Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

Reformacijos jubiliejus - postūmis suartėti

11/04/2016 Aidas
religion-1

Labai ilgai XVI amžiaus pirmos pusės įvykiai, kuriuos šiandien apima Reformos terminas, buvo vaizduojami, kaip išsivadavimas iš korumpuotos ir autoritarinės katalikų Bažnyčios bei sugrįžimas prie pirmosios, tyrosios krikščionybės, o iš kitos pusės, kaip piktosios dvasios veikiamų eretikų ar schizmatikų maištas, suskaldęs Kristaus Bažnyčią.

Augant atstumui laike ir erdvėje, kaupiant istorinį, teologinį ir gyvenimišką vienas kito pažinimą, keičiantis pasauliui, tapo aišku, kad abi šios pasakojimo linijos yra pernelyg paprastos kalbant tiek apie praeitį, tiek apie ateitį. Toks sąmoningumas, iš abiejų pusių, ir leido pakviesti popiežių į „Reformos jubiliejų“, o šiam sutikti dalyvauti.

Prieš istorinį susitikimą jėzuitų savaitiniame žurnale „Civiltà Cattolica“ paskelbtas interviu parodė, su kokiomis nuostatomis popiežius Pranciškus vyko į Švediją, kur dalyvaus Reformos jubiliejaus pradžios atidarymo renginiuose. Rugsėjo pabaigoje popiežių kalbino švedų jėzuitas Ulfas Jonssonas ir italų jėzuitas Antonio Spadaro.

„Man galvoje vienas žodis: prisiartinti. Mano viltis ir mano lūkestis yra prisiartinti, priartėti prie savo brolių ir seserų. Artumas yra gerai visiems. Atstumas susargdina. Kai nutolstame, užsidarome savyje, tampame uždarais blokais, nepajėgiantys susitikti. Mus apima baimės. Reikia išmokti save peržengti, kad susitiktume su kitais. Jei to nedarome, taip pat ir tarp mūsų, krikščionių, susergame pasidalijimu. Mano lūkestis yra žingsnis link artumo, būti arčiau savo brolių ir seserų, kurie gyvena Švedijoje“, - sakė popiežius Pranciškus, paklaustas apie tai, ko jis viliasi iš šios kelionės.

Popiežiaus kelionė į Švediją nebuvo vien susitikimas su protestantais, bet taip pat apsilankymas vienoje iš labiausiai sekuliarizuotų šalių pasaulyje. Ką praranda netikintis žmogus? Atsakydamas į klausimą popiežius patikslino, jog geriau kalbėti ne apie praradimą, o apie nepakankamai išvystytą transcendencijos sugebėjimą. Būtent šis sugebėjimas padaro vietos Dievui, jo trūkumas – uždaro žmogų. Kitas dalykas – atverti kitą žmogų transcendencijai padeda ne tiek žodžiai, kiek darbai ir pats gyvenimas.

„Eiti, melstis kartu. Nelikti uždariems nelanksčiose perspektyvose, nes jose nėra reformos galimybės“, – pakartojo popiežius, apibendrindamas savo nusiteikimą prieš kelionę į Švediją.

Istorinė popiežiaus diena su liuteronais

Kardinolas Kurtas Kochas, lydėjęs popiežių Pranciškų jo kelionėje į Švediją ir kurį galima laikyti vienu pagrindinių kelionės organizatorių teigė, kad popiežius labai patenkintas savo Apaštališkuoju vizitu. Kardinolas, Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininkas, kalbėjo Švedijoje pirmadienio vakarą, pasibaigus dviem svarbiems ekumeniniams susitikimams: bendroms katalikų ir liuteronų pamaldoms Lundo katedroje ir susitikimui Malmės arenoje.

„Popiežius labai nuoširdžiai vertina ekumenizmą. Jis nori paskatinti krikščionių vienybę: jam tai labai svarbu. Todėl esu dėkingas popiežiui, kad priėmė liuteronų kvietimą apsilankyti Švedijoje minit Reformacijos jubiliejų. Buvo galima pastebėti, kad popiežius buvo labai patenkintas. Jis visų įdėmiai klausėsi, ypač asmenų iš skirtingų pasauli regionų liudijimų. Ir jis labai aiškiai pasisakė, padrąsindamas žengti pirmyn, nebijoti ir turėti jėgų matyti visus esamus iššūkius ir juos priimti, “ - kalbėjo Kochas.

Ekumeninis vakaras Malmėje

Pirmadienio vakarą Malmės arenoje vyko ekumeninis liudijimų vakaras, kuriame dalyvavo popiežius Pranciškus ir kiti Reformacijos pradžios 500 metų sukakties minėjimų proga į Švediją atvykę krikščioniškų Bažnyčių ir bendruomenių atstovai.

Lundo katedra kadaise buvo ne tik Švedijos, bet visos Skandinavijos krikščionybės centras. Karaliui Erikui I paprašius įsteigti visą Skandinaviją apimančią vyskupiją ir šiam tikslui surengusiam piligrimystę į Romą, popiežius Paskalis II patenkino prašymą įsteigdamas Lundo arkivyskupiją. Vyskupas Asseris tapo pirmuoju visos Skandinavijos arkivyskupu 1104 metais. Kriptos altorius buvo dedikuotas kankiniui šv. Laurynui 1145 metas. Lundas tapo viso krašto religiniu centru.

Bendros ekumeninės pamaldos surengtos Lunde dėl įvairių priežasčių. Būtent šiame pietiniame Švedijos mieste, praėjus porai metų po Antrojo pasaulinio karo pabaigos, 1947 metais buvo įkurta Pasaulinė Liuteronų Federacija, bažnytinė bendrija, kuri šiandien apjungia 145 Bažnyčių 98 pasaulio kraštuose, iš viso apie 75 milijonus viso pasaulio evangelikų, tarp kurių ir Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios narius. Po metų, 2017-siais, Federacija švęs įsteigimo septyniasdešimtąsias metines.

Be to, spalio 31-ji primena istorinę Reformacijos dieną, kuomet Martynas Liuteris 1517 metais Vitembergo pilyje ant bažnyčios durų iškabino savo 95 tezes. Tokiu būdu bendros ekumeninės pamaldos Lundo katedroje pradeda Reformacijos 500 metų jubiliejų, liuteronų bažnyčių švęsimą ateinančiais metais visame pasaulyje.

Malmės ledo ritulio arenoje, naudojamoje taip pat koncertams ir kitiems renginiams, susirinko apie 10 tūkst. žmonių. Iš Lundo, esančio už keliolikos kilometrų, į Malmę kartu su popiežiumi atvyko ir visi kartu į areną įžengė Pasaulinės liuteronų federacijos vadovai – pirmininkas vyskupas Munibas Younanas ir pastorius Martinas Junge bei Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininkas kardinolas Kurtas Kochas.

Visi išklausė keturių liudijimų, į kuriuos popiežius atsakė savo kalba. Liudijimų vakaro pabaigoje buvo pasirašytas Caritas Internationalis ir Liuteronų federacijos pasaulinės labdaros tarnybos ketinimų protokolas, kuriuo įsipareigojama tęsti bendrą liudijimą konfliktų ir kartų draskomame pasaulyje.

Istorinis vizitas ir atotrūkis tarp katalikų ir liuteronų

Popiežiaus vizitas Švedijoje, kur jis dalyvavo ekumeniniame susitikime, skirtame pažymėti Reformacijos 500 metų jubiliejų, be jokios abejonės, yra istorinis įvykis.

Reformacija ženklino pasipriešinimą Romos valdžiai, tad entuziastingas Romos popiežiaus priėmimas byloja apie išties reikšmingą posūkį santykiuose. Bet kadangi negalima paneigti, jog atotrūkis tarp katalikybės ir liuteronizmo dabar yra didesnis nei kada nors anksčiau, iš dalies dėl moterų kunigystės (popiežių Švedijoje pasveikino arkivyskupė moteris), iš dalies dėl nemenkų skirtumų moralės mokyme, išlieka klausimas: kur link einame?

Katalikams besitęsiantis krikščionybės susiskaldymas ir toliau lieka sunki našta. Schizma yra didžiausia nuodėmė, ir schizmų egzistavimas slegia mus visus, paprasčiausiai todėl, kad ji neduoda naudos sieloms. Tad visiems privaloma dėti didžiausias įmanomas pastangas siekiant susitaikymo. Tai nebus lengva, matant skirtumus tarp mūsų ir skirtumus pačių liuteronų bendruomenės viduje.

Liuteronus, Lundas tikrai davė jiems nemenko peno pamąstymams. Tai, ką jie paveldėjo iš Liuterio ir Reformacijos, turėtų būti vertinama ne 500 metų senumo įvykių šviesoje, bet dabartinėje. Kai Liutheris ėmėsi reformuoti Bažnyčią, tikriausiai visai negalvojo įkurti atskirą liuteronų Bažnyčią. Jis negalėjo numatyti, jog išliks, ir labiau, nei išliks popiežiaus institucija ir Katalikų Bažnyčia, negalėjo numatyti ir Tridento Susirinkimo įvestų reformų.

Popiežiaus Pranciškaus atvykimas į Lundą visų protus atkreipia į faktą, kad Šventojo Tėvo institucija šiandien yra svarbi ir centrinė kaip niekada anksčiau. Popiežius nėra paprasčiausiai tik Romos vyskupas, jis yra Visuotinis ganytojas, de facto ir de jure Krikščioniško pasaulio vadovas. Jei taip nebūtų, niekas jo nebūtų kvietęs į Lundą. Išties susitikimas Lunde būtų išvis neįsivaizduojamas be popiežiaus.

Lundo katedra atrodo įdomus statinys ir, nors patyrė nemenkų pakeitimų, tai tas pats pastatas, kurį popiežiaus Paskalio II liepimu pastatė danų karalius, dedikuodamas jį Romos šventajam. Tad puiki vieta tokiam susitikimui, nes primena periodą, kai Bažnyčia buvo vieninga ir Romos Sosto valdoma.

Tas laimingas laikotarpis stipriai kontrastuoja su dabartine religine atmosfera Švedijoje, kur stipriai mažėja institucinis religingumas. Reikia žiūrėti į dabartį, o ne kovoti už praeitį: prisiminti, kad pagrindinis ekumenizmo motyvas savo ištakose buvo troškimas veiksmingiau evangelizuoti. Vienybė yra jėga. Dialogui su liuteronais dar tik 50 metų. Štai žengiame į kitus 50 metų ir lai Lundas neša gausių vaisių!

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu