Senato susitarimas dėl sienų apsaugos ir paramos Ukrainai antradienį žlugo, respublikonams atšaukus savo paramą nepaisant prezidento Joe Bideno raginimo pasipriešinti Donaldui Trumpui JAV Kongrese.
Praėjus vos kelioms minutėms po demokratų prezidento pasisakymo Baltuosiuose rūmuose, Senato respublikonų mažumos lyderis Mitchas McConnellas išėjo iš Kapitolijuje Respublikonų partijos surengtų priešpiečių ir pripažino, kad susitarimas žlugo.
„Man ir daugumai mūsų narių atrodo, kad neturime realių galimybių priimti įstatymą“, – žurnalistams sakė Kentukiui atstovaujantis respublikonas.
Toks sprendimas rodo mažėjančią McConnello ir didėjančią Trumpo įtaką, o Bidenas gali tik stebėti, kaip Kongrese žlunga kertinis jo užsienio politikos akmuo – sustabdyti Rusijos prezidento Vladimiro Putino veržimąsi į Europą.
Pentagonas, neturėdamas lėšų, nebegali siųsti ginklų į Kyjivą kaip tik tuo metu, kai dvejus metus besitęsiantis karas pasiekė kritinę ribą. Ukraina susiduria su amunicijos ir personalo trūkumu, o Rusija tęsia puolimą ir nesiliauja vykdyti atakas.
„Kiekviena savaitė, kiekvienas mėnuo, kai Ukrainai neteikiama nauja pagalba, reiškia, kad Ukraina turės mažiau artilerijos sviedinių, mažiau oro gynybos sistemų, mažiau priemonių apsiginti nuo Rusijos puolimo, – sakė Bidenas. – Kaip tik to nori Putinas.“
Bidenas ragino parodyti tvirtą stuburą
Bidenas kelis mėnesius derėjosi su Senato lyderiais dėl kruopščiai suderinto plano derinti politiką, kuria siekiama pažaboti nelegalią migraciją per JAV ir Meksikos sieną, su $60 milijardų karine pagalba Ukrainai. Įstatymo projektu buvo siekiama pademonstruoti Amerikos stiprybę visame pasaulyje, be to, dešimtys milijardų dolerių būtų buvę skirti Izraeliui, kitiems JAV sąjungininkams Azijoje, JAV imigracijos sistemai ir humanitarinei pagalbai civiliams Gazos Ruože bei Ukrainoje.
Tačiau respublikonams atmetus kompromisą, prezidentas ir Senato lyderiai atsidūrė aklavietėje, neturėdami aiškaus būdo, kaip įtikinti Kongresą suteikti pagalbą Ukrainai. Jiems pasipriešino Trumpo vadovaujami konservatoriai, atmetę Senato pasiūlytą susitarimą dėl sienos kaip nepakankamą ir kritikavę Ukrainos finansavimą kaip pinigų švaistymą.
Bidenas dėl žlugusio įstatymo projekto kaltino Trumpą – tikėtiną varžovą iš Respublikonų partijos lapkritį vyksiančiuose prezidento rinkimuose.
„Per pastarąsias 24 valandas, kaip man sakė, jis nieko kito nedarė, tik kreipėsi į Atstovų Rūmų ir Senato respublikonus, grasino jiems ir bandė įbauginti, kad jie balsuotų prieš šį pasiūlymą, – sakė J. Bidenas. – Atrodo, kad jie nusileidžia. Atvirai kalbant, jie privalo Amerikos žmonėms parodyti tvirtą stuburą ir padaryti tai, kas, jų manymu, yra teisinga.“
Demokratai nusivylę
Paaiškėjus, kad susitarimas žlugo, demokratai Kapitolijuje išreiškė nusivylimą savo kolegomis.
Senato demokratų daugumos lyderis Chuckas Schumeris antradienį sakydamas kalbą, kurioje negailėjo kritikos respublikonams, atsisakiusiems šio susitarimo, pavadino įvykį „niūria diena Jungtinių Valstijų Senate“.
„Po kelis mėnesius trukusių geranoriškų derybų, po kelių mėnesių, kai respublikonams buvo pažadėta daug dalykų, kurių jie prašė, lyderis McConnellis ir respublikonų konferencija yra pasirengę sužlugdyti papildomą nacionalinio saugumo paketą net ir su nuostatomis dėl sienų, kurių jie taip karštai reikalauja“, – teigė Schumeris.
Senatoriai vis dar ieško būdų, kaip gauti finansavimą Ukrainai per respublikonų kontroliuojamus Atstovų Rūmus. Po to, kai antradienį žlugo kompromisas dėl sienų, kai kurie pasiūlė atsisakyti šios paketo dalies ir savarankiškai stumti pagalbą Jungtinių Valstijų sąjungininkėms.
Tačiau ši idėja taip pat sulaukia pasipriešinimo Atstovų Rūmuose, kurių pirmininką Mike'ą Johnsoną spaudžia griežtosios linijos konservatoriai, nenorintys balsavimo dėl pinigų Ukrainai.
Atstovų Rūmai antradienio vakarą atmetė atskirą įstatymo projektą dėl $17,6 milijardų pagalbos Izraeliui. Įstatymo projektui griežtosios linijos konservatoriai nepritarė dėl to, kad, jų teigimu, Izraelio finansavimui reikalingos lėšos buvo numatytos nemažinant biudžeto kitose srityse. Dauguma demokratų taip pat tam nepritarė, nes tokiu pasiūlymu buvo pakertamas siekis parengti išsamų paramos paketą Ukrainai ir kitiems sąjungininkams Azijoje.
Sienų apsauga
Kai kurie Kongreso respublikonai, atsisakę pritarti įstatymo projektui, ėmė kaltinti Bideną, teigdami, kad jis jau turi įgaliojimus sustabdyti migrantų srautą Jungtinių Valstijų ir Meksikos pasienyje, nors tokiu teiginiu situacija per daug supaprastinama.
Trumpo kampanija savo pareiškime teigė, kad „Amerikai nereikalingas vadinamasis sienos įstatymas, kuris niekaip nepadeda atgrasyti nuo nelegalios imigracijos“, ir kad „mums reikia prezidento, pasinaudosiančio savo vykdomosios valdžios įgaliojimais ir uždarysiančio sieną“.
Pasiūlymas dėl sienų buvo vienas konservatyviausių ir išsamiausių pasiūlymų per pastaruosius dešimtmečius, kurie buvo pateikti po abiejų partijų derybų Kongrese. Juo būtų siekiama sumažinti istorinį nelegalių sienos kirtimų skaičių, sugriežtinant ir pagreitinant prieglobsčio suteikimo procesą. Prezidento administracijoms taip pat būtų suteikta teisė neleisti migrantams prašyti prieglobsčio pasienyje, jei pareigūnai nebegalėtų sukontroliuoti prieglobsčio prašančių migrantų srauto.
Bidenas šį pasiūlymą pavadino „teisingiausiomis ir humaniškiausiomis mūsų imigracijos sistemos reformomis per ilgą laiką ir griežčiausiomis kada nors vykdytomis sienų apsaugos reformomis“.
Tačiau respublikonai iš esmės atsižvelgė į Trumpo pageidavimą, kad įstatymo projektas būtų atmestas, nes taip būtų galima sakyti, kad Bidenas gali imtis veiksmų sprendžiant pasienio problemas, kurios laikomos viena silpniausių prezidento perrinkimo kampanijos vietų.
„Amerikiečiai per artėjančius rinkimus sieks išspręsti pasienio krizę“, – teigiama senatoriaus Johno Barrasso iš Vajomingo valstijos pareiškime.
Tačiau Bidenas taip pat užsiminė, kad respublikonų nepritarimą pasienio politikai pavers rinkimų kampanijos klausimu, ir pareiškė: „Šį klausimą iškelsiu keliaudamas po šalį, ir rinkėjai tai žinos.“
Senate žlugus įstatymo projektui dėl tolesnės paramos Ukrainai, respublikonus taipm pat sukritikavo Lenkijos vyriausybės vadovas Donaldas Tuskas.
„Mieli Amerikos respublikonų senatoriai. Ronaldas Reaganas, milijonams mūsų padėjęs atgauti laisvę ir nepriklausomybę, šiandien verčiasi karste. Gėdinkitės“, – rašė Tuskas ketvirtadienį tinkle X.
Reaganas (1911–2004) vadovavo JAV nuo 1981 iki 1989 metų ir savo tada prieštaringai vertinta ginklavimosi politika bei antikomunistine pozicija svariai prisidėjo prie Šaltojo karo pabaigos ir Sovietų Sąjungos žlugimo. Lenkijoje (kaip ir Lietuvoje) respublikonas turi daug gerbėjų – Varšuvoje jam ne pastatytas paminklas.
