Daugiau 
 

Nobelis branduoliniam nusiginklavimui

10/17/2017 Aidas
web-13-2-e1508240767254

Penktadienį buvo paskelbta, jog Nobelio taikos premija paskirta Ženevoje įsikūrusiai ICAN (Tarptautinei kampanijai už branduolinį nusiginklavimą), 468 nevyriausybinių organizacijų koalicijai, veikiančiai daugiau negu 100 šalių. Ši organizacija įsteigta 2007 m, jos pastangomis šiemet priimta sutartis, draudžianti branduolinius ginklus. Tiesa, derybose dėl sutarties pasirašymo dalyvavo vienintelė NATO šalis – Nyderlandai ir balsavo prieš, ką jau kalbėti apie tai, kad neprisijungė nė viena branduolinė šalis.

Nusiginklavimo svarba

Berit Reiss-Andersen, premijų komiteto pirmininkė, paskelbusi apie apdovanojimą ICAN, pabrėžė, kad ginklo panaudojimo grėsmė yra išaugusi kaip niekada anksčiau ir paminėjo Šiaurės Korėjos pavyzdį. Pasinaudodama proga ji paragino branduolines valstybes įsitraukti į ICAN iniciatyvą.

ICAN vadovė Beatrice Fihn BBC teigė, jog tai, kad branduoliniai ginklai kelia grėsmę civiliams, yra pagrindinė organizacijos kovos su jais priežastis. „Mes judame į priekį pakankamai greitai“, – teigė ji. Įkvėpimo ICAN semiasi iš sėkmingos kampanijos uždrausti sausumos minas. Koalicijos steigėjai – kita nevyriausybinė organizacija „Fizikai prieš branduolinį karą“. 2017 m. sutartis laikoma didžiausiu organizacijos laimėjimu ir buvo pasiekta bendradarbiaujant su Raudonuoju Kryžiumi ir Jungtinėmis Tautomis (JTO).

Pradžioje organizacija pagrindinį dėmesį skyrė kovai su branduoliniais ginklais, tačiau pastaruoju metu pabrėžia ir tai, kad dar daugelį metų po atakų, bandymų ar sprogimų tokie įvykiai kelia grėsmę žmonių sveikatai ir aplinkai. 2012 m. pradėta kampanija, kuria bankai, draudimo bendrovės ir pensijų fondai raginti neinvestuoti į kompanijas, kuriančias branduolinius ginklus.

Sveikinantieji pasirinkimą nominuoti ICAN pabrėžia, kad nors prie sutarties ir nėra prisijungusios didžiosios šalys, tačiau tai apskritai pirmas tokio pobūdžio susitarimas per pastaruosius 20 metų, o branduolinio ginklo panaudojimo tikimybė yra išaugusi. Be to, tarp 50-ies sutartį pasirašiusių šalių yra ir Iranas, balsavime jai pritarė du trečdaliai pasaulio valstybių.

Tarp organizacijos rėmėjų yra Dalai Lama, arkivyskupas Desmondas Tutu, menininkai Ai Weiwei, Herbis Hanockas ir Yoko Ono.

Absurdiškas sprendimas?

Nors dauguma politikų ir žiniasklaidos priemonių pasveikino premijos skyrimą ICAN būtent dėl to, jog šis žingsnis atkreipė dėmesį į branduolinių ginklų problemą, tačiau yra ir priešingų nuomonių.

Vox.com užsienio naujienų redaktoriaus pavaduotoja Jennifer Williams sprendimą pavadino absurdišku. Vos prieš mėnesį Šiaurės Korėja detonavo galingiausią iki šiol savo branduolinį užtaisą. Donaldas Trumpas siekia atšaukti susitarimą su Iranu. Net ir ignoruojant faktą, jog svarbiausios šalys garsiosios sutarties nepasirašė, kaip iš tikrųjų praktiškai uždrausti branduolinius ginklus, klausia žurnalistė.

Netrukus po sutarties paskelbimo JAV, Didžioji Britanija ir Prancūzija išplatino bendrą pareiškimą, kuriame teigė, jog „neketina kada nors pasirašyti, ratifikuoti ar dalyvauti sutartyje“. Net ir šalys, kurios sutartį yra pasirašiusios, ateityje gali iš jos pasitraukti.

Kuriant saugesnį pasaulį

Be abejo, vien sutarties pasirašymas neišsprendžia Šiaurės Korėjos krizės ar nesunaikina branduolinių arsenalų. Džiaugtis dėl ICAN sąlyginės sėkmės, kaip niekada po Šaltojo karo išaugus branduolinio karo grėsmei, gali atrodyti kaip farsas.

Kita vertus, jau ne kartą pastaruoju metu Nobelio taikos premija visų pirma siekiama atkreipti dėmesį. 2014 m. sprendimas apdovanoti Indijos vaikų teisių aktyvistą ir pakistaniečių moksleivę atkreipė dėmesį į mergaičių švietimo problemas pasaulyje (ir ilgametį šių šalių konfliktą). 2013 m. apdovanoti cheminio ginklo draudimo įvedimo aktyvistai, tai įvyko netrukus po Sirijos režimo įvykdytų atakų. 2011 m. apdovanotos moterų teisių aktyvistės, 2007 m. – aplinkosaugininkai. Vis dažniau tampa svarbios ne konkrečios asmenybės, bet idėjos. Tad kontroversiškesnių apdovanojimų tikrai yra buvę.

O ICAN apdovanojimas yra bent jau menkas žingsnis pasaulio link, kuriame jokiu būdu nenaudoti branduolinio ginklo ir juo negrasinti būtų norma. Tokiame pasaulyje turbūt norėtume gyventi visi.

Šaltinis: Bernardinai.lt

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu