Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

Paskelbti Nacionalinės premijos laureatai

12/11/2015 Aidas
hot-973

Kultūros ministerijoje ketvirtadienį paskelbti Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai. Jais tapo muzikologas Algirdas Jonas Ambrazas (už fundamentalius XX amžiaus lietuvių muzikos tyrimus), muzikas Leopoldas Digrys (už Lietuvos vargonų mokyklos atgaivinimą ir plėtojimą), aktorius Dainius Gavenonis (už šiuolaikinį teatrą kuriančią aktorinę kalbą), rašytoja Giedra Radvilavičiūtė (už skvarbią visuomenės analizę, už eseistinio teksto kokybę), skulptorius Vladas Urbanavičius (už minties ir formos darną šiuolaikinėje skulptūroje), grafikė Janina Grasilda Žilytė (už aukštąją modernią kultūrą puoselėjančią dailę ir kūrybą vaikams).

Laureatų pavardes paskelbė kultūros ministras Šarūnas Birutis ir Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijų komisijai vadovaujantis filosofas Leonidas Donskis. Vienos premijos piniginė išraiška – 30,4 tūkst. eurų. Apdovanojimai bus įteikti kitų metų Vasario 16-osios išvakarėse.

Komisija išrinko šešis laureatus iš galutinio 12 pretendentų sąrašo.

„Turiu pasakyti, jog komisija be galo išmintingai ir atvirai atliko savo darbą. Manau, kad neliko nė vieno sudėtingo atvejo, nė vienos problemos, kurios mes nebūtume iškėlę. Sutarimo pasiekėme diskutuodami ir mūsų balsavimas buvo tik diskusijų metu pasiekto susitarimo įteisinimas. Aišku, tai sudėtinga, nes visi suprantame, kad nieko aukštesnio už Nacionalinę meno ir kultūros premiją mūsų valstybėje nėra, aukščiau gali būti tik amžinybė“, – sakė prof. Donskis.

Už literatūrinius pasiekimus apdovanota Giedra Radvilavičiūtė – viena įdomiausių pastarojo meto Lietuvos rašytojų. 1960 m. Panevėžyje gimusi G.Radvilavičiūtė 1983 m. baigė lituanistiką Vilniaus universitete ir mokytojavo provincijoje. 1986 m. persikėlė į Vilnių, ilgą laiką dirbo redakcijose. 1994–1997 m. su šeima gyveno Čikagoje. Už 2010 m. išleistą esė rinkinį „Šiąnakt aš miegosiu prie sienos“ autorė apdovanota Europos Sąjungos literatūros premija.

64 metų Vladas Urbanavičius – vienas žinomiausių Lietuvos skulptorių, daug ginčų sukėlusios, „vamzdžiu“ pravardžiuojamos ir šiuolaikinio Vilniaus simboliu tapusios „Krantinės arkos“ autorius. Menininkas taip pat yra sukūręs memorialinių paminklų, darbų bažnyčių interjerams, viešosioms miesto erdvėms. Tarp naujausių kūrėjo darbų – paminklas fotografui Vitui Luckui.

„Yra menininkų, kuriuos galima atpažinti iš vieno žodžio. Tapytojas Vincentas van Goghas – tai ausis, režisierius Borisas Dauguvietis – auskaras, Salvadoras Dali – ūsai, skulptorius Mindaugas Navakas – kablys, o V.Urabanavičius – vamzdis“, – yra pastebėjusi Vilniaus dailės akademijos prorektorė, žinoma tekstilininkė Eglė Ganda Bogdanienė.

85 metų dailininkės Birutės Janinos Grasildos Žilytės kūryba apima net kelias dailės sritis: knygų iliustraciją, estampą ir sienų tapybą. Modernistinė meninė raiška, asociatyvumas ir įdomios plastinės-filosofinės metaforos, sodrus koloritas, emocijų kupini spalviniai santykiai tapo išskirtiniais B.Žilytės kūrybos bruožais. Svarbiausią vietą dailininkės kūryboje užima knygų grafika, ypač – literatūra vaikams.

Muzikologijos habilituotas daktaras, profesorius Algirdas Ambrazas (81 m.) išleido 11 knygų, 2 iš jų – užsienio kalbomis, paskelbė daugiau kaip 200 straipsnių Lietuvos ir užsienio periodiniuose ir mokslo leidiniuose, skaitė mokslinius pranešimus tarptautinėse konferencijose.

„Be šio mokslininko įžvalgų, būtų didžiulė duobė mūsų muzikos moksle. Jis atvėrė savo darbais svarbiausius lietuviškos muzikos slėpinius, ypač daug nuveikė tyrinėdamas kompozitorių Juozo Gruodžio ir Juliaus Juzeliūno kūrybą. Tai galinga muzikos mokslo varomoji jėga. Tokių žmonių dėka pasaulis sužino apie mūsų profesionaliąją muziką“, – sakė A.Ambrazą Nacionalinei premijai pristačiusios Lietuvos kompozitorių sąjungos vadovė Zita Bružaitė.

42 m. Dainius Gavenonis kartais tituluojamas geriausiu Lietuvos teatro aktoriumi, ir ne be pagrindo – jis yra pelnęs bene daugiausia lietuviškų ir tarptautinių apdovanojimų už pagrindinius vaidmenis. Dauguma jų sukurta Oskaro Koršunovo spektakliuose. Įspūdingi, įsimenantys jų drauge kurti vaidmenys šiuolaikinėje ir klasikinėje dramaturgijoje – Paulis Mariuso von Mayenburgo „Ugnies veide“, poetas Benamis „Meistre ir Margaritoje“ pagal Michailo Bulgakovo romaną, Oidipas spektaklyje pagal Sofoklio tragediją „Oidipas karalius“, Klaudijus ir Tėvo šmėkla Williamo Shakespeare‘o „Hamlete“, Satinas spektaklyje „Dugne“ pagal Maksimo Gorkio pjesę, gydytojas Dornas Antono Čechovo dramoje „Žuvėdra“.

Lietuvos vargonų patriarchas 81 metų Leopoldas Digrys 1962-aisiais nuo nulio atkūrė vargonų klasę Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Tada čia nebuvo nė vienų veikiančių vargonų – tik maža fisharmonija, o auditorijoje per egzaminą tilpdavo vienas žmogus – kiti komisijos nariai stovėdavo. Jis pirmasis Sovietų Sąjungoje pradėjo rengti Vilniuje tarptautinius vargonų muzikos festivalius, kurių tradicija tebegyvuoja šiandien.

„Darbų man niekada netrūko. Vienu metu net spėdavau į septynias tarnybas. Kai gyvenimas yra lengvas, žmogus pradeda degraduoti“, – tikina L.Digrys.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu