Laima Liutikienė: ,,Lietuvybė – cheminė medžiaga mano kraujyje“
Nedažnai taip atsitinka, kad net nemačius žmogaus, o tik bendraujant su juo laiškais užsimezga nematomas ryšys, sutampa žiūrėjimo kampas į daugelį mums svarbių dalykų. Džiaugiuosi, jog tokių retų atvejų mano gyvenime pasitaikė ne vienas ir ne du. Šis – vienas tokių. Nors su Laima Liutikiene susėdus prie kavos puodelio ramiai pasišnekėti apie tai, kas mums abiems rūpi ar atrodo svarbu, taip ir neištaikom progos, bet su ja, aktyviai besisukančia lietuviškoje veikloje, elektroniniais laiškais ar žinutėmis tenka bendraut jau keletą metų. Dažniausiai tai būna ,,dalykinis“ susirašinėjimas, susijęs su įvairiausios informacijos apie JAV Lietuvių Bendruomenės veiklą pasidalinimu, bendrų projektų aptarimas. Tačiau nuo pat pirmų susirašinėjimų su Laima supratau, kad su ja bendrauti ir dirbti bus nesunku. Kuomet svarstėm, ką, mūsų organizacijai švenčiant gražų jubiliejų, būtų galima pakalbinti istorijų ciklui ,,Lietuvybės genas“, prisiminiau prieš keletą metų darytą interviu su Laima. Mano pašnekovė sutiko jį peržiūrėti ir atnaujinti, tad su malonumu pristatau vieną iš tų žmonių, kurie nesislepia kitiems už nugarų, o tiesiog renkasi tokį gyvenimo būdą – lietuvybę.

Alergijos ir astma: ar jums gali padėti akupunktūra?
Įdomus faktas: šiandien jūs iš viso įkvėpsite apie 20 000 kartų. Imkite, ir dabar pat giliai įkvėpkite... ak, kaip gera! Dabar įsivaizduokite, jei tiek kartų įkvėpti reikėtų turint astmą, dūstant, nuolat jaučiantis taip, lyg negalėtumėte pilnai įkvėpti. Tai yra maždaug 1 iš 13 Jungtinių Valstijų gyventojų realybė – tiek žmonių mūsų šalyje kenčia nuo astmos. Gal ir jūs esate vienas iš jų?

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo proga VDA dalijasi užmirštais 1991 m. piešiniais
Minėdami Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, prisimename sunkų lietuvių kelią, nueitą ginant laisvės idėją ir siekiant susigrąžinti pamatines demokratines Europos vertybes.

Dokumentiniame filme – anksčiau nerodyti 1991-ųjų pavasario vaizdai
Seimo „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“ jau dabar galite pamatyti dokumentinio filmo „Su Atgimimo diena!“ premjerą. Jame – 1991 m. kovo 10-ąją Nepriklausomybės aikštėje įvykusios vaikų linkėjimų Lietuvai akcijos, pavadintos „Su Atgimimo diena“, akimirkos. Kaip atkreipia dėmesį filmo kūrėjai – VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“, „greta unikalių, anksčiau nerodytų archyvo vaizdų, bus ir rekordinio vaikų laiško Lietuvai, kurį pavyko surasti Lietuvos nacionalinio muziejaus archyve, piešiniai bei linkėjimai, ir tos ypatingos šventės dalyvių atsiminimai“.

Prof. A. Kulakauskas: Kovo 11-osios Lietuva yra Vasario 16-osios Lietuvos tęsinys
„Atsimenu, kaip Sąjūdžio mitinguose žmonės paklausė: „Kai mes tapsim nepriklausomi, kada gyvensim kaip Švedijoje?“ Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, akademikas, amžiną atilsį, Eduardas Vilkas tuomet atsakė: „Tada, kai ir dirbsim kaip Švedijoje“. Kažkas patikslino: „Na, po penkerių ar septynerių metų“. Žmonės švilpė ir buvo nepatenkinti – kodėl taip ilgai. O dabar, ko gero, niekas nemano, kad ir po dešimtmečio pas mus bus taip, kaip Švedijoje. Kita vertus – tuomet niekas negalvojo, kad Lietuva bus NATO narė“, – Kovo 11-osios išvakarėse Sąjūdžio laikų lūkesčius prisimena istorikas, politologas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Antanas Kulakauskas.

Vaizdo pasakojime prisiminimais dalijasi šios kadencijos Seimo nariai – Nepriklausomybės Akto signatarai
Minime Kovo 11-ąją – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Seimo archyve saugomas vienas iš dviejų 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ egzempliorių. Apie šį dokumentą naujame vaizdo pasakojime plačiau pasakoja archyvo darbuotojai.

Viceministras A. Pranckevičius: ES ir JAV turi imtis lyderystės
Kovo 2 dieną užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius dalyvavo Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų tarybos vaizdo konferencijoje prekybos klausimais, kurios metu ministrai diskutavo dėl ES prekybos politikos peržiūros ir Europos Komisijos komunikato „ES prekybos politikos peržiūra – atvira, tvari ir tvirta prekybos politika“.

Dalia Staponkutė išrinkta geriausia užsienio rašytoja Sankt Peterburge
Kovo 4 dieną Sankt Peterburge (Rusija) paskelbti tarptautinio literatūros konkurso „Skaitantis Peterburgas: renkame geriausią užsienio rašytoją“ rezultatai už 2020 metus. Geriausia 2020-ųjų užsienio autore, kurios kūryba versta į rusų kalbą, paskelbta lietuvių rašytoja Dalia Staponkutė už esė-romaną „Iš dviejų renkuosi trečią. Mano mažoji odisėja“.

Neigiamos emocijos taip pat turi prasmę
Neigiamos ar nemalonios emocijos aplanko kiekvieną. Klaidinga manyti, kad reikėtų jų vengti ar netgi slopinti. Pasak psichologės, dėmesingumo valdymo mokytojos Eglės Masalskienės, visos emocijos, teigiamos ir neigiamos, mums yra reikalingos. Nors emocijų sąmoningai pasirinkti negalime, galime nuspręsti, kaip jas valdysime ir kiek vertėtų tam tikrose situacijose jomis pasikliauti.

Seimo ir PLB komisijos atstovų susitikimas su JAV lietuviais
2021 m. kovo 2 d. vyko JAV Lietuvių Bendruomenės narių ir profesionalų virtualus susitikimas su LR Seimo nare, LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininke Dalia Asanavičiūte bei LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos ko-pirmininku, JAV LB atstovu šioje komisijoje Jonu Bružu.

Čikagos skautai prisidėjo prie gražaus projekto
Sausio 9 dieną, mūsų draugiškas  „Šviesos“ būrelis su Židiniečių skiltimi „Vaidilutės“ susirinko į Auroros miestelyje esančią didelę salę. Čia veikia „Maisto dovanojimo Afrikos vaikams“ centras („Feed My Hungry Children“). Mums reikėjo padėti pakuoti maistą. Pirmiausia gavome instrukcijas iš vadovaujančių asmenų. Mes turėjome turėti komandą iš 5 žmonių. Viską sudėjome į maišiukus, tada viską reikėjo pasverti. Po to specialia mašina sandariai uždaryti. Mūsiškių susirinko 17 žmonių. Turėjom ir vaikučių, tai sesės Židinietės Giedrės ir Vyresnės Skautės Ievos su Vyresne Skaute paskiltininkės Ingos iš Birutės Galdikas skilties vaikučiai.

Kino industriją pandemija išgąsdino, tačiau „nesusargdino“
Pasaulinė COVID-19 pandemija pernai išaugino naujų filmų paklausą ir smarkiai padidino žmonių, besinaudojančių filmų platformų paslaugomis, skaičių. Kita vertus, filmų kūrėjus ji privertė skubiai kurti naujas taisykles ir skirti šimtatūkstantines sumas viruso prevencijai. Lietuva netapo išimtimi – čia pačiame pandemijos įkarštyje buvo kuriamas tikrais įvykiais paremtas prancūzų kūrėjų filmas.