Daugiau 
 

Tyrimas rodo, kad griežtesnės baudos korupcijos nemažina

04/27/2018 Aidas
lt economy 1

Nuo 2012 m. pasaulyje skirta daugiau nei 11 mlrd. JAV dolerių baudų už korupcinio pobūdžio pažeidimus, pastaraisiais metais valstybės taiko vis griežtesnes kovos prieš korupciją priemones, tačiau korupcijos lygis nei Lietuvoje, nei pasaulyje praktiškai nesumažėjo.

Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, pastebima išaugusi politikų ir verslo atstovų komunikacija, pabrėžianti netoleranciją korupcijai, tačiau vis dar nepakankamai įgyvendinamos realios kovos su korupcija priemonės. Tai parodė profesinių paslaugų bendrovės „EY“ Lietuvoje ir dar 54 pasaulio šalyse šių metų pradžioje atliktas neteisėtų veiksmų paplitimo tyrimas.

Bendrame reitinge Lietuva užima 22-ą vietą tarp 55 tirtų valstybių, tačiau korupcijos lygis šalyje nekrenta. Net 44 proc. apklaustų respondentų mano, kad korupcija Lietuvoje yra dažnas reiškinys, o tai - beveik kas antras šalies gyventojas. Šis rodiklis „EY“ atliekamuose tyrimuose praktiškai nesikeičia daugiau negu 5 metus, nuo tada, kai Lietuva buvo įtraukta į šį tyrimą (2013 m. šis rodiklis siekė 47 proc., 2015 m. - 45 proc.).

„Esame ties viduriu tarp kitų į tyrimą įtrauktų šalių, bet tai neturėtų džiuginti. Lietuva į šį tyrimą įtraukiama trečią kartą, ir matome, kad situacija nuo 2013 m. nesikeičia. Nepaisant vis aktyvesnių kovos su korupcija deklaracijų, teigiamų pokyčių kol kas nematome“, - komentavo Liudas Jurkonis, „EY“ neteisėtų veiksmų tyrimų ir prevencijos paslaugų Baltijos šalyse skyriaus vadovas.

„EY“ tyrimas atskleidė pasaulinę tendenciją, kad kelis kartus padidintos baudos nesumažina korupcijos paplitimo. Šalyse, kur prieš kelerius metus įsigaliojo sugriežtinti antikorupciniai įstatymai, nepastebėtas esminis pokytis respondentų nuomonėje apie korupcijos paplitimą. Pavyzdžiui, Brazilijoje 96 proc. respondentų mano, kad korupcija yra plačiai paplitęs reiškinys, Jungtinėje Karalystėje - 34 proc. respondentų.

Anot L. Jurkonio, Lietuvoje sunku vertinti už korupcinio pobūdžio nusikaltimus skiriamų baudų efektyvumą, nes faktinių baudų skyrimo atvejų verslui kol kas nėra daug.

Tuo tarpu tik 4 proc. respondentų Lietuvoje teigė patyrę sukčiavimo atvejų savo organizacijose. Tai kone tris kartus mažiau negu tyrime dalyvavusių šalių vidurkis.

„Tai, jog Lietuvos respondentai nežino apie korupcijos bei sukčiavimo atvejus, nereiškia, kad jų nėra. Tai rodo, jog neskiriame pakankamo dėmesio ir išteklių galimų sukčiavimo atvejų tyrimams. Dar blogiau - esame linkę užmerkti akis ir nematyti šių pažeidimų, vengiame viešinti tokius atvejus, tačiau būtent tai parodytų aukščiausios vadovybės ir savininkų dėmesį korupcijos bei sukčiavimo atvejams“, - sako L. Jurkonis.

Dalyje į tyrimą įtrauktų klausimų Lietuvos respondentų atsakymai yra itin teigiami. 100 proc. respondentų teigė, kad jiems labai svarbu, jog organizacija veiktų sąžiningai. Nė vienas procentas nepateisino situacijos, kai neteisėtas atsidėkojimas ar finansinių rezultatų iškraipymai būtų atliekami siekiant išvengti organizacijos ekonominio nuosmukio.

„Tyrimas parodė, kad korupcijos rizikos lygmuo tiek šalyje, tiek ūkio šakos lygmenyje yra aukštas, o realios nuobaudos neskiriamos, todėl tokie pozityvūs atsakymai tik dar kartą patvirtina, kad išmokome „teisingai" atsakyti į klausimus apie svarbą veikti sąžiningai. Abejonę, ar efektyvi mūsų korupcijos prevencija, sustiprina ir tai, jog tik 20 proc. Lietuvos respondentų teigia, kad už sąžiningą veiklą organizacijoje esame atsakingas kiekvienas individualiai. Daugiau negu pusė (52 proc.) mano, kad už tai atsakinga yra vadovybė“, - komentuoja L. Jurkonis.

Nebe pirmus metus tyrime pastebima ir pasaulinė tendencija, kad gyventojai iki 35 m. yra labiau linkę pateisinti sukčiavimą, siekdami išsaugoti verslą ar stengdamiesi pasiekti jiems keliamus tikslus. Taip teigė vienas iš penkių šios amžiaus grupės respondentų. Palyginimui, į analogišką klausimą teigiamai atsakė vienas iš aštuonių vyresnių negu 35 m. respondentų.

„Jaunoji karta ugdyta aplinkoje, kur nuolat buvo skatinami lygintis tarpusavyje ir pralenkti vieni kitus, nebūtinai ir ne visais atvejais atkreipiant dėmesį į pergalės etiškumo aspektus. Šiandien jie labiau linkę aukoti etiką, jei tai leidžia siekti karjeros ar geresnio užmokesčio. Tačiau iš tyrimo aiškėja ir kita įžvalga, vyresnioji karta sukčiavimus labiau pateisina kolektyviniame padalinio ar įmonės kontekste“, - teigia L. Jurkonis.

ELTA pranešimas spaudai

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu