Aukščiausiasis teismas trečiadienį nusprendė, kad Iranas privalo išmokėti iš savo įšaldytų lėšų beveik $2,65 milijardo amerikiečiams, nukentėjusiems arba netekusiems artimųjų per 1983-ųjų bombardavimus, kai Beirute buvo susprogdinti Karinio jūrų laivyno pėstininkų barakai, ir kitus su Iranu siejamus teroro išpuolius.
Teismas šešiais balsais prieš du palaikė žemesnės instancijos teismo sprendimus bylose dėl 1983 metais įvykdyto sprogdinimo jūrų pėstininkų kareivinėse Beirute, nusinešusio 241 amerikiečio kario gyvybę, 1996 metų sprogdinimo gyvenamajame komplekse „Khobar Towers“ Saudo Arabijoje, per kurį žuvo 19 amerikiečių, taip pat kitų išpuolių. Ši nutartis bus taikoma daugiau negu tūkstančiui amerikiečių.
„Markazi“ bankas metė iššūkį 2014 metų apeliacinio teismo sprendimui, kad įšaldytos lėšos, laikomos sąskaitoje, prižiūrimoje buvusio federalinio teisėjo Stanley Sporkino, turi būti išdalinta minėtam skaičiui ieškovų.
Teisėja Ruth Bader Ginsburg parašė teismo išvadą, atmetančią Irano centrinio banko pastangas blokuoti tas išmokas nukentėjusiems ir aukų artimiesiems.
„Esame nepaprastai patenkinti Aukščiausiojo teismo sprendimu, kuris suteiks smarkiai vėluojantį palengvėjimą daugiau negu tūkstančiui nukentėjusių nuo Irano terorizmo ir (aukų) šeimoms, kurių daugelis kompensacijų laukė dešimtmečius“, – sakė buvęs JAV generalinis advokatas Theodore'as Olsonas, atstovaujantis aukų artimiesiems.
Irano banką atstovaujantis teisininkas Jeffrey Lamkenas komentuoti atsisakė.
Pagrindinė ieškovė buvo Deborah Peterson, kurios brolis, Karinio jūrų laivyno pėstininkų jaunesnysis kapralas Jamesas Knipple’as, žuvo per kareivinių bombardavimą Beirute. Peterson sakė, kad į šią teisinę kovą įsitraukė ne dėl pinigų.
„Mūsų tikslas buvo priversti kaltininkus prisiimti atsakomybę už sprogdinimus. Mes taip pat norėjome, kad pasaulis suprastų, kas tąkart nutiko Beirute“, – sakė Peterson.
Ieškovai įsitraukė į ilgą teisminę kovą, siekdami kompensacijos už išpuolius, prie kurių prisidėjo Iranas. Kongresas prisijungė prie šio ginčo priimdamas įstatymą, padėsiantį ieškovams pasiekti įšaldytas lėšas. Likus keliems mėnesiams iki 2012 metų įstatymo priėmimo, Obama pasirašė prezidentinį įsaką, nurodantį įšaldyti visus Irano centrinio banko aktyvus Jungtinėse Valstijose.
Ieškovai apkaltino Iraną suteikus materialinę paramą šiitų islamistinei karinei grupuotei „Hezbollah“, atsakingai už 1983-ųjų metų sprogdinimą. Kompensacijos buvo siekiama ir už 1996-ųjų „Khobar Towers“ sprogdinimą Saudo Arabijoje.
Beiruto atakų aukas atstovaujanti advokatė Caragh Fay sakė, kad lėšų skirstymas gali užtrukti nuo trijų mėnesių iki metų, priklausomai nuo Sporkino pateiksiamų rekomendacijų teismui. Išmokos per sprogimus žuvusių aukų artimiesiems varijuos nuo šimtų tūkstančių iki milijonų dolerių, sakė Fay.
Dabar galutinai išsprendus šį klausimą, ieškovų advokatai tikina, kad telieka laukti, kol Sporkinas gaus federalinio teismo leidimą išdalinti lėšas. Olsono advokatų kontoros partneris Matthew McGillas sakė, kad jo teisininkų komanda „nedelsdama“ kreipsis į žemesnės instancijos teismą, kontroliuojantį įšaldytas Irano lėšas, kad būtų įvykdytas Aukščiausiojo teismo sprendimas ir išmokėtos kompensacijos.
Ieškovai apkaltino Iraną suteikus materialinę paramą šiitų islamistinei karinei grupuotei „Hezbollah“, atsakingai už 1983-ųjų metų sprogdinimą. Kompensacijos buvo siekiama ir už 1996-ųjų „Khobar Towers“ sprogdinimą Saudo Arabijoje.
Šis žingsnis taip pat žymi pergalę prezidento Baracko Obamos administracijai ir Kongresui, kuris 2012 metais priėmė įstatymą, nurodantį Irano centriniam bankui perduoti įšaldytas lėšas, kurios buvo laikomos banko „Citibank“ sąskaitoje Niujorke.
„Šiandienos sprendimas yra ilgai laukta teisingumo pergalė pripažįstant, kad likę gyvi žmonės nusipelnė šios kompensacijos“, – senatorius Robertas Menendezas, vienas iš to įstatymo projekto autorių, nurodė savo pranešime.
Iranas argumentavo, kad tas įstatymas prieštarauja konstitucijai, nes jis pažeidžia valdžių atskyrimo principą, mat JAV įstatymų leidėjai nurodė priimti konkretų sprendimą teismo procese. Tačiau federaliniai teismai atmetė šiuos argumentus ir palaikė 2012-ųjų įstatymą. Apeliacinis teismas taip pat atmetė Irano centrinio banko prašymą taikyti jam teisinę neliečiamybę, o Aukščiausiasis teismas pritarė tiems veiksmams.
2012 metų įstatymas „nepažeidžia apribojimų, kuriuos konstitucija nustato Kongresui ir prezidentui“, Ginsburg rašo teismo daugumos išvadoje.
Tuo tarpu teismo pirmininkas Johnas Robertsas pateikė atskirąją nuomonę, kurią palaikė teisėja Sonia Sotomayor. „Kitaip negu dauguma, manyčiau, kad (tas įstatymas) pažeidžia valdžių atskyrimo principą“, taikomą vykdomajai, įstatymų leidžiamajai valdžiai ir teismams, rašo Robertsas.
Nuotraukoje: Ruth Bader Ginsburgh
