Kuo empatija skiriasi nuo užuojautos?
Būti geru draugu dažnai žmogui reiškia parodyti rūpestį tada, kai jūsų artimam žmogui to reikia. Kai artimas žmogus susiduria su sveikatos problemomis, fizine ar emocine kančia, mūsų, kaip draugų, tikslas būna jam padėti. Tačiau kaip tai padaryti? Ką mes renkamės: empatiją ar užuojautą? Kaip išreikšti savo rūpestį, kad jis kuo labiau padėtų?

Šeima – nykstantis reiškinys?
Nors šeima ir turi aukštą statusą visuomenėje, ji yra kryžkelėje. Niekas nenuginčys, jog per pastaruosius metus ir dešimtmečius stipriai pasikeitė šeimos paveikslas. Greta klasikinės šeimos (tėtis, mama, vaikas) yra šeimos su vaikais iš ankstesnių santuokų, šeimos su vienu iš tėvų bei tos pačios lyties asmenų sąjungos. Vis mažiau porų tuokiasi ir vis daugiau skiriasi. Štai kodėl kai kurie žmonės jau kalba apie šeimos, kaip vertybės, žlugimą.

Siūloma plėsti atvejus, kai nepilnamečiai gali išlaikyti dvigubą pilietybę
Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo plėsti atvejus, kai gimimu Lietuvos pilietybę įgiję nepilnamečiai gali turėti ir kitos valstybės pilietybę. Pilietybės įstatymo pataisos numato, kad asmuo, kuris gimdamas įgijo Lietuvos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijo iki 18 metų ne gimdamas, iki jam sukaks 20 metų galės apsispręsti, kurią pilietybę pasilikti. Jeigu asmuo neatsisakys kitos valstybės pilietybės iki jam sukaks 20 metų, jis neteks Lietuvos pilietybės. Trečiadienį tokioms pataisoms pritarė Vyriausybė, toliau projektas bus svarstomas ir dėl jo galutinai apsispręs Seimas.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į virtualią parodą
Pasaulio lietuvių vienybės dienos proga Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pakvietė pasidomėti lietuvių išeivijos žiniasklaida – skaitytojams Lietuvoje ir visame pasaulyje pristatoma nauja virtuali paroda „Lietuvių išeivijos žiniasklaidos lūžiai po 1990 m.“ Žodis „išeivis“ parodoje vartojamas plačiausia prasme: išeivis – kas iškeliavęs į kitą valstybę gyventi.

Projektas „Lietuva gyva“ suvienijo lietuvių bendruomenes šokyje
„Šiuo sunkiu metu, kai negalime būti šalia vieni kitų fiziškai, stengiamės būti kartu bent virtualiai. Taip kilo idėja suvienyti lietuvių bendruomenes šokyje. Paskleidus žinią apie kuriamą bendrą šokį, buvo labai nuostabu sulaukti tokio entuziazmo ir noro dalyvauti iš kolektyvų. Projekte dalyvavo netoli dviejų šimtų žmonių iš 11 šalių bendruomenių, t. y. iš daug šalių po kelis kolektyvus ar atskirus dalyvius. Esame labai dėkingi jiems ir įkvėpti po truputį jau galvojame apie naujas idėjas“, – kalba projekto autorius Gediminas Zujus.

Kaip lakūnas Feliksas Vaitkus perskrido Atlantą ir perrašė istoriją
Liepos 17-ąją minėta Pasaulio lietuvių vienybės bei Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žuvimo diena verčia prisiminti ir ne taip plačiai nuskambėjusią „Lituanicos“ skrydžio pusę. Lietuvių kilmės JAV lakūnas Feliksas Vaitkus, užsienyje geriau žinomas Felixo Waitkaus vardu, 1935 metų rugsėjo 21–22 dienomis lėktuvu „Lituanica II“ perskrido Atlanto vandenyną, o vėliau atsidūręs Airijoje tapo bene pirmuoju gerai žinomu čia apsistojusiu lietuviu emigrantu. Jo vardas Airijoje minimas iki šiol.

Niekada nebebus kaip anksčiau
Kartoja įvairių sričių specialistai – epidemiologai, medikai, sociologai. Ar tikrai? Filosofiškai žvelgiant, niekada nebebūna kaip anksčiau. Ir individui, ir visuomenei. Kai vaikas iš namų išeina į darželį ar mokyklą, jau niekada nebebūna kaip anksčiau. Kai miršta mylimas žmogus, jau niekada nebūna kaip anksčiau. Kai žmonija išrado ratą, elektrą, internetą, jau niekada nebebuvo kaip anksčiau. Tad ir išgyvenusiems Covid-19 pandemiją, kaip anksčiau nebebus.

Sumner Welles deklaracijai – 80!
1940 m. liepos 23 d. paskelbta istorinė deklaracija sovietinės okupacijos ir aneksijos metus Lietuvai teikė viltį, kad priespauda nesitęs amžinai. Po 80 metų lietuviai renkasi į istorinės Sumnerio Welleso deklaracijos pasirašymo minėjimą, jos principai aktualūs ir šiandien. „Europos valstybių principinė pozicija, vargu, ar būtų buvusi įmanoma be tvirto Vašingtono nusistatymo“, – sako istorikas Algimantas Kasparavičius.

Matematikas 2012 metais numatė dabartinius neramumus JAV
2012 metais Konektikuto universiteto matematikas, ekologas ir evoliucinės biologijos profesorius Peteris Turchinas pareiškė drąsią prognozę: 2020 metai Jungtinėse Valstijose bus chaotiški ir smurtingi. Ko gero, niekas dabar su juo neišdrįstų ginčytis: šie metai iš tiesų yra pilni sukrečiančių įvykių, nuo pandemijos iki riaušėmis virstančių protestų. Turchinas ne šiaip sau spėliojo, prognozuodamas 2020-ųjų problemas. 2012 metų straipsnyje, paskelbtame „Journal of Peace Research“, jis analizavo politinį smurtą JAV 1780-2010 metais, įskaitant riaušes, linčiavimą ir terorizmą. Jis aptiko dvi tendencijas. Pirmoji tendencija atskleidė ilgus taikos laikotarpius, perkertamus maždaug 200-300 metų trunkančio smurto suaktyvėjimo. Tai iliustruoja sąlyginai taiki 1800 pradžia, dideli neramumai to šimtmečio antrojoje pusėje, ir vėliau sekusi taika 1900-ųjų viduryje. Ant šios ilgalaikės tendencijos matomi mažesnio masto svyravimai, pasikartojantys maždaug kas 50 metų. Smurtas suaktyvėjo apie 1870-iuosius, 1920-uosius ir 1970-uosius metus. Pridedam dar 50 metų ir gaunam 2020-uosius.

„Misija Sibiras 2019“ filmo peržiūra ir pristatymas
Projektas „Misija Sibiras“, LR Generalinis konsulatas Čikagoje ir Pasaulio lietuvių centras kviečia visus į „Misija Sibiras 2019“ ekspedicijos filmo peržiūrą ir pristatymą PLC pievelėje, šį penktadienį 7 val.vakaro. 2019 m. ekspedicijos dalyvė Marija Čyvaitė trumpai pasidalins įspūdžiais iš ekspedicijos ir pristatys projekto tikslą. O po pristatymo bus rodomas dokumentinis filmas „Paliesti Tremtį“ apie Misija Sibiras 2019 metų ekspediciją į Kazachstaną.

Lituanistikos tyrimo centre vėl vyksta darbas
Kadangi Ilinojaus valstija sušvelnino apribojimus dėl Covid-19 viruso, Lituanistikos tyrimo centro darbuotojai vėl pradeda dirbti įprastu ritmu. Laikomės visų valstijos sveikatos priežiūros nurodymų, taiga nesupykite, jeigu apsilankius pas mus paprašysime dėvėti kaukę.  Dėkojame visiems savanoriams, kurie padeda tvarkyti archyvus. Živilė Garnienė iš „Dainavos“ ansamblio nuskenavo LTC saugomą ansamblio archyvą bei papildė jį „Dainavos“ ansamblio nuotraukomis, programomis ir kita archyvine medžiaga. Dr. Linas Simonaitis ir Petras Simonaitis skirstė renginių programas, kurių turime iš visų Amerikos valstijų. Primename, kad P. Simonaičio suorganizuoti skautai rudenį tvarkė LTC aplinką ir įrengė čia puikią laužaviete. Paulius Vitas, kuris jau ilgą laiką savanoriauja centre, katalogavo muzikologijos archyve saugomus DVD. Savanoriai yra neįkainojama pagalba! Jeigu turite šiek tiek laisvo laiko ir norite prisidėti prie lietuviškos veiklos, skambinkite 773-434-4545 arba kreipkitės info@lithuanianresearch.org LTC informacija

Bendrinei kalbai priežiūra būtina
Kalbininkui būtina žinoti ir mokėti paaiškinti, kuo kalbotyra skiriasi nuo gamtos mokslų ir kodėl bendrinei kalbai būtina priežiūra. Gamtos ir visų kitų mokslų tiriamasis objektas atskiras nuo tyrėjo, o aprašo priemonė (kalba) atskira nuo tiriamojo objekto. Kalbotyros objektas (kalba) – žmogaus esmė. Ji neatskiriama nuo tyrėjo ir aprašo priemonė (kalba) –  neatskiriama nuo tiriamojo objekto. Šis kalbotyros ypatingumas lemia jos sudėtingumą ir išskirtinę vietą mokslų klasifikacijoje.