Kai mes imame kalbėti apie tai, ko reikėtų imtis norint gyventi sveikiau, kalba beveik visada pasisuka apie naujų daiktų pirkimą: sportinę aprangą, sporto inventorių, ingredientus sveikiems receptams ir taip toliau. Tačiau norėdami tapti pačia sveikiausia savo pačių versija, kartais turime atsikratyti dalykų, mums kliudančių gyventi sveikiau – ir tai yra kur kas daugiau nei tik nesveikas maistas. Štai keli dalykai, kurių turėtumėte atsikratyti tuojau pat!
Seni plastikiniai indai
Apžiūrėkite savo maisto saugojimo indus ir išmeskite viską, pagamintą iš kieto permatomo plastiko, pažymėto „7“ arba „pc“ (taip yra žymimas polikarbonatas). „Tokio tipo plastike gali būti BPA“, – sako vyriausioji Aplinkosaugos darbo grupės analitikė Sonya Lunder, kuri taip pat pataria atsikratyti subraižytų, įlūžusių ar kitaip pažeistų indelių. Nors iš naujų polikarbonato indų gamintojai BPA yra pašalinę, tačiau senuose šio chemikalo tikėtinai vis dar yra. Bet kokį plastiką išskirti chemikalus priverčia ir jų pakartotinis plovimas indaplovėse bei naudojimas mikrobangų krosnelėse.
„Apskritai, stiklas yra saugiau“, – sako Lunder.
Oro gaivikliai
Nors kai kurios kompanijos neseniai pranešė, kad palaipsniui iš produkcijos šalina ftalatus, kurie padeda ilgiau išlaikyti kvapą (o taip pat ardo žmogaus endokrininę sistemą), tačiau daugelyje oro gaiviklių (kietų, purškiamų, jungiamų į rozetę) šių chemikalų, didelėmis dozėmis neigiamai veikiančių žmogaus vystymąsi ir reprodukciją, vis dar būna. Lunder pataria verčiau šalinti nemalonius kvapus sukeliančias priežastis, nei maskuoti juos cheminiais kvapais.
Antibakterinis muilas
Jis nėra nė kiek efektyvesnis naikinant mikrobus nei įprastas muilas, tačiau gali būti nesaugus, rodo 2014 metų Maisto ir vaistų administracijos ataskaita. Aktyvusis antibakterinių priemonių ingredientas triklozanas bandymuose su gyvūnais darė pokyčius jų hormonų reguliacijai, o taip pat nerimaujama, kad šis chemikalas gali prisidėti prie atsparumo antibiotikams.
Gazuotų dietinių gėrimų atsargos
Didelio atgarsio sulaukęs žurnale „Nature“ išspausdintas tyrimas parodė, kad kalorijų neturintys saldikliai, tokie kaip sacharinas (Sweet-n-Low), sukralozė (Splenda) ir aspartamas (Equal) naikina naudingąsias žarnyno bakterijas, atsakingas už sveiką metabolizmą. Mokslininkai nustatė ryšį tarp šių saldiklių, pakitusių žarnyno mikrobų, gliukozės netolerancijos ir metabolinio sindromo (abu šie dalykai yra II tipo diabeto užuomazgos) pelėse ir žmonėse.
Nunešioti bėgimo bateliai
Daugumą bėgimo batelių reikia keisti kas 300-400 mylių, sako sporto fiziologas gydytojas Jasonas Karpas, knygos „Running for Women“ autorius. Bėgikui, per savaitę nubėgančiam 30 mylių, tai reiškia maždaug kas 3 mėnesius. Nusidėvėję bėgimo bateliai prasčiau akseleruoja kiekvieną žingsnį, tad vis daugiau smūgio tenka raumenims, kaulams ir raiščiams, o tai kelia sužeidimų tikimybę, aiškina jis. Jei nesate bėgikas, sportinius batelius keiskite kas šešis mėnesius, arba iš karto, kai tik pastebite pado nusidėvėjimo ženklus.
Nereikalingi daiktai
„Mes esame tai, apie ką mąstome, o mūsų mintis smarkiai veikia tai, kas mus supa“, – sako gyvenimo būdo trenerė Gail Blanke, knygos „Throw Out Fifty Things“ autorė. Daiktus, kurie neatlieka jokios reikiamos paskirties ir neneša jums džiaugsmo, ji vadina „gyvenimo apnašomis“: kuo daugiau gyvenimo apnašų aplink save sukaupiame, tuo sunkiau galime susitelkti ties tuo, kas mums iš tiesų svarbu, aiškina ji. Nežinote, nuo ko pradėti? Pirmiausia atsikratykite daiktų, kurie jus erzina kas kartą juos pamačius, pavyzdžiui, po vieną likusios kojinės ar neaiškios smulkmenos virtuvės stalčiuje, kuris jau neužsidaro. Nesvarbu, ar nuspręsite daiktus išmesti, ar paaukoti, ar parduoti – jūsų tikslas yra apmažinti fizinių objektų savo aplinkoje kiekį, kad jie netrikdytų jūsų energijos ir netrukdytų siekti tikslų.
Šaldytuve užsilikę maisto likučiai
Kalbant apie greitai gendančius maisto produktus, kuriuose yra gyvūninės kilmės sudėtinių dalių, auksinė taisyklė yra nelaikyti jų ilgiau nei tris dienas – juos būtina suvartoti, užšaldyti arba išmesti, sako Džordžijos universiteto Maisto saugumo centro direktorius dr. Michaelas P. Doyle’as. „Listerijos yra siejamos su tokiais baisiais dalykais kaip meningitas, persileidimai ar net mirtis, – sako jis. – Per mažiau nei savaitę šaldytuvo temperatūroje jų populiacija gali išaugti iki milijonų.“
Senas blakstienų tušas
Skystose makiažo priemonėse, įskaitant blakstienų tušą, gali kauptis daugybė mikrobų, sako Ohajuje dirbantis gydytojas ir Amerikos oftalmologijos akademijos atstovas ryšiams su visuomene Thomasas Steinemannas. Kaip tik dėl to jis rekomenduoja išmesti pakuotes praėjus 2-3 mėnesiams po atidarymo. „Kas kartą dažydamos blakstienas tušu, ant jų perkeliate ir mikrobus, o šepetėlis yra užkrečiamas naujais mikrobais ir bakterijomis, kurias jūs panardinate į drėgną kambario temperatūros terpę – tiesiog idealią aplinką joms daugintis.“ Viena pagrindinių blakstienų funkcijų yra neleisti nešvarumams ir bakterijoms patekti į akis, todėl labai svarbu, kad akių kosmetika būtų kuo mažiau užteršta, sako jis.
Nešvarus kontaktinių lęšių dėklas
„Nešvarus kontaktinių lęšių dėklas yra vienas pagrindinių akių infekcijų rizikos faktorių“, – sako dr. Steinemannas, kuris rekomenduoja dėklą keisti mažiausiai kas tris mėnesius, o taip pat kasdien jį kasdien valyti, leisti išdžiūti atidarytą ir kas kartą naudoti naują tirpalą. „Net labai kruopščiai valant lęšių dėklą, ant jo ima kauptis bioplėvelė, kuri tampa tikru nešvarumų ir mikrobų magnetu, – aiškina jis. – Jei laiku nepakeisite dėklo į naują, rizikuojate pasigauti rimtą akių infekciją, pavyzdžiui, ragenos opą, kuri net išgydyta gali palikti randą, paveikiantį jūsų regėjimą. Žmonės, nerizikuokite savo akimis!“
Senas lūpų blizgis
Bet kas, kas naudojama aplink burną, labai greitai kaupia bakterijas, o kuo ilgiau bakterijos būna drėgnoje terpėje, tuo labiau jos dauginasi. Tai padidina infekcijos tikimybę, jei jos patenka ant pažeistos (pvz., įtrūkusios) lūpų odos. Ekspertai rekomenduoja lūpų blizgį ir kitą lūpų kosmetiką išmesti praėjus ne daugiau nei šešiems mėnesiams nuo pakuotės atidarymo ir pirmo panaudojimo (arba pasibaigus galiojimo laikui, priklausomai nuo to, kuris terminas ateina anksčiau).
Suplėkę, užsikimšę oro filtrai
Jei namie turite oro valytuvą, gaunate auksinę žvaigždutę. „HEPA filtrus (t.y. pačius efektyviausius) turinčios oro valymo sistemos yra labai svarbios, nes, Aplinkosaugos agentūros duomenimis, oro kokybė patalpose yra 25-100 kartų blogesnė nei lauke“, – sako Niujorko universiteto mikrobiologas dr. Philipas Tierno. Iš tiesų, 1 500 kvadratinių pėdų name gali susikaupti 40 svarų dulkių (40 tūkst. dulkių erkučių vienoje uncijoje dulkių). „1 iš 5 amerikiečių kenčia nuo alergijų arba astmos, o situaciją dar labiau pasunkina dulkės, pelėsiai ir bakterijos ore, tad gera oro filtravimo sistema yra ypač naudinga“, – priduria jis. Tik nepamirškite laiku pakeisti filtro, nes jame gali imtis kauptis bakterijos ir augti pelėsiai, kurie vėliau gali būti išstumiami atgal į orą. Kaip dažnai reikia keisti filtrą, priklauso nuo paties jūsų gaminio ir gamintojo rekomendacijų.
„HEPA filtrus (t.y. pačius efektyviausius) turinčios oro valymo sistemos yra labai svarbios, nes, Aplinkosaugos agentūros duomenimis, oro kokybė patalpose yra 25-100 kartų blogesnė nei lauke“, – sako Niujorko universiteto mikrobiologas dr. Philipas Tierno.
Virtuvinės kempinėlės
Tyrimai rodo, kad virtuvinė kempinėlė tipiniuose amerikiečių namuose paprastai yra daugiausiai mikrobų turintis daiktas. Nors kai kurie ekspertai rekomenduoja kasdien kempinėlę apdoroti mikrobangų krosnelėje, kad žūtų bakterijos, Doyle’as rekomenduoja jų išvis atsisakyti, o vietoj to rinktis indų plovimo skudurėlį, kurį keisti švariu kas kelias dienas, o panaudotą paprasčiausiai išskalbti. „Kadangi skudurėlis yra plonesnis, jis tarp plovimų greičiau išdžiūsta nei kempinėlė, o tai sulėