Daugiau 
 

Apkaltos procesas artėja prie kulminacijos

12/20/2019 Aidas
usa 1

Donaldas Trumpas tapo trečiuoju prezidentu JAV istorijoje, kuriam pradėta vykdyti apkalta. Ar jam reikės pasitraukti iš pareigų, dar spręs Senatas. Apkaltos anksčiau buvo surengtos dar 2 JAV prezidentams, bet nė vienas jų metu nebuvo pašalintas iš posto.

Kaip balsavo Atstovų Rūmai?

Dešimties valandų diskusijoje, vykusioje trečiadienį iki Atstovų Rūmų balsavimo, įstatymų leidėjai pritarė 2 Trumpo apkaltos straipsniams.

Pirmasis kaltina Trumpą piknaudžiavimu valdžia. Teigiama, kad JAV prezidentas bandė spausti Ukrainą, jog ši pradėtų tyrimą dėl konkurento, demokratų partijos pretendento kandidatuoti į JAV prezidentus 2020-ųjų rinkimuose Joe Bideno.

Antrasis straipsnis kaltinaTrumpą dėl pastangų trukdyti Kongresui vykdyti apkaltos tyrimą. Teigiama, kad jis atsisakinėjo pateikti dokumentus tyrėjams, draudė liudytojams duoti parodymus ir grasino tiems, kurie nepakluso.

Pirmiausiai 230 balsais prieš 197, vienam įstatymų leidėjui susilaikius, buvo pritarta pirmajam straipsnio. Po to Atstovų rūmai 229 balsais prieš 198, vienam įstatymų leidėjui susilaikius, pritarė antrajam kaltinimui.

Kas toliau?

Tolimesnis Trumpo likimas priklauso nuo Senato, kuriame 53 respublikonai turi persvarą prieš 47 demokratus. Sausio mėnesį vyksiančiam posėdžiui pirmininkaus Aukščiausiojo Teismo teisėjas Johnas Robertsas.

Atstovų Rūmų nariai atliks kaltintojų vaidmenį, o prezidento advokatai atstovaus jo gynybai. Sprendimui nušalinti prezidentą reikalingas mažiausiai dviejų trečdalių senatorių palaikymas, todėl beveik neabejojama, kad Trumpas bus išteisintas.

Ankstesnės apkaltos

Trumpas tapo trečiuoju prezidentu per JAV istoriją, kuriam buvo įvykdyta apkalta. 1868-aisiais apkalta buvo surengta Andrew Johnsonui. Jo apkalta buvo politinių konfliktų ir ideologijų sandūros po Amerikos pilietinio karo rezultatas.

Pasibaigus karui, jis laikėsi nužudyto Abrahamo Linkolno prezidento vizijos. Palaikė Rekonstrukciją, kurios tikslas buvo panaikinti vergiją ir pertvarkyti pietines valstijas, taip pat pralaimėjusiems buvusios Konfederacijos atstovams, kurie pažadėjo ištikimybę JAV ir sutiko paklusti visiems su vergove susijusiems federaliniams įstatymams.

Tačiau Johnsono politika nebuvo tinkama vadinamiesiems radikaliesiems respublikonams Kongrese, kurie norėjo sudaryti karinę vyriausybę ir įgyvendinti griežtesnes atskirtų valstybių readmisijos sąlygas. Kadangi nė viena šalis nenorėjo kompromiso, prasidėjo konfliktai.

Politinis pagrindas pradėti apkaltos procedūrą prieš Jonhsoną atsirado tada, kai jis pažeidė Tarnybos kadencijos įstatymą, pašalindamas iš kabineto karo sekretorių Edwiną Stantoną.

1867 m. Tiek Linkolnas, tiek Johnsonas turėjo problemų su Stantonu, radikalų sąjungininku Kongrese. Taigi jo pašalinimas buvo susijęs ne tik su nesantaikos tarp prezidento ir jo kabineto pakurstymu, bet ir tarnybinės kadencijos įstatymo išbandymu.

Johnsonas manė, kad įstatymas dėl kadencijos yra nekonstitucinis ir norėjo, kad jis būtų teisėtai išnagrinėtas teismuose. Tačiau vietoj to sulaukė apkaltos. Iki nušalinimui reikalingų dviejų trečdalių, trūko tik vieno balso, tad Jonhsonas tik per plauką išsaugojo postą. Galiausiai 1926 m. Aukščiausiasis Teismas pripažino Tarnybos kadencijos įstatymą negaliojančiu.

1998 metais Billui Clintonui. Pastarąjį prie apkaltos privedė romanas su Baltųjų rūmų praktikante Monica Lewinsky, kuri pati papasakojo apie jos ir tuometinio JAV prezidento intymius santykius.

Tiesa, Clintonas, sulaukęs demokratų palaikymo, laimėjo apkaltos balsavimą JAV senate dėl kaltinimų sulaužius prezidento priesaiką ir trukdymo teisėsaugos darbui (Kelis mėnesius trukusių apklausų ir svarstymų metu Clintonas neigė turėjęs lytinių santykių su Lewinsky).

Iki šiol nė vienas JAV prezidentas per apkaltos procesą nebuvo pašalintas iš posto, tačiau JAV prezidentas Richardas Nixonas tapo vieninteliu atsistatydinusiu prezidentu per visą šalies istoriją. Prie tokio sprendimo jį privedė Votergeito skandalas.

1974 m. jis pasitraukė iš pareigų paaiškėjus, kad JAV Atstovų Rūmai pateiks jam kaltinimus dėl daugybės pažeidimų. Nixonas buvo siejamas su asmenimis, įsilaužusiais į Demokratų partijos būstinę Vašingtono Votergeito rajone, o vėliau bandęs tokius nusikaltimus slėpti.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu