Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

Ar tikrai apkalta tik „daug triukšmo dėl nieko“?

01/13/2020 Aidas
trump 2

Prėjusių metų pabaigoje JAV Atstovų rūmai prezidentui Donaldui Trumpui pateikė kaltinimus piktnaudžiavimu valdžia siekiant asmeninių ir politinių tikslų ir trukdymu JAV Kongresui atlikti tyrimą dėl jo veiksmų Ukrainoje.

Atstovų rūmų lyderė Nancy Pelosi teigė, jog neapgalvoti JAV prezidento veiksmai Atstovų rūmams nepaliko kito pasirinkimo. Respublikonų partijos atstovai tai vertina kaip demokratų siekį sumažinti Trumpo šansus laimėti JAV prezidento rinkimus antrą kartą iš eilės ir apkaltą vadina „prevencine“. Kuo reikšminga ši trečioji JAV istorijoje apkalta prezidentui ir kokie galimi jos padariniai?

Apkaltą kaip politinį instrumentą „išrado“ Anglijos parlamentas dar 1376 metais, o jų patirtį, kurdami JAV politinę sistemą, perėmė ir amerikiečiai. JAV Konstitucija numato, jog apkaltos procesą inicijuoja Atstovų rūmai paprasta balsų dauguma, o vėliau procesas persikelia į Senatą, kuris ir rengia teismo procesą. Senato nariai apkaltos procese atlieka prisiekusiųjų vaidmenį, Atstovų rūmų nariai imasi kaltintojų vaidmens, o procesui pirmininkauja JAV Aukščiausiojo teismo vyriausiasis teisėjas. Senatas gali nušalinti JAV prezidentą nuo pareigų 2/3 Senato narių balsų dauguma. Apkaltos metu nušalintas prezidentas turi teisę dalyvauti vyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose, nebent JAV Senatas papildomo balsavimo metu nubalsuotų už tokios teisės atėmimą.

Nors JAV istorijoje jau yra buvę du atvejai, kai JAV prezidentams buvo inicijuota apkaltos procedūra (Andrew Johnsonui - 1868 m. ir Billui Clintonui - 1998 m.), vis dėlto apkaltos proceso taisyklės JAV yra gana neapibrėžtos. Sprendimo teisė dėl apkaltos proceso detalių (kiek truks procesas, kokie įkalčiai bus priimami, ar vyks vieša liudininkų apklausa ir pan.) yra palikta senatoriams. Tad šios apkaltos atveju, respublikonai, kurie nenori viešų liudininkų apklausų ir turi daugumą JAV Senate, turi visas galimybes pakreipti apkaltos procesą norima linkme. Demokratų atstovai savo ruožtu siekia, kad liudytų Trumpui artimi jo komandos nariai.

Apkaltos proceso baigtį gali nulemti keletas aspektų: Trumpui iškeltų kaltinimų rimtumas ir JAV senatorių politiniai motyvai apkaltos procese.

Trumpas į JAV istoriją jis įeis kaip pirmasis prezidentas, kuriam mesti kaltinimai buvo susiję su JAV užsienio politika. 2019 m. liepos 25 d. tarp JAV prezidento Trumpo ir Ukrainos prezidento Vladimiro Zelenskio vykusio pokalbio telefonu turinys nėra kvestionuojamas. Tačiau kyla klausimų, ar Trumpas tokiais savo veiksmais nepažeidė JAV Konstitucijos ir ar dėl Trumpo veiksmų buvo pažeisti JAV interesai. JAV Konstitucijos tekste yra žodis „išdavystė“, kuris preziumuoja, jog JAV prezidentas gali būti nušalintas, jeigu jo veiksmai kenkia JAV interesams. Trumpas yra kaltinamas daręs spaudimą Ukrainos prezidentui pradėti tyrimą dėl Bideno ir jo sūnaus tariamai korupcinių ryšių ir šiuo tikslu sulaikęs 391 milijonų JAV dolerių vertės paramą Ukrainai, kurią buvo skyręs JAV Kongresas.

JAV prezidentui nušalinti Senate reikia 67 balsų. Tai reiškia, kad už JAV prezidento nušalinimą turėtų balsuoti ir dalis demokratų (respublikonai dabar Senate turi 53 vietas, demokratai- 45). Naujausios visuomenės apklausos rodo, jog 47,6 proc. amerikiečių remia JAV prezidento nušalinimą, 46,1 proc. pasisako prieš, o likusieji neturi nuomonės šiuo klausimu.

Vis dėlto Senato rinkimuose svarbi yra ne amerikiečių balsų dauguma, bet visuomenės nuomonė atskirose valstijose. Apklausos rodo, jog prieš prezidento nušalinimą pasisako 29 valstijos iš 50. Iš 35 vietų Senate, į kurias bus galima pretenduoti rinkimuose 2020 m. lapkritį, 20 respublikonų partijos pretendentai siekia perrinkimo. Tokiu atveju, balsuoti už prezidento nušalinimą reikštų politinę savižudybę.

Jeigu Trumpas nebus nušalintas, galimi įvairūs apkaltos padariniai JAV politinei sistemai. Pirma, būtų sukurtas precedentas, jog prezidento turimos galios naudojimas savo asmeniniams interesams yra norma, kaip ir nekonvencinis Trumpo elgesys bei retorika. Kiltų klausimas, ar JAV nebūtų „mažiau respublika“ negu kad norėjo jos kūrėjai? Antra, tai galėtų reikšti JAV politinės sistemos transformaciją: kiltų klausimas dėl stabdžių ir atsvarų sistemos efektyvumo bei būtų įtvirtinti Baltųjų rūmų galios svertai užsienio politikos formavime ir įgyvendinime. Tokia situacija valstybei yra pavojinga, nes šalis tampa priklausoma nuo vieno asmens sprendimų ir jo asmeninių nuostatų. Trečia, tai padėtų mobilizuoti Trumpo rinkėjus ir galbūt pritraukti neapsisprendusių rinkėjų balsus. Paprastai visuomenei vienašališki prezidento veiksmai užsienio politikoje atrodo normalu. Ketvirta, tai reikštų JAV politinės kultūros, kuri ilgą laiką rėmėsi tokiais principais kaip laisvė, įvairovė, vienybė, bendruomenės svarba, transformaciją. Kita vertus, tai rodytų, jog demokratija, kurioje sprendimus nulemia balsų dauguma, funkcionuoja.

Tad 2019-ieji baigėsi politine intriga JAV. Ne mažiau įdomūs žada būti ir 2020-ieji, kurių metu gali pasikeisti tiek Baltųjų rūmų šeimininkas, tiek politinių jėgų konfigūracija JAV Kongrese.

Gerda Jakštaitė, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos mokslininkė

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu