Daugiau 
 

Rimvydas Rubavičius: „Mano prioritetas – kraštų jaunimo sąjungų stiprinimas ir jų įgalinimas klestėti ir augti“

07/15/2021 Aidas

Birželio 19–20 ir 26–27 dienomis Lenkijos lietuvių jaunimo sąjunga (LLJS) kartu su Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga (PLJS) suorganizavo XVI pasaulio lietuvių jaunimo kongresą. Šiemet kongresas persikėlė į virtualią erdvę, kur susirinko dalyviai iš įvairių pasaulio kampelių, su delegatais dar tikimasi susitikti Punske 2022 m. kultūrinėje kongreso dalyje.

Dar 2017 m. Suomijoje įvykusio Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso metu nutartą kitą kartą kongresą surengti 2021 m. Lenkijoje. Kongreso organizacinis komitetas susitiko 2019 m. Punske, kur buvo aptartos veiklos gairės, patvirtinta data, tačiau netrukus užklupusi pasaulinė pandemija smarkiai pakoregavo visų planus. Nežinant, kiek tęsis ši neįprasta situacija, nuspręsta visgi kongresą organizuoti nuotoliniu būdu. Jau nuo 2020 m. rudens pabaigos pradėta ruoštis šiam svarbiam įvykiui, buvo sukviesta komanda iš kelių žemynų ir apie 10 skirtingų šalių. Kongreso organizatoriai teigia, jog būta nemenkų iššūkių telkiant lietuvių jaunimą iš skirtingų laiko zonų visame pasaulyje, tačiau pasinaudojus socialinėmis platformomis problemos išspręstos ir užduotys atliktos laiku.

„Ateitį kuria tradicija“ – tokiais žodžiais Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga (PLJS) pakvietė viso pasaulio lietuvių jaunimą prisijungti prie jau gilias tradicijas turinčio Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso. Šie žodžiai yra itin svarbūs ir aktualūs kiekvienam pasaulio lietuviui. Tautinio identiteto ugdymas, tradicijų išlaikymas emigracijoje neleidžia pamiršti, iš kur tu ir kas tu esi. Kuriant šviesią ateitį reikia stengtis tradicijas išlaikyti ir jas perduoti ateinančioms kartoms, kaip, pavyzdžiui, Punsko krašte, kur lietuviškos tradicijos gyvos ir lietuvybė veši.

Būtent Lietuvos atstovavimas ir reprezentavimas emigracijoje suteikia įvairiausių kontaktų, galimybių ir padeda siekti bendrų tikslų. Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga palaiko artimą ryšį su Pasaulio Lietuvių Bendruomene (PLB), kurios valdyboje būna ir vienas PLJS atstovas, bei Jaunimo reikalų departamentu (JRD), kurios taryboje PLJS turi dvi vietas, į jas deleguoja savo valdybos narius, o šie jau gali teikti kandidatūras ir į kitas Lietuvoje esančias tarybas.

Lietuvių jaunimas užsienyje pirmą kartą į kongresą susibūrė dar 1966 m., o 1972 m. JAV vykusiame antrajame kongrese jau įsteigta ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga, kuri šiuo metu vienija per dvidešimt lietuvių jaunimo sąjungų ir organizacijų visame pasaulyje. Kongresas – aukščiausias PLJS organas, kuris pagal įstatus vyksta kas 3-4 metai, o jo metu priimamos rezoliucijos, peržiūrimi įstatai bei keliami įvairūs organizacijos tikslų klausimai. Kongresas taip pat yra puiki proga susipažinti, palaikyti ryšius su žmonėmis, kurie turi tas pačias šaknis, myli Lietuvą, tačiau gyvena skirtinguose pasaulio kampeliuose. Šiemet šią kongreso programos dalį stengtasi įgyvendinti virtualioje erdvėje – renginys praturtintas įvairiais susipažinimo žaidimais, suteikta galimybė bendrauti neoficialiai su renginio dalyviais „slack“ platformoje.

Kongreso programą sudarė virtualios diskusijos ir įtraukiantys nuotoliniai užsiėmimai, paskaitos. XVI kongreso organizatoriai kvietė į Protų mūšį LIVE su projekto iniciatoriumi Mantu Simaičiu. Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga kartu su  #Pilietybė pakvietė pagvildenti pilietybės ir pilietiškumo temas: koks tas pasaulio pilietis jų akimis? Kuo jį daro ypatingą ryšys su Lietuva? Diskusijoje dalyvavo istorikė, visuomenininkė Luka Sinevičienė, Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkė Dalia Asanavičiūtė, projekto „Pilietybė“ bendraįkūrėjas, JAV lietuvių bendruomenės tarybos narys, buvęs PLB valdybos narys Rimvydas Baltaduonis, Aidis Staskevičius (PLJS Lenkija), Marija Čyvaitė (PLJS JAV). Taip pat organizuotos nuotolinės paskaitos apie tautinių juostų raštų ir spalvų simboliką, jų panaudojimą buityje seniau ir dabar bei šiaudinių sodų pynimo dirbtuvės, kurių metu kongreso dalyviai ėmėsi išbandyti sodų rišimo amatą.

