Eilė keturkampių, tiesių ir žiedo formos griovių, iškastų per visą Bolivijos ir Brazilijos Amazonę, ten buvo dar prieš tai, kai egzistavo patys atogrąžų miškai, skelbia naujas neseniai atliktas tyrimas.
Šios žmonių sukurtos struktūros ilgą laiką glumino tyrėjus – neaišku, ar jos buvo naudojamos gynybai, ar drenažui, o galbūt turėjo apeiginės ar religinės reikšmės. Tačiau naujasis tyrimas atsako į kitą svarbų klausimą – ar, ir kiek labai, priešistoriniai žmonės pakeitė Amazonės kraštovaizdį dar iki atvykstant europiečiams.
„Žmonės globalinę klimato sistemą per žemdirbystę keičia ne vien pastaruosius 200 ar 300 metų, bet visus tūkstantmečius“, - mano tyrimo autorius Johnas Francis Carsonas, Jungtinės Karalystės Readingo universiteto mokslų daktaras.
Kas nutiko Amazonei?
Daugelį metų archeologai manė, kad Amazonėje iki Kristupo Kolumbo eros gyvenę čiabuviai klajojo šiame regione, nepalikdami jokių savo buvimo pėdsakų žemėje. Tačiau nuo praėjusio amžiaus 9 deš. miškų kirtimas atskleidžia vis naujus jų atliktus milžiniškus žemės darbus, o kai kurie dirbtiniai grioviai siekia 16 pėdų (5 metrų) gylį ir, neretai, plotį.
Šie atradimai sukėlė nesutarimus tarp tų, kurie vis dar laikosi nuomonės, jog amazoniečiai su žeme dirbo minimaliai ir beveik nepakeitė atogrąžų miškų, ir tų, kurie mano, kad žmonės iki Kolumbo laikų atlikinėjo milžiniškus miškų kirtimo ir naikinimo darbus, kuriuos vėliau uždengė nauji miškai, kai europiečių invazija privertė jų visuomenę sunykti.
Carsonas ir jo kolegos norėjo rasti atsakymą į klausimą, ar ankstyvieji amazoniečiai turėjo įtakos miškų augimui.
Jie dėmesį sutelkė į šiaurės rytų Bolivijos Amazonės regioną, iš kurio ežerų, esančių netoli pagrindinių kasinėjimo vietų, paėmė nuosėdų pavyzdžių. Šios nuosėdos yra sudarytos iš senovės žiedadulkių granulių ir anglies pelenų, kurie gali padėti nustatyti klimato ir ekosistemos ypatybes, egzistavusias tada, kai tos nuosėdos nugulė į dugną.
Senovės klimatas
Nuosėdų mėginiai, paimti iš vieno, didesnio, Laguna Oricore ežero, ir kito, mažesnio, Laguna Granja ežero, nustebino tyrėjus: pačios seniausios nuosėdos visai nepriklausė atogrąžų miškų ekosistemai. Paaiškėjo, kad prieš 2 000-3 000 metų Bolivijos Amazonės regionas buvo panašesnis į Afrikos savanas nei į šiandienos džiungles.
Buvo svarbu išsiaiškinti tai, ar ankstyvosios Amazonės džiunglės buvo smarkiai iškirstos čiabuvių, ar tokia ekosistema išsivystė natūraliai, sako Carsonas.
„Labiausiai mus nustebino tai, kad įvyko trečiasis scenarijus – kai žmonės pirmą kartą ten įsikūrė, klimatas buvo sausesnis“, - sakė jis „Live Science“.
Žiedadulkės iš to laikotarpio daugiausiai priklausė žolėms ir kelių sausrai atsparių medžių rūšims. Po 2 000 m. pr. m. e., pavyzdžiuose atsiranda vis daugiau ir daugiau medžių žiedadulkių, įskaitant kelias mažiau sausrai atsparias rūšis ir daugiau visažalių augalų, skelbia tyrėjai Nacionalinės mokslų akademijos žurnalo liepos 7 d. numeryje.
Anglies lygiai tuo pat laikotarpiu taip pat ėmė kristi – tai reiškia, kad aplinka tapo drėgnesnė ir labiau atspari gaisrams. Šiuos pakitimus daugiausia įtakojo kritulių kiekio didėjimas, sakė Carsonas.
Amazonės gyventojų atlikti žemės darbai įvyko prieš šį pasikeitimą – paslaptingųjų griovių kasėjai sukūrė juos dar prieš tai, kai čia apaugo miškai. Tiesa, miškėjant regionui, jie ir toliau liko jame gyventi ir greičiausiai prižiūrėjo vietoves, esančias prie jų sukurtų struktūrų, sakė jis.
„Tai gana protinga, - sakė Carsonas. – Lengviau sutrypti beaugantį ūglį nei akmeniniu kirviu nukirsti didžiulį Amazonės medį.“
Atsakyti klausimai
Šis atradimas atsako į kelis mokslininkams ramybės nedavusius klausimus, pavyzdžiui, kaip čiabuviai galėjo statyti struktūras atogrąžų miškuose vien su akmens įrankiais (jiems nereikėjo to daryti), kiek žmonių statydavo tas struktūras (kur kas mažiau, nei manyta, nes jiems nereikėjo pirma nukirsti medžių) ir kaip visa ta populiacija išgyvendavo (jie augindavo kukurūzus).
Tyrimas taip pat turi svarbos šių laikų problemoms, sakė Carsonas. Sunku atsakyti į klausimą, kaip išsaugoti Amazonės atogrąžų miškus; vieni mano, kad žmonės turėtų nuo jų laikytis atokiau, kiti – kad galima ten gyventi nekenkiant miškų ekosistemai. Senovės istorija gali pasitarnauti kaip gidas į tai, kaip miškai atsigaudavo po ankstesnių trikdžių, mat Amazonė smarkiai įtakoja Žemės klimatą dėl savo gebėjimo iš atmosferos paimti anglį.
