Lenktynės su laiku neretai baigiasi alinančiu išsekimu
Kaip viską suspėti ir neišprotėti, nėra tik retorinis klausimas. Su tokia problema susiduria daugelis talentingų verslininkų ir vadybininkų, nerimaujančių, kad gali kažką svarbaus pražiopsoti savo gyvenime. Stresas, lėtinis nuovargis ir išsekimas – kaina, kurią tenka sumokėti už tai, kad nepaisoma protinio darbo higienos. Karjeros užkulisiuose neretai lieka ne tik bemiegės naktys, bet ir sveikatos sutrikimai, yrantys partnerystės ryšiai ar nusivylimas šeima.

5 asmeninės savybės, padedančias ieškant darbo
Darbo paieškos sėkmė priklauso ne tik nuo ieškančiojo darbo turimų kompetencijų, sukauptos darbo patirties, įgyto išsilavinimo, įgūdžių, bet ir nuo asmeninių savybių – charakterio. „Nepaisydami kandidato titulų, pasiekimų ar intelektinių gebėjimų, darbdaviai dažnai pirmenybę teiks supratingam, empatiškam, draugiškam ir bendraujančiam kandidatui, turinčiam stiprius tarpasmeninius įgūdžius (angl. soft skills)“, – neabejoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) karjeros konsultantė Gabija Čeledinaitė. Specialistė dalijasi įžvalgomis, kurios gali padėti siekti sėkmingesnės karjeros.

Kodėl pasaulis ne toks, kaip aš noriu
Įsivaizduokite. Jūs radote lempą, visai kaip Aladinas. Iš jos išlindęs džinas išpildys visus svarbiausius jūsų norus. Ko panorėtumėte tuoj pat? Gal glaistytos spurgos, kurios kiekvienas kąsnis būtų kaip pirmas – pats saldžiausias ir nuostabiausias, o skanėsto turinys būtų be kalorijų, atvirkščiai – jame vien vitaminai. Mažai? O gal norėtumėte jaukaus būsto ant jūros kranto gražių ir paklusnių žmonių apsuptyje? Neužtenka? Na, taika pasaulyje skamba prasmingai, gal toks noras patenkintų jūsų kilnią širdį?

Tyrimas: Lietuvoje gyvena laimingesni žmonės
Lietuvos emocinio klimato tyrimas rodo, kad mūsų šalyje žmonės tampa vis laimingesni. Laimingais save įvardija net 70 proc. šalies gyventojų. „Žmogaus studijų centro“ nuo 2008 vykdoma emocinės Lietuvos būsenos stebėsena rodo, kad visumoje emocinis klimatas Lietuvoje gerėja.

Tyrimas: labiau išsilavinęs jaunimas – pilietiškesnis
Jau ne vienerius metus Lietuvoje atliekamas Pilietinės galios indekso tyrimas rodo, kad šalies jaunimo pilietinė galia auga 1,5 karto sparčiau nei vyresniųjų šalies gyventojų. Tyrėjų įsitikinimu, tokia tendencija glaudžiai susijusi su aktyvesniu jaunimo įsitraukimu į įvairią pilietinę ir savanorišką veiklą. Pasak tyrimą atlikusio Pilietinės visuomenės instituto vadovės Ievos Petronytės-Urbonavičienės: „Jaunimas – mūsų pilietinės visuomenės ateities pamatas“.

Pagerbtas kunigas legenda monsinjoras Alfonsas Svarinskas
Sausio 20 d. popietę Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (toliau – ramovė) vyko konferencija „Tikėjimo klausimas Lietuvos Respublikos kariuomenėje vyriausiojo kapeliono monsinjoro A. Svarinsko atminimo šviesoje“. Į konferencijos tribūną pakilo vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, dr. Darius Vilimas, Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas plk. ltn. Rimas Venckus, buvęs Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas dim. mjr. Alfonsas Bulotas, teisininkas ir psichologas Vytautas Žerlauskas, ats. plk. Arūnas Dudavičius, Laisvės kovų dalyvių sąjungos Tarybos narys Jonas Stepkovičius ir ramovės vedėjas ats. plk. Romas Žibas. Konferenciją vedė monsinjoro A. Svarinsko draugijos narys Alfonsas Butė.  

