Visuomenėje vis dar gajūs mitai apie sportą ir mitybą. Štai keli tokie klaidingi įsitikinimai, kuriuos dietologai iš savo klientų girdi dažniausiai.
1 mitas: Suvalgytą „greitą“ maistą galima tiesiog išsportuoti. Tai ne taip paprasta. Svarbiausia yra tai, kiek nesveiko maisto suvalgote, o jeigu nesilaikysite saiko, tuomet jo padarytos žalos nepanaikins net ir labai intensyvi treniruotė. Pavyzdžiui, 2015 m. tyrimas atskleidė, kad perdirbtuose maisto produktuose esantys sintetiniai priedai padidina riziką susirgti pavojingomis autoimuninėmis ligomis. Be to, bandydami kompensuoti prastą mitybą sportu, galite padaryti sau meškos paslaugą: fizinė veikla be būtinų maistinių medžiagų neleis organizmui atsistatyti po treniruotės, ir jūs ne sustiprėsite, o kaip tik neteksite raumenų masės. Subalansuota mityba iš pilnaverčių produktų yra svarbi kiekvienam žmogui, bet ypač – sportuojantiems.
2 mitas: Reikia vartoti kaip įmanoma daugiau baltymų. Dauguma į dietologus besikreipiančių žmonių yra įsitikinę, kad visi angliavandeniai yra blogis, o visi baltymai – gėris. Tiesa ta, kad nors mūsų suvartotų baltymų kiekis padeda palaikyti kūno audinių būklę, tam jų reikia ne taip ir daug, o bet koks perviršis gali apsunkinti jūsų pastangas numesti svorio.
Norint pasiekti sveiką balansą, rekomenduojama įtraukti šiek tiek baltymų į kiekvieną dienos valgį, tačiau neprarasti proto. Laikykitės tokios taisyklės: jeigu gyvenate aktyvų gyvenimo būdą, turėtumėte suvartoti po pusę gramo baltymų kiekvienam savo idealaus svorio svarui. Taigi, jeigu jūsų tikslas yra sverti 130 svarų, jums užteks ne daugiau kaip 65 gramų baltymų per dieną. Tokią normą pasieksite su dviem kiaušiniais pusryčiams (12 g baltymų), porcija lęšių pietums (16 g), saujele migdolo riešutų pavakariams (6 g) ir lašišos kepsniu vakarienei (33 g). Beje, taip pat svarbus ir laikas, kada vartojate baltymus – kad padėtumėte organizmui juos pasisavinti geriausiai, tai darykite reguliariai, kelis kartus per dieną, o ne per vieną kartą.
3 mitas: Valgymas po sporto sugadina visą progresą. Ne, tos kalorijos, kurias suvartojate po treniruotės, nėra akimirksniu paverčiamos naujomis riebalų ląstelėmis. Priešingai – pavalgyti po sporto yra labai svarbu, mat aktyvi fizinė veikla nuvargina organizmą, ir po to jam būtina atsistatyti, o tam reikia sveiko, maistingo valgio. Organizmui būtina atsistatyti dar ir todėl, nes ne pati treniruotė, o būtent atsistatymas po jos padeda didinti raumenų masę, pagreitina medžiagų apykaitą ir pagerina bendrą savijautą.
Norėdami pasiekti geriausių rezultatų, po treniruotės rinkitės vitaminais, mineralais, antioksidantais, liesais baltymais ir sveikaisiais riebalais praturtintą maistą, pavyzdžiui, salotas su lašiša ar baltymų kokteilį su daržovėmis, vaisiais ir migdolų sviestu.
4 mitas: Vaisiai yra tokie pat blogi, kaip grynas cukrus. Kai kurie dietos besilaikantys žmonės vengia vaisių, baimindamiesi, kad juose esantis natūralus cukrus didina svorį. Tačiau neseniai Harvardo universiteto tyrėjų atliktas tyrimas parodė, jog tai netiesa. Daugiau nei 130 000 suaugusiųjų analizė atskleidė, kad tie žmonės, kurie kiekvieną dieną suvalgydavo po papildomą vaisių porciją, per ketverių metų laikotarpį numetė daugiau svorio nei tie, kurie to nedarė.
Be to, vaisiai yra kupini ne tik cukraus, bet ir kitų svarbių maistinių medžiagų, skaidulų ir vandens. O ir juose esantis natūralus cukrus nėra toks koncentruotas kaip perdirbtuose saldumynuose – pavyzdžiui, puodelis nesmulkintų braškių turi apie 7 g cukraus, palyginus su 13 g cukraus šaukšte klevų sirupo, 21 g cukraus saujelėje guminukų, ar 30 g cukraus standartinėje kolos skardinėje.
Kai kurie tyrimai netgi rodo, kad, palyginus su daržovėmis, vaisiai galimai turi didesnį poveikį mažinant kūno svorį. Taip gali būti dėl to, kad vaisiais paprastai pakeičiame saldumynus ir užkandžius, kai daržoves daugiau naudojame kaip garnyrą pietums ar vakarienei. Medikai rekomenduoja suvartoti bent dvi porcijas vaisių per dieną, dar daugiau – jeigu sportuojate.
