Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

Seimas nusprendė: Lietuvoje turi likti du universitetai

06/30/2017 Aidas
lt-news-1-e1498837735431

Seimas ketvirtadienį priėmė nutarimą, kuriuo numatoma, kad Lietuvoje turi likti tik du klasikiniai plačios aprėpties universitetai Vilniuje ir Kaune. Nurodyta, kad šiuose miestuose taip pat gali veikti profiliniai technologijos, sveikatos mokslų ir menų universitetai. Tačiau Seimas atsisakė įvardinti, kurie iš dabar veikiančių keturiolikos universitetų turi susijungti.

Pavadinimų nutarime neliko

Pradiniame Vyriausybės darbo grupės parengtame plane buvo numatyta, kad sostinėje turėtų veikti klasikinis Vilniaus universitetas ir profilinis Vilniaus Gedimino technikos universitetas, o Kaune – Kauno universitetas, sujungiant šiame mieste esančius Aleksandro Stulginskio, Kauno technologijos, Lietuvos sporto ir Vytauto Didžiojo universitetus, prie jo turėtų būti prijungtas ir Vilniuje veikiantis Lietuvos edukologijos universitetas. Taip pat Kaune turėjo likti vienas profilinis universitetas – Lietuvos sveikatos mokslų. Šiaulių universitetą siūlyta prijungti prie Vilniaus universiteto, o Klaipėdos universitetą palikti kaip jūrinės pakraipos aukštąją mokyklą.

Tačiau šis planas labai nepatiko daliai akademinės bendruomenės, ypač Vytauto Didžiojo universiteto vadovybei. Ši pradėjo kurti planus susijungti su Aleksandro Stulginskio universitetu ir Lietuvos edukologijos universitetu. Tokį planą palaimino Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Tuomet pasirinktas kompromisas ir aukštųjų mokyklų pavadinimai iš nutarimo visai išbraukti. Po tokiu pasiūlymu pasirašė ir premjeras Saulius Skvernelis. Todėl dabar dauguma plano kritikų sako, kad priimtas nutarimas situacijos iš esmės nepakeis.

Reforma lėtėja ir išplaukia

Konservatorius Jurgis Razma tikino, kad šis dokumentas nėra įpareigojantis, o Vyriausybė ir be jo galėjo imtis iniciatyvos sujungti universitetus keičiant aukštųjų mokyklų finansavimo taisykles: „Dabar šitas klausimas yra daugiau tikėjimo ar netikėjimo Vyriausybe klausimas.“

Opozicijos atstovas, buvęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius tikino, kad gal ir geriau priimti tokį projektą, nei jokio, nors pripažino, kad šis jokio šviežio oro gūsio į aukštojo mokslo sistemą tikrai neįpūs. Pasak jo, teigiama yra tai, kad jau dabar stojantiems abiturientams bus taikomi aukštesni reikalavimai, o universitetų finansavimas nuo rudens priklausys nuo mokslinės veiklos: „Kitaip tariant, griežtesni reikalavimai daliai universitetų smogs gerokai mažesniu įstojusiųjų skaičiumi.“

„Valstietis“ Arūnas Gumuliauskas pripažino, kad Vyriausybės pateiktas ir galutinis priimtas nutarimai skiriasi, tačiau tik dėl to, kad buvo pasirinktas ne revoliucijos, o evoliucijos kelias. „Ne „valstiečiai“ čia kalti, kad ASU akademinė bendruomenė pamatė savo kelią bendradarbiaujant su VDU. Tokiu būdu šis projektas suteikė iniciatyvą ne iš viršaus, o iš apačios“, – aiškino jis.

Seimo nutarime fiksuota, kad tolimesnius teisės aktus dėl universitetų jungimo turės pateikti Vyriausybė. Tai ji turi padaryti iki gruodžio 1 dienos. Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane buvo numatyta konsultuojantis su socialiniais ir ekonominiais partneriais parengti mokslo ir studijų institucijų tinklo optimizavimo planą, tačiau nėra numatyta, kada jis turėtų būti įgyvendintas.

Ministrė: „Tikslas aiškus, o kelią rinksimės“

Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės teigimu, ši istorinė galimybė pagaliau kalbas leidžia paversti konkrečiais darbais.

„Šiandienos balsavimu Seimas pagaliau pasuko raktelį ir užvedė aukštojo mokslo reformos mechanizmo variklį. Vyriausybė savo ruožtu įsipareigojo užtikrinti, kad mechanizmas veiks ir degalų bus pilama tiek, kiek reikės. Kelionės tikslas aiškus, dėl jo sutarėme, o maršrutą, judėjimo kryptį rinksimės ir derinsime kartu su akademine bendruomene. Atsakingai žiūrėdami į valstybės, regionų, studentų, verslo bei darbdavių poreikius šiandien žengiame pirmuosius svarbios pertvarkos žingsnius“, – sako ministrė.

J. Petrauskienės teigimu, premjero S. Skvernelio sudaryta darbo grupė siūlė kitą, greitesnius rezultatus atnešiantį ir jau kitais metais aiškiai matomą pažangą fiksuojantį reformos kelią, tačiau Seimas pasirinko judėti lėčiau, bet ta pačia kryptimi.

„Atsižvelgiant į mažėjantį studentų skaičių ir spartėjantį protų nutekėjimą į užsienį, prastas akademinės bendruomenės darbo sąlygas, reforma tiesiog nebegalėjo būti atidėliojama. Neturime laiko laikyti stojančiuosius, akademinį pasaulį nežinioje. Tiesa, pasirinktas nuosaikus kelias, palikta daug erdvės pasirinkti sprendimų įgyvendinimo kryptį“, – Seimo sprendimą komentuoja J. Petrauskienė.

Pagal lietuvišką spaudą

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu