Prezidento rinkimai visada turi savo kontekstą. Jie vyksta tam tikru metu ir tam tikroje vietoje, o juose dalyvauja tam tikri žmonės. Labai svarbu to nepamiršti, nes kitaip kyla pavojus nesuprasti, kas ir kodėl vyksta. Jei Donaldas J. Trumpas sieks antrosios kadencijos – kas yra labai tikėtina – 2020 metų prezidento rinkimai nebus nei tipiniai, nei įprasti, nei normalūs. Senosios taisyklės negalios.

Demokratai neretai patys sau įsikiša pagalius į ratus, kai nepakankamai įvertina sėkmingus respublikonų kandidatus. Niekas nesitikėjo, kad George’as W. Bushas taps Teksaso gubernatoriumi. Tada jis 8 procentais pralenkė Ann Richards – kultinę figūrą toje valstijoje. Antrą gubernatoriaus kadenciją jis užsitikrino surinkęs stulbinamus 69 procentus balsų. 2000-aisiais visi buvo įsitikinę, kad prezidentu taps dvi kadencijas viceprezidento pareigose tarnavęs Alas Gore’as, paveldėjęs stiprią ekonomiką. Bet ne, Bushas jį įveikė. Demokratai ketverius metus iš jo tyčiojosi, vadindami neraštingu kvailiu. Nepaisant to, prastėjančių reitingų ir nesėkmingai besiklostančio karo Irake, Bushas įveikė tuometinį senatorių Johną Kerry ir buvo perrinktas antrai kadencijai. Sakykite ką norite, bet George’as W. Bushas buvo praktiškai neįveikiamas politikas.

Ir vis dėlto, jis nė iš tolo negali prilygti Trumpo personai. Jis rankose turi 46,5 milijono „Twitter“, 23 milijonus „Facebook“ ir 8,2 milijono „Instagram“ sekėjų, tad gali dominuoti ne tik visose naujienose ir daryti joms įtaką, bet ir efektyviai atakuoti bei tyčiotis iš savo oponentų. Jis turi žiniasklaidos aparatą – pirmiausia „Fox News“ ir „Breitbart“ – visada pasirengusį dar labiau sustiprinti bet kokią jo žinutę ir visada jį remti. Taip pat yra milijonai aršių jo rėmėjų, pasirengusių nors šiandien atiduoti už jį savo balsą.

2016 metais Trumpas laimėjo 30 valstijų. Už jį balsavo 63 milijonai žmonių. Nepaisant visko, kas įvyko rinkiminės kampanijos laikotarpiu, jis laimėjo. Nepaisant visų ekspertų prognozių, jis laimėjo. Jis yra grėsmingas oponentas. Jei netikite, paklauskite Jebo Busho arba Hillary Clinton. Jų politinės karjeros yra baigtos. Kai tave įveikia Trumpas, atsitiesti sunku.

Jei Trumpo vietoje būtų bet kuris kitas respublikonas, iš tradicinių demokratų partijos pirminių rinkimų, pilnų gubernatorių, apie kuriuos didžioji šalies gyventojų dalis nėra girdėjusi, ir senatorių, kurie daugumai šalies gyventojų seniai įgriso, tikėtinai galėtų atsisijoti kandidatas, galintis įveikti pareigas einantį prezidentą. Tik ne Trumpą. Kovoti su prezidentu, turinčiu tokią milžinišką internetinę įtaką, yra sunkiau nei gali pasirodyti.

Idealus kandidatas turėtų turėti šiuos keturis dalykus:

Milžinišką būrį sekėjų visose socialinių medijų platformose.

Jau egzistuojančią ir tvirtą šalininkų bazę. Jis turi gebėti sutraukti pilnas arenas žmonių, net jei prieš jį nepasirodo Beyoncé ar Bruce’as Springsteenas.

Gebėjimą sukurti stiprų kontrastą Trumpo charakteriui ir asmenybei.

Patirties organizuojant ir buriant žmones, nes demokratų pusėje dabar vyrauja visiškas chaosas.

Kas turi visas šias savybes ir galėtų garantuotai sutriuškinti Trumpą? Barackas Obama. Ne, tai nėra pritarimas Obamos politikai ar svajonės apie trečią jo kadenciją. Tai tiesiog konstatuojamas faktas: jis atitinka visus keturis punktus ir yra vienintelis politikas Amerikoje, turintis daugiau sekėjų socialiniuose tinkluose nei Trumpas – tiesą sakant, dvigubai daugiau. Tačiau Obama kandidatuoti negali (ir tikriausiai to nedarytų, net jei galėtų).