Verslo lyderių kelią į sėkmę pramina augintiniai
Verslo vadovų profesinei sėkmei teigiamos įtakos turi namų augintiniai, atskleidė JAV atliktas tyrimas. Vankuveryje, Vašingtono valstijoje, įsikūrusios veterinarijos kompanijos „Banfield Pet Hospital“ inicijuotas ir „Kelton Research“ atliktas tyrimas patvirtino, kad yra sąsajų tarp augintinių ir juos globojusių žmonių aukštų karjeros pasiekimų.

Rašymas balsu arba apie ką rašytojai svajoja susilaužę ranką?
Pagalvoję apie rašymą šiandien daugelis mintyse išgirstame kompiuterio klaviatūros skrebenimo garsą. Rašyti kompiuteriu tapo taip įprasta, kad ilgesnio teksto užrašymą kitokiu būdu turbūt jau sunkiai beįsivaizduojame. Atrodo, kad rašyti spaudinėjant raidyno ženklais paženklintus mygtukus po ranka yra visai patogu – iki kol nenutinka kas nors netikėto ir, pavyzdžiui, nesusilaužome rankos. Būtent toks nutikimas apie naujus rašymo būdus paskatino pagalvoti daugelio knygų autorę, rašytoją Renatą Šerelytę. Tuo metu kalbos technologijų specialistai sako, kad tokios svajonės jau virsta realybe.

Padėkime, kad vargstančių šeimų mažyliai nebūtų atskirti nuo mamų!
Šiemet jau penkti metai, kai Palaimintojo Jurgio Matulaičio misija rengia kalėdinį vajų, skirtą paremti „Motinos Teresės Šeimų namus“ Šiauliuose. Prieš penkerius metus čia galėjo prisiglausti tik dvi šeimos; gerų žmonių aukų dėka Šeimų namuose dabar prieglobstį gali surasti iki trylikos šeimų.

Antropologas J.H. Eriksenas: pasaulis keičiasi per greitai
„Perkaitimą mes matome žmogaus veiklos destabilizuojamoje gamtoje. Matome jį ekonomikoje, kuri tapo labai nepastovi ir nenuspėjama (...) Matome perkaitimą ir tapatybės sferoje – atsiranda perkaitusios tapatybės, labai smarkai besiremiančios skirtimis“ – sako antropologas iš Norvegijos Thomas Hyllandas Eriksenas. Pokalbis su juo apie greitį mūsų gyvenime, kultūroje ir civilizacijoje, apie perkaitusią žemę ir perkaitusią žmoniją, apie kylantį nacionalizmą Europoje ir Andų kalnuose gyvenančius žmones.

Sėkmės receptas
Dr. Vadimas Dechtiaris gyveno Vilniuje, užsiiminėjo privačia  praktika. Mokėsi pas žinomus Amerikos, Kanados, Anglijos NLP psichoterapeutus, vėliau Lietuvoje pats ėmė mokyti žmones, dirbo su politikais, verslininkais, gydytojais. Vėliau emigravo į JAV, kur jis praktikuoja  akupunktūrą, psichoterapiją, hipnoterapiją. Jei tikėti tuo, kas rašoma jo knygoje „Mano nuostabi ateitis“, nuo šiol kiekvienas nevykėlis, pasitelkęs neurolingvistinio programavimo metodus, gali tapti... „sėkmingu“ žmogumi. Jei ne darbe, tai bent šeimoje... Kas gi to nenorėtų?

Profesorius iš Šveicarijos atskleidė, kaip gali atrodyti ateities automobiliai
Šveicarijos federalinio technologijos instituto (ETH Zurich) profesorius dr. Kai-Uwe Schmittas šiais metais Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) viešėjo ir paskaitas apie traumos biomechaniką skaitė jau ketvirtą kartą. Traumos biomechanika yra mokslinių tyrimų sritis, kuri nagrinėja įvairių sužeidimų biomechaniką, t. y. kokie mechanizmai ir priežastys lemia vienokią ar kitokią traumą.