Dantų būklė atspindi ir bendrą organizmo sveikatą, tad labai svarbu būti informuotam, kaip tiksliai prižiūrėti burną. Dr. Gerry Curatola, odontologas iš Niujorko, griauna penkis populiariausius mitus apie dantų priežiūrą, kurie gali pakenkti jūsų sveikatai.
Cukrus yra pagrindinė dantų ėduonies priežastis. Turbūt visi tėvai įspėja savo vaikus nevalgyti per daug saldumynų, nes iškris dantys. Tačiau nors rafinuotas cukrus gali lemti skylučių susidarymą, jis nėra tikrasis dantų ėduonies kaltininkas.
„Nors cukrus ir yra varomoji medžiaga, ji tiesiogiai nesukelia dantų ėduonies. Tą daro rūgštys, kurias išskiria blogosios bakterijos“, - teigia dr. Curatola.
Taip vadinamos „blogosios“ bakterijos burnoje susiformuoja vartojant angliavandenius. Rafinuotas cukrus yra tik viena angliavandenių rūšis, o kitų yra ir tokiuose sveikuose produktuose kaip daržovės, vaisiai, bei grūdinės kultūros. Visais šiais angliavandeniais mintančios bakterijos išskiria rūgštis, kurios, susijungusios su seilėmis, ir lemia apnašų susidarymą bei ėduonį.
Dantų balinimo priemonės pažeidžia emalį. Dantų balinimo priemonių veikliosios medžiagos yra vandenilio peroksidas arba karbamido peroksidas, kurie veikia kaip oksiduojantys agentai, šalinantys apnašas nuo dantų paviršiaus. Balinamosios juostelės, kapos ir pastos, skirtos naminiam naudojimui, paprastai turi nuo 3 iki 10 proc. šių veikliųjų ingredientų, bei yra laikomos saugiomis. Dr. Curatola pažymi, kad, kaip ir visur, čia svarbiausia – saikas.
„Vis tik saugiausia dantis balintis prižiūrint odontologui ar dantų higienistui. Yra labai daug be recepto parduodamų produktų, kurie gali pažeisti emalį, - sako jis. – Jeigu produktas yra pernelyg stiprus, dažnas jo naudojimas gali susilpninti emalį. Tačiau pats dantų balinimas yra saugi procedūra.“
Ohajo valstijos universiteto Odontologijos koledžo atliktas tyrimas parodė, kad nors emalio praradimas balinantis dantis yra įmanomas, jis laikui bėgant gali atsistatyti. Vis dėlto, geriau nerizikuokite, ir patikėkite dantų balinimą profesionalams.
Burnos skalavimo skysčiai su alkoholiu yra saugūs. Alkoholio turinčių skalavimo skysčių naudojimas 8-ajame dešimtmetyje buvo susietas su burnos vėžiu, tačiau pastaruoju metu mokslininkai šiuo ryšiu ėmė abejoti, remdamiesi tuo, kad daugybė žmonių, dalyvavusių ankstesniuose tyrimuose ir dažnai naudojusių burnos skalavimo skysčius su alkoholiu, buvo išgeriantys bei rūkantys, todėl tikslų priežastinį ryšį su vėžiu jų atveju nustatyti sunku.
Tačiau dr. Curatola įspėja, kad dažnas tokių skalavimo skysčių naudojimas gali lemti ir kitokias problemas: „Skalavimo skystyje alkoholio neturėtų būti. Alkoholis sausina burnos ertmę ir pakeičia jos natūralią ekologiją, dar vadinamą burnos mikrobiomu.“
Protiniai dantys niekam nereikalingi. Protiniai dantys yra evoliucijos produktas, pavadinimą gavęs iš to laiko, kai išdygsta burnoje – paprastai tarp 17 ir 25 metų amžiaus. Mokslininkai mano, kad kietas maistas, kurį valgydavo mūsų protėviai, lėmė žandikaulio augimą, leidusį burnoje susiformuoti didesniam skaičiui dantų. Tačiau vėliau mūsų žandikauliai ėmė mažėti, kad atlaisvintų vietos augančioms smegenims, todėl dabar daugybė žmonių turi susigrūdusius dantis ir patiria skausmus, kai jiems ima dygti protiniai dantys.
„Jie priklauso rudimentiniams organams, kaip ir tonzilės ar apendiksas, - sako dr. Curatola. – Nemanau, kad kiekvienam vaikui būtina išrauti protinius dantis, bet dažnai jiems neužtenka vietos burnoje, ir jeigu jie išdygsta kreivi, gali sukelti tokių problemų, kaip žandikaulio cistos, infekcijos ar skausmai.“
Jeigu jūsų protiniai dantys jums problemų nekelia, galite palikti juos ten, kur jie ir yra. Be to, nauji Japonijoje atlikti tyrimai parodė, kad krūminiuose dantyse yra kamieninių ląstelių, panašių į tas, kurios randamos kaulų čiulpuose, o kai kurie ekspertai teigia, kad ateityje jos gali padėti atauginti prarastus dantis!
Sidabrinių plombų keisti nereikia. Viena karščiausių diskusijų temų odontologų tarpe šiandien yra ta, ar būtina pakeisti senas sidabrines plombas, kurias turi daugybė amerikiečių.
„Paprastai pacientai nėra informuojami, kad sidabrinės plombos iš tiesų yra sudarytos iš 52 proc. gyvsidabrio, - teigia dr. Curatola. – Yra įrodyta, kad laikui bėgant jis ima pratekėti, ypač jeigu dažnai geriate karštus gėrimus ar daug kramtote. Mano nuomone, joks gyvsidabrio kiekis organizme nėra saugus, ir tokias plombas būtina pakeisti.“
Tam tikri kiekiai gyvsidabrio jau anksčiau buvo susieti su autoimuninėmis ligomis, neurologinėmis problemomis, lėtiniais susirgimais ir netgi protinu atsilikimu.
