Devynioliktą kartą natkiškiečiai ir atvykę svečiai šeštadienį rinkosi į tradicinę šio kaimo vasaros šventę „Šv. Ona – duonos ponia“. Šiemet šventė buvo ypatinga: paminėtos Natkiškių seniūnijos gyvavimo 15-osios metinės bei atidengtas paminklas 1919-1920 m. Nepriklausomybės kovose dalyvavusiems dviem savanoriams iš Natkiškių valsčiaus.
Renginio vedėjos trumpai priminė Natkiškių kaimo istoriją. Kalbėjo Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis. Mintimis apie seniūnijos įkūrimą pasidalijo Pagėgių savivaldybės administracijos direktorė Dainora Butvydienė, aktyvus seniūnijos kūrimo dalyvis, 2001 metais kuriant Natkiškių seniūniją buvęs Pagėgių savivaldybės tarybos narys Vincas Sudeikis. Padėkos žodį tarė seniūnė Vilyta Sirtautienė, pasidžiaugusi galimybe dirbti seniūnijos žmonių labui. Seniūnė įteikė 15-ojo gimtadienio medalius ir po gėlės žiedą merui, administracijos direktorei, iškabos autoriui, jo pagalbininkui ir pirmajam seniūnui Alvydui Montrimui. Prie kunigo Vytauto Šiaudvyčio pašventintos nuorodos visi susirinkusieji nusifotografavo.
Po to šventė persikėlė prie šalia pastatytos paminklinės atminimo lentos 1919-1920 m. Nepriklausomybės kovų dalyviams iš Natkiškių Jurgiui Endzikaičiui ir Povilui Vasiliauskui atminti. Tokių atminimo ženklų statymo iniciatorius žurnalistas ir kolekcininkas Vilius Kavaliauskas sakė, kad šis savanorių atminimo ženklas yra jau 41-as Lietuvoje, o, pagal jo surinktas istorines žinias, ginti Nepriklausomybę savanoriai išėjo iš 420 Lietuvos miestelių ir kaimų. Anot V. Kavaliausko, ženklų su pavardėmis apie išėjusius į karą esama daugelyje miestelių ir kaimų. Lietuvoje dar galima daug ką nuveikti, deramai pasireikšti rinkdami medžiagą apie buvusius savanorius galėtų istorijos mokytojai su savo mokiniais.
Visus, kam brangi Lietuvos savanorių atmintis, jų žygiai ir žygdarbiai, kas norėtų juos, savo artimuosius, įamžinti Tėvynėje, gauti nuotraukų ar istorinės medžiagos, dokumentų, ir sužinoti daugiau apie išėjusius ginti Lietuvos, prašome kreiptis į Lietuvos Šaulių Sąjungą Išeivijoje. Rašykite el. paštu erluk23@hotmail.com arba kreipkitės tel. 708-945-1541.
Įdomu tai, kad atminimo lentą-paminklą iš savo lėšų Natkiškėse finansavo kuklus Mažosios Lietuvos patriotas, Lietuvos Šaulių Sąjungos Išeivijoje (LŠSI) atstovas ir Tėviškės evangelikų liuteronų parapijos rėmėjas čikagietis Kęstutis Vasiliauskas. Greitu laiku savanorių ir Vyties Kryžiaus kavalierių lentą planuojama atidengti ir Širvintų rajone, Musininkuose Jų mecenatė - žymi Čikagos lietuvių visuomenininkė, dr. J. Basanavičiaus premijos laureatė Marija Remienė.
Paminklinės lentos Nepriklausomybės kovų savanoriams Natkiškėse atidengimo iškilmėse kalbėjęs Lietuvos šaulių sąjungos Šilutės šaulių 8 kuopos vadas Donatas Jaunius perskaitė iš Čikagos perduotą šio paminklo mecenato K. Vasiliausko jautrų žodį savo tėvynainiams ir kraštiečiams bei padėką seniūnei V. Sirtautienei už rūpestį, kad šis paminklas atsirastų, o taip pat perdavė LŠSI vado Juliaus R.Butkaus sveikinimus susirinkusiesiems. Mecenatas K. Vasiliauskas pasidžiaugė, kad galėjo įamžinti savo senelio atminimą, bei didžiavosi visais mūsų savanoriais, kurie apgynė Tėvynės laisvę ir kurių dėka šiandien turime Lietuvą. K. Vasiliauskas už pagalbą ir palaikymą ypatingai dėkojo savo gausiai šeimai, ypač žmonai Alai, be kurių palaikymo vargu ar būtų šis projektas įvykdytas, taip pat išreiškė padėką už LŠSI CV nario, čikagiečio, taip pat savanorių atminimo lentos Gražiškiuose mecenato Ernesto Lukoševičiaus paramą ir gerus patarimus.
Po to kalbėjo savanorio Povilo Vasiliausko marti Stasė Vasiliauskienė iš Stoniškių, atvykusi su nemažu būreliu giminaičių. Ji trumpai papasakojo apie Lietuvos savanorio, kilusio iš Šylių, vėliau persikėlusio į žmonos ūkį Smukutės kaime (Natkiškių valsčius), gyvenimą. Pasirodo, šis žmogus ir gūdžiu sovietmečiu išdrįso nestoti į kolūkį. Už tai visaip buvo skriaudžiamas ir ujamas, pirmiausiai neteko 15,5 ha žemės, kurią Lietuvos valstybė savanoriams skyrė už Nepriklausomybės gynimą. Žmogus vis laukė, kada Lietuva atgaus prarastą Nepriklausomybę, bet taip šios akimirkos ir nesulaukė… Gal dėl sunkaus gyvenimo anksti Anapilin iškeliavo ir visi penki P. Vasiliausko vaikai.
Savanorio Jurgio Endzikaičio artimųjų kol kas nepavyko surasti.
Atidengiant paminklinę lentą kalbėjo Pagėgių savivaldybės meras V. Komskis, seniūnė V. Sirtautienė. Perkirpus juostelę ir atidengus atminimo lentą buvo uždegtos žvakelės, padėta gėlių, savanorių atminimas pagerbtas tylos minute. Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės pėstininkų kuopos kariai kovotojus už Lietuvos Nepriklausomybę pagerbė šautuvų salvėmis. Po šių iškilmių visi buvo pakviesti į miestelio parkelį, kur Ropkojų bažnyčios klebonas Vytautas Šertvytis aukojo šv. Mišias už savanorius, už Onas, pašventino Oninių duoną.
Mieli skaitytojai, raginame ir mūsų išeiviją dalyvauti šiame projekte įamžinant Vyčio Kryžiaus kavalierius ir savanorius Tėvynėje! Visus, kam brangi Lietuvos savanorių atmintis, jų žygiai ir žygdarbiai, kas norėtų juos, savo artimuosius, įamžinti Tėvynėje, gauti nuotraukų ar istorinės medžiagos, dokumentų, ir sužinoti daugiau apie išėjusius ginti Lietuvos, prašome kreiptis į Lietuvos Šaulių Sąjungą Išeivijoje. Rašykite el. paštu erluk23@hotmail.com arba kreipkitės tel. 708-945-1541. Nuoširdžiai kviečiame lietuviškas organizacijas - JAV lietuvių bendruomenę, JAV reziduojančius garbės konsulus ir diplomatus, lietuviškų šeštadieninių mokyklų vadovus, visus geros valios tėvynainius nelikti abejingais. Įamžinkime kartu Lietuvos karžygių atminimą, tai bus geriausia dovana Tėvynei pasitinkant jos jubiliejų.
LŠSI informacija spaudai, pagal leidinį „Pamarys“