Kongreso metu aptarti užsienio lietuvių jaunimui aktualūs klausimai, susiję su balsavimu, Lietuvos pilietybės išsaugojimu bei atkūrimu, ryšių su Lietuva palaikymu, susirinkę užsienio lietuviai pasisakė už aktyvesnį bendradarbiavimą su Lietuvos institucijomis. Taip pat nemažai dėmesio skirta lietuvių jaunimo tinklo stiprinimui, priimta rezoliucija dėl baltarusių tautos palaikymo ir rezoliucija dėl lygių teisių užtikrinimo LGBT+ asmenims Lietuvoje.

PLJS kongreso metu taip pat išrinkta nauja organizacijos valdyba. Jos nariais tapo atstovai iš JAV, Jungtinės Karalystės, Baltarusijos, Kanados, Lenkijos. Naujuoju PLJS pirmininku išrinktas Edinburgo universiteto doktorantas, aktyvus visuomenininkas Rimvydas Rubavičius. Išvykęs studijuoti į Jungtinę Karalystę Rimvydas įsitraukė į lietuvišką veiklą, tapo Pasaulio lietuvių jaunimą vienijančios organizacijos vadovu. Jis teigia, kad PLJS buvo ir bus svarbus pasaulio lietuvių jaunimą vienijantis balsas: „Kitais metais PLJS švęs savo veiklos 50 metų jubiliejų. Per šį laikotarpį sąjunga aktyviai prisidėjo prie lietuviškos kultūros ir istorijos puoselėjimo užsienyje buriant naujas ir puoselėjant jau egzistuojančias pasaulio kraštų lietuvių jaunimo bendruomenes. Naujajai valdybai tiesioginis prisidėjimas prie PLJS yra tiek didelė garbė, tiek atsakomybė prieš visą pasaulio lietuvių jaunimą, vedant organizaciją į kitą veiklos dešimtmetį.“ Su „Pasaulio lietuviu“ Rimvydas sutiko pasikalbėti apie neseniai įvykusį kongresą, po pasaulį pasklidusį lietuvių jaunimą, naujų PLJS tikslų bei veiklos gairių paieškas.

Gal galite trumpai papasakoti apie save… Kuo užsiimate? Kaip tapote Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos dalimi?

– Šiuo metu esu doktorantūros studentas Edinburgo universitete, Škotijoje (JK). Mano tyrimų tema yra natūralios kalbos apdorojimas interaktyviam užduočių mokymuisi (angl. natural language processing for interactive task learning). Savo tyrimų metu kuriu ir įvertinu algoritmus, leidžiančius interaktyviai programuoti robotus atlikti užduotis, naudojant šnekamąją kalbą.

Mano ryšiai su pasaulio lietuviais užsimezgė man studijuojant bakalaurą tame pačiame Edinburgo universitete, prisijungus prie Edinburgo universiteto lietuvių bendruomenės. Būdamas aktyviu šios bendruomenės nariu laikui bėgant tapau jos pirmininku. Dėl šios priežasties atsirado poreikis bendrauti su kitų universitetų lietuvių bendruomenėmis ir prisidėti prie Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo sąjungos (JKLJS) veiklos. Pasibaigus mano darbui Edinburgo studentų bendruomenėje, tuometinė JKLJS komanda pasiūlė prisijungti prie jos ir aš sutikau. JKLJS – viena iš pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos narių, dalyvavusių neseniai vykusiame XVI pasaulio lietuvių jaunimo kongrese.

Kas Jus motyvuoja būti, išlikti lietuviu gyvenant užsienio šalyje?

– Edinburge, kaip ir visoje Jungtinėje Karalystėje, yra gana didelė lietuvių, o ypač lietuvių studentų bendruomenė. Šioje bendruomenėje mes ne tik švenčiame valstybines šventes, bet ir organizuojame tokias veiklas kaip diskusijos apie karjeras su neseniai universitetą baigusiais lietuviais bei savaitiniai „Auksinio proto“ žaidimai. Būnant šios bendruomenės dalimi yra sunku pamiršti Lietuvą, nes ji – visada šalia.

Pasaulio lietuvių jaunimo organizacija gyvuoja jau ne vieną dešimtmetį. Pradžioje jos pagrindinė misija buvo kovoti su sovietų okupacija, išlaikyti lietuvybę bei skleisti pilietiškumą. Kaip, Jūsų nuomone, pasikeitė PLJS per pastaruosius 30 metų? Kaip keitėsi PLJS misija? Žmonės, kartos?

XVI pasaulio lietuvių jaunimo kongreso moto  – „Ateitį kuria tradicija“  –  puikiai nusako PLJS raidą per 49-erius veiklos metus. Nors pagrindinė misija ir pasikeitė, organizacijos tikslas – pasaulio lietuvių jaunimo telkimas, tradicijų puoselėjimas, lietuviškumo skatinimas bei jaunimo interesų atstovavimas – išliko. Svarbu paminėti, kad tiek lietuvių diasporos, tiek pasaulio lietuvių jaunimo sudėtis kito dėl atsiradusių naujų lietuvių emigracijos kraštų. Pirmųjų kongresų metu didžioji dalis delegatų buvo iš Šiaurės ir Pietų Amerikos, o XVI kongrese, nors šie kraštai turėjo didelį delegatų skaičių, prie jų prisijungė ir didelis būrys delegatų iš Europos. Iš viso šiame kongrese dalyvavo 18 šalių atstovai: Argentinos, Australijos, Austrijos, Baltarusijos, Belgijos, Čilės, Danijos, Islandijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Lenkijos, Norvegijos, Prancūzijos, Suomijos, Švedijos, Urugvajaus ir Venesuelos.

– Ar galima teigti, jog dabar PLJS turi savo identitetą, žino, kokią pridėtinę vertę gali sukurti?

– PLJS turi konkrečią ir unikalią veiklos sritį – pasaulio lietuvių jaunimo atstovavimas ir telkimas į bendrą veiklą. Jaunimo įtraukimas į lietuvių diasporos veiklą yra svarbus dėl to, kad būtent stiprus ir aktyvus lietuvių jaunimas užtikrina lietuviškų vertybių ir kultūros išsaugojimą antros, trečios, ar tolesnių išeivijos kartų šeimose. Pasaulio lietuvių jaunimas užmegzdamas ryšius tarpusavyje puoselėja lietuvybę jaunimą įtraukiančiais ir inovatyviais formatais net ir toli nuo Lietuvos.

Koks Jūsų santykis su Pasaulio Lietuvių Bendruomene? Kaip matote bendradarbiavimą su PLB valdyba?

– Pagal Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) konstituciją, PLJS skiria savo atstovą į PLB valdybą. Dėl šios priežasties PLJS turi galimybę išsakyti savo poziciją ir kartu prisidėti prie platesnio lietuvių diasporos atstovavimo. Dažnai mūsų organizacijų tikslai sutampa ir mes dalyvaujame bendrose iniciatyvose.

Kokios PLJS veiklos perspektyvos? Kokius tikslus ir užduotis organizacija kelia pirmiesiems metams ir ateičiai?

– XVI pasaulio lietuvių jaunimo kongresas priėmė 21 nutarimą, 2 rezoliucijas – „Dėl lygių teisių užtikrinimo LGBT+ asmenims Lietuvoje“ ir „Dėl palaikymo baltarusių tautai“ – bei išsirinko naują PLJS valdybą, kurios tikslas atstovauti pasaulio lietuvių jaunimo balsui ir įgyvendinti priimtus nutarimus. Artimiausiu metu naujoji PLJS valdyba pradės bendrą darbą ir paruoš PLJS strategiją ateinantiems keleriems metams, diskutuos su kraštų sąjungomis ir visu pasaulio lietuvių jaunimu, sieks įgyvendinti priimtus nutarimus. Kongrese svarstyti nutarimai palietė daug temų: nuo struktūrinio PLJS stiprinimo iki diskusijų skatinimo tarp jaunimo daugybinės pilietybės ir pilietybės išsaugojimo klausimais.

Ką Jūs norėtumėte nuveikti kaip pirmininkas ir ką išrinkimas į šias pareigas duoda Jums?

– Mano, kaip PLJS pirmininko, prioritetas – kraštų jaunimo sąjungų stiprinimas ir jų įgalinimas klestėti ir augti. Tai norėčiau pasiekti skatindamas glaudesnį regioninį kraštų sąjungų bendradarbiavimą ir suteikdamas galimybes kraštų jaunimo sąjungų atstovams stiprinti bei plėtoti savo kompetencijas.

Būti PLJS pirmininku man yra didžiulė privilegija, nes ji leidžia artimiau pažinti Lietuvos jaunimą, išsibarsčiusį po visą pasaulį!

Deimantė Žukauskienė, projektas „Pasaulio lietuviai ir Lietuva“, www.pasauliolietuvis.lt

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu