Ypatingas Čikagos lietuvių bėgimo klubo savaitgalis
Neeilinis savaitgalis bėgimo klubui! 12 bėgikų klubo narių (2 komandos po 6 bėgikus) šį savaitgalį dalyvavo ilgiausioje estafetėje 339 mylios arba 549 km Ajovos valstijoje. Rekordinis karštis +100F, kalnai su virš 300 m pakilumu, nesustojantis bėgimas išilgai Ajovos nuo Siuox City iki Dubuque nepalaužė klubo narių! Ankstų pentadienio rytą startavę, bėgikai finišą pasiekė po 53 valandų sekmadienį ir sau iškeltą iššūkį iveikė! Finiše buvo nustebinti organizatorių paleistu Lietuvos himnu! Bėgimo klubas sulaukė daug pagyrimų, kad esą vieningi, linksmi ir išradingi!

Elono Musko bendrovė „SpaceX“ žengia į Lietuvą
Elektromobilių bendrovės „Tesla“ vadovo Elono Musko kosminių technologijų bendrovė „SpaceX“ kuriasi Lietuvoje. Birželio 2 dieną Lietuvoje įregistruota bendrovė „Starlink Lithuania“, rodo Registrų centro duomenys. Įmonei Lietuvoje vadovaus amerikietė Laurena Ashley Dreyer. Šiuo metu ji yra bendrovės „SpaceX“ operacijų inžinierė. Anksčiau ji buvo „SpaceX“ žmogiškųjų išteklių ir verslo operacijų direktorė.

Zita Siderienė: ,,Lietuvoje visuomet bus mano širdis”
Jau daug dešimtmečių saulėtoji Florida vilioja amerikiečius šiltai atostogauti, tačiau tuo pačiu tai – svajonių vieta gyventi senatvėje. Ne išimtis – ir Amerikos lietuviai, kurie iš kitų valstijų į Floridą vyksta pailsėti, dalis jų užsidirbę pinigų ten įsigyja nekilnojamąjį turtą ir apsigyvena šiltu klimatu viliojančioje valstijoje. Floridoje lietuviai gausiau ėmė kurtis apie 1970 metus, tuo laiku ten imtos steigti lietuviškos organizacijos, klubai. Šiandien Floridoje gyvena apie 32 tūkst. lietuvių, valstijoje veikia trys JAV Lietuvių Bendruomenės apylinkės: Pietvakarių Floridos, St. Petersburg ir West Palm Beach. Didžiausia lietuvių bendruomenė yra St. Petersburg, kuriame lietuviai turi vienintelį Floridoje Lietuvių klubą, jame renkamasi į lietuviškus pietus, veikia lietuviška mokykla, biblioteka. Deja, kitose vietovėse bendruomenės neturi savų patalpų, todėl gana sudėtinga organizuoti renginius, kviesti tautiečius susiburti. Tačiau veiklių žmonių dėka lietuviška veikla vyksta, žmonės kartu švenčia svarbias mūsų valstybės datas, kuria lietuviškas mokyklėles, klubus, padeda vieni kitiems atsitikus nelaimei.

Etnokultūrinės vasaros stovyklos 2021 metais
Šią vasarą, kaip ir kasmet, Lietuvoje vyks ne viena etnokultūrinė vasaros stovykla, skirta vaikams, jaunimui, o kai kurios – ir suaugusiesiems. Jose susitinka tie, kurie jaučia ypatingą meilę folklorui, domisi Lietuvos istorija ir baltų mitologija, nori sužinoti tradicinių amatų paslaptis, mėgsta žygius ir laužus.

Kremlius dedasi „išlaisvintoju“, Baltijos šalims liejasi kaltinimai
Pergalės dienos minėjimai Rusijoje ir į jos įtakos sferoje esančiose valstybėse neatsiejami nuo galios demonstravimo, o iškilmingų paradų lydima šventė pasitelkiama dezinformacijai skleisti, teigiama DebunkEU.org pranešime žiniasklaidai. Pasak tyrėjų, gegužės 9-osios minėjimai Kremliui palankioje spaudoje buvo nušviesti naudojant kaltinimus, neva Baltijos šalyse persekiojami kitaminčiai ir leidžiama klestėti neonacizmui.

Vilnius nėra patenkintas ES politika
Artėjant JAV prezidento Joe Bideno vizitui į Europą, kur jis dalyvaus Didžiojo septyneto (G7), NATO ir ES–JAV viršūnių susitikimuose, Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė paragino Briuselį ir Vašingtoną kartu spręsti kylančius transatlantinių santykių klausimus. Europos Sąjungai (ES) nepavyko sutelkti griežtų ir vieningų užsienio politikos pozicijų Kinijos ir Rusijos atžvilgiu, kokių siekia tokios mažesnės sostinės kaip Vilnius, rašo „Financial Times“.

Bidenas atvyko į Europą parodyti, kad Amerika čia grįžo
Gražūs žodžiai apie demokrtatiją, sąjungininkus ir NATO, demonstruojamas ryžtas reaguoti į priešišką Rusijos veiklą, kvietimas Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui apsilankyti Baltuosiuose rūmuose – JAV lyderis Joe Bidenas dar prieš pirmąją prezidentinę išvyką į užsienį gana aiškiai apibrėžė savo užsienio politikos viziją. „Amerika sugrįžo“ – neabejotinai būtent tokį šūkį į susitikimus su pasaulio lyderiais vežasi jis. Ar Bideno siunčiama žinia bus išgirsta?

Bernardo Louno 100-osioms gimimo metinėms
Birželio 7 dieną paminėtos  mūsų kraštiečio – iškilios pasaulio asmenybės ir Utenos krašto garbės piliečio Bernardo Louno 100-osios gimimo metinės. B. Lounas (Boruchas Lacas) gimė 1921 m. birželio 7 d. Utenoje, vietos litvakų Nisono ir Belos šeimoje. Jo senelis buvo rabinas, tėvas – sėkmingas verslininkas, pastatęs generatoriumi varomą malūną, lentpjūvę, o pagaminamos energijos perteklių atiduodavęs bendruomenei ir taip prisidėjęs prie Utenos elektrifikavimo.

Skausmas – tai ne simptomas, tai jau komplikacija
Amžinoji neteisybė, apie kurią pacientai guodžiasi odontologams, yra kariesas, kuris priešus renkasi ne vien tik pagal įpročius ir gyvenimo būdą. Turbūt kiekvienas turime pažįstamą, kuris didžiuojasi, kad niekada nebuvo pas odontologą, nors tiesiog kartą per dieną prabraukia dantis dantų šepetėliu. Silpnesnių dantų savininkai gali tik pasiguosti – jei genetiškai jūsų dantys mažiau atsparūs kariesui, galite jam pasipriešinti pasitelkę dar kruopštesnius burnos higienos įgūdžius.

Trys muškietininkai – kalcis, magnis ir cinkas
Dažnai neaišku, kaip geriau vartoti mineralus arba vitaminus – kartu ar atskirai. Žinoma, daug kas priklauso nuo konkrečių žmogaus nusiskundimų ir sveikatos būklės. Bet papildyti kalcio atsargas dažniausiai pravartu drauge vartojant ir magnį bei cinką, nes taip pagerėja šių mineralų įsisavinimas bei teigiamas poveikis organizmui. Kaip pasakytų garsiojo Aleksandro Diuma romano herojai Atas, Portas ir Aramis – „vienas už visus, visi už vieną“.  Beje, vaistininkė Laura Mockutė sako, kad prie minėtųjų mineralų trijulės puikiai dera ir ketvirtas muškietininkas d‘Artanjanas – vitaminas D.

Ar Regionų frakcija išgelbės regionus?
Lietuvos Seime susikūrė nauja Regionų frakcija. Ilgai dvejoję ir mindžikavę skirtingų pažiūrų parlamentarai pagaliau atrodo bendrą vardiklį – visi išrinkti vienmandatėse apygardose, todėl juos vienija lobistinis siekis „išmušti“ pinigų savo rinkėjų naudai.

Kas trečias lietuvis per pandemiją patyrė sukrečiančių įvykių, dešimtadalis problemas sprendžia alkoholiu
Pandemijos metu trečdalis žmonių patyrė psichologinių problemų, emocinių sunkumų bei sukrečiančių įvykių, rodo tyrimo duomenys. Panašus skaičius gyventojų patyrė nerimą, baimę, vienatvę, tačiau ne visi moka sau padėti – maždaug dešimtadalis problemas bando spręsti daugiau rūkydami ar vartodami alkoholį, kiti nedaro nieko.