Tad koks galėtų būti kitas variantas? Patinka jums tai ar ne, bet visi dabar kalba apie Oprah Winfrey. Po jos aistringos kalbos „Auksinių gaublių“ ceremonijoje gandai apie galimą jos kandidatavimą pasiekė kulminaciją. Ir tada darbo ėmėsi apklausų bendrovė „Rasmussen“. Ji šiek tiek linksta į dešinę, o jos vykdomose apklausose Trumpas visada būna vertinamas palankiau nei daugumoje kitų. Štai kodėl praėjusį trečiadienį išplatinti „Rasmussen“ apklausos rezultatai, kurie parodė, kad Winfrey potencialiai įveiktų Trumpą 10 procentų persvara, sulaukė tokio dėmesio.

Apie Winfrey kalbame ne todėl, kad ji ką nors nusimano apie politiką, ar kad ji tikėtinai galėtų būti sėkminga prezidentė. Ne. Ji tiesiog galėtų įveikti Trumpą. Socialinėse medijose ji pranoksta Trumpą; ji turi milžinišką būrį aistringų gerbėjų ir galėtų surinkti pilnas arenas nuo vienos pakrantės iki kitos. Ji irgi milijardierė, kaip ir Trumpas, tačiau jos kelias į sėkmę buvo visiškai kitoks. Apskritai Oprah prekinis ženklas asocijuojasi su dosnumu ir gerumu – ta prasme ji yra tikra jo priešingybė. Ji nėra organizavusi žmonių politiniais tikslais, tačiau ištisus dešimtmečius būrė žmones į renginius, klubus, akcijas – ji moka išjudinti žmones.

Yra ir kitų, pavyzdžiui, Bernie Sandersas, kuris iki pat 2016 metų rinkiminės kampanijos pabaigos apklausose įveikdavo Trumpą. Joks kitas asmuo be Trumpo dabartinėje Amerikos politikoje neturi tiek sekėjų socialiniuose tinkluose, kiek Sandersas, o jo šalininkų bazė stulbina savo ištikimybe. Sandersas, nors ir yra senas baltaodis vyras, skiriasi nuo Trumpo kaip diena ir naktis. Ir svarbiausia – Sandersas įrodė, kad yra nuostabus politinis organizatorius ir lėšų rinkėjas. Šie įgūdžiai bei iš anksčiau likęs kontaktų tinklas bus neįkainojami įrankiai, jei jis nuspręs kandidatuoti dar kartą.

Yra ir kitų, kurių kandidatūras būtų įdomu stebėti. Kai kurie yra profesionalūs politikai, tokie kaip senatoriai Cory Bookeris ir Elizabeth Warren, kiti – tiesiog garsenybės iš Holivudo. Taip, iki prezidento rinkimų dar toli, tačiau jei demokratai nori pasimokyti iš praeities klaidų, jiems reikėtų ruoštis iš anksto.

Kalbant apie klaidas, trumpam prisiminkime, kas 2016 metais nutiko su Hillary Clinton. 2014 metais ji nusprendė kandidatuoti, slapta subūrė komandą ir pradėjo siekti superdelegatų paramos, nors dar buvo likę daugybė laiko iki bus atiduoti pirmieji balsai. Dėl jos veiklos užkulisiuose, kiti potencialiai stiprūs demokratai, kurie galbūt būtų norėję kelti savo kandidatūras, tokie kaip Warren, nusprendė nemesti jai iššūkio. To rezultatas – itin keisti pirminiai demokratų rinkimai, kuriuose Clinton varžovai buvo realiai tik du žmonės: niekam nežinomas gubernatorius ir Bernie Sandersas, kuris net nėra demokratas.

Šie nevykę pirminiai rinkimai jos nesustiprino, o tik susilpnino. Pirminiai rinkimai turi būti itin konkurencingas mūšis tarp 8-10 politikos žvaigždžių, kurį laimėjęs asmuo į visuotinius rinkimus ateitų su milžinišku pagreičiu. Kaip Obama 2008-aisiais.

Bet kokiu atveju, jei jie nori bent menkiausios galimybės įveikti Trumpą, demokratams reikės visiškai naujos ir nematytos strategijos. Tad gal demokratų stovykloje plintančios viltys į prezidento postą 2020 metais pasodinti „savo“ įžymybę, nėra tokia absurdiška, kaip gali pasirodyti?