokavimo okupuotose teritorijose fone, sako Cichelašvili ir pažymi, kad stabilumas yra taikaus konflikto sureguliavimo sąlyga.
Bet tai nereiškia, kad dabartinė situacija, taip pat ir neteisėtas Gruzijos piliečių sulaikymas yra priimtinas Tbilisiui, pabrėžė ji.
Ši Tbilisio politika numato keletą uždavinių: tiesioginį dialogą su abchazų ir osetinų bendruomenėmis, atkurti jų pasitikėjimą, taip pat bendradarbiavimą, pagrįstą bendrais interesais. Jau parengtos konkrečios iniciatyvos, kurios pasitarnaus plečiant kontaktus, tarp jų ir prekybinius, ekonominius bei kultūrinius ryšius tarp gyventojų, atsidūrusių priešingose atskirtos linijos pusėse, pažymėjo politikė.
„Svarbu, kad būtų suvokta, jog okupuotose teritorijose egzistuojanti padėtis nepasitarnauja nei gruzinų, nei abchazų, nei osetinų interesams, ir kad Gruzijos pusės pasirengimas dialogui būtų suprastas“, – kalba Cichelašvili.
Opozicijos kritika
Tbilisis įsitikinęs, kad jų santykiai su Rusija konstruktyvūs. Gruzijos politika numato normalizuoti santykius su Maskva tik tam tikrose sferose, bet yra principinga dėl klausimo, kuris liečia atsiskyrusių regionų statusą ir Gruzijos teritorijų išlaisvinimą iš Rusijos okupacijos.
Be to, valdžia ne kartą tapo opozicijos kritikos objektu dėl lojalumo Maskvai ir pasyvumo tarptautinėje arenoje. Opozicijos „Vieningas nacionalinis judėjimas“ laiko, kad Gruzijos vyriausybė nerodo jokio aktyvumo tarptautiniu lygiu dėl atsiskyrusių regionų.
Tokio pat požiūrio laikosi parlamento frakcijos „Judėjimas už laisvę – europietiška Gruzija“ deputatai.
„Aš manau, kad dėl Rusijos pastaraisiais metais – labai pasyvi politika. Kartais Užsienio reikalų ministerija padaro pareiškimų, bet to maža… Mes galėtume daug aiškiau ir aktyviau dalyvauti įvairiose tarptautinėse akcijose, būti aktyvesni dėl Ukrainos. Mes praleidome labai daug galimybių“, – sakė deputatas Sergis Kapanadzė.
Pasak jo, Pietų Osetijoje paskirtas referendumas eilinį kartą įrodo, kad Rusija tęsia okupaciją ir bando integruoti atsiskyrusius nuo Gruzijos regionus, ir Gruzija turi panaudoti visus galimus išteklius, kad būtų pasiekta atitinkama tarptautinės bendruomenės reakcija dėl Rusijos veiksmų šiuose regionuose.
Šiandien Rusijai nereikalingas Pietų Osetijos prisijungimas, bet ateityje šiuo referendumu Maskva būtinai pasinaudos, mano jis.
„Jeigu mes tęsime integraciją į NATO ir ES, tada ateis laikas, kai Rusija panaudos referendumą dėl šių regionų prisijungimo ir aneksijos, kaip instrumentą spausti Gruzijos vyriausybę ir liaudį. Ji dabar to nedaro tik dėl to, kad šiuo metu tai nenaudinga“, – sakė S. Kapanadzė.
Šaltinis: Bernardinai.lt
