Daugiau 
 

Atgauti prarastą įtaką

05/05/2017 Aidas
politics-1-e1493994022831

Tačiau dabar pasaulyje pradeda kilti naujo tipo įtampa: konkurencija tarp pasaulio galybių, siekiančių išplėsti savo įtakos zonas. Rusija atnaujino pastangas atgauti po komunizmo žlugimo prarastą galią ir įtakos zonas. Kinija tapo ekonomikos galybe. Ji taip pat siekia plėsti savo politinę įtaką – nors ir labiausiai motyvuojama pelno – ypač geografinėse srityse, kurias laiko natūraliai savomis, t.y. Azijoje. Tai paaiškina jos agresyvius veiksmus Pietų Azijos jūroje, karinio jūrų laivyno plėtrą ir apsauginius instinktus, kai kalba pasisuka apie Šiaurės Korėją.

Priešingai nei Kinija, Rusija mažiau suinteresuota ekonomine nauda, tačiau politiškai išlieka labai agresyvi. Ji ne tik kariniais veiksmais sureagavo į NATO palankias tendencijas Gruzijoje ir Ukrainoje, bet ir kišasi į Vakarų Europos reikalus, remdama neliberalius politinius kandidatus, nusiteikusius išardyti ES. Rusijos planas yra suskaldyti Vakarus, susilpninant jų sąjungas, tokias kaip NATO ir ES.

Taigi naujoji galios kova vyksta tarp liberalių demokratijų vienoje pusėje ir neliberalių demokratijų bei autoritarizmo kitoje. Rusijai ir Kinijai svarbu sumažinti liberalių demokratijų galią todėl, kad nedemokratiški režimai yra labiau linkę atmesti vakarietiškas demokratijas. Vis mažiau autoritarinių režimų pasaulyje laikosi provakarietiškų pažiūrų. Nedemokratiniai veikėjai bijo liberalių demokratijų. O kadangi, pavyzdžiui, Rusijos sąjungininkės yra tik nedemokratiškos šalys, remdama neliberalius ir autoritarinius elementus ji siekia plėsti savo įtakos zoną.

JAV turėti stiprią įtakos zoną yra gyvybiškai svarbu dėl ekonominių, karinių, politinių ir moralinių priežasčių. Nuo pat 1823 metų gruodžio „Monro doktrinos“ JAV laikė Lotynų Ameriką savo įtakos zona, pirmiausia dėl jo geografinio artumo. Kai JAV dėmesį patraukė įvykiai Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose, ji Lotynų Amerikai nebeskyrė reikiamo dėmesio – net tada, kai regione pradėjo konsoliduotis autoritariniai režimai su ryšiais su Iranu, Rusija ir Kinija.

Valdant prezidentui Barackui Obamai apskritai buvo atsisakyta įtakos zonos sampratos. JAV taip pat nesugebėjo pamatyti koreliacijos tarp demokratijos ir įtakos zonos. O tuo tarpu prieš pat mūsų akis toliau vyksta nerimą keliantys procesai.

Pavyzdžiui, praėjusių metų birželį neliberalus Nikaragvos prezidentas Danielis Ortega pasirašė karinį susitarimą su Rusija, pagal kurį Rusija sutiko suteikti Nikaragvai 50 T-72 tankų ir pastatyti palydovinę stotį Managvos apylinkėse. Tai leistų Rusijai šnipinėti Jungtines Valstijas. Susitarimas buvo pasirašytas tą pačią dieną, kai iš šalies buvo išvaryti trys amerikiečių diplomatai.

Praėjusį gruodį Rusija pasirašė susitarimą su Kuba, pagal kurį Rusija padės Kubai modernizuoti karines pajėgas, suteikdama savo ekspertizę bei technologinę ir logistinę pagalbą. Kuba ir toliau išlieka despotišku režimu, kuris savo represinius metodus perduoda ir kitoms Lotynų Amerikos šalims, ypač Venesuelai.

Neseniai Venesuelos naftos gigantė PDVSA Rusijos vyriausybės valdomai kompanijai ROSNEFT užstatė beveik 50 procentų visų savo JAV teritorijoje esančio filialo CITGO akcijų. Tai leido PDVSA apmokėti savo obligacijas. Jei Venesuela nesugebės laikytis finansinių įsipareigojimų, į Rusijos nuosavybę gali patekti kai kurios JAV esančios naftos perdirbimo kompanijos, naftotiekiai ir skirstymo terminalai. Tačiau dar blogiau yra tai, kad Rusija tikėtinai kontroliuos didžiąją dalį Venesuelos ekonomikos. Rusijos ir Venesuelos santykiai nėra naujiena. Antidemokratinis Venesuelos pobūdis pavertė Rusiją natūralia šios Karibų valstybės sąjungininke. Tačiau dabar Rusija ne tik sparčiai plečia savo įtakos zoną Lotynų Amerikoje, bet nusitaikė į Amerikoje esančias kompanijas. Tai tik dar kartą pademonstruoja, kaip svarbu palaikyti stabilias Amerikos įtakos zonas.

Pastaruosius du dešimtmečius JAV nesiėmė kovoti už demokratiją Lotynų Amerikoje. Ji demonstravo abejingumą dėl prarastos įtakos regione, jai tuo tarpu jos konkurentės čia sparčiai didino savo ekonominę, politinę ir karinę įtaką. Pats laikas Amerikai atsipeikėti ir imtis planuoti savo strategiją ir politiką Lotynų Amerikoje, kol dar ne per vėlu.

Luisas Fleischmanas, Saugumo politikos centro Lotynų Amerikos reikalų ekspertas

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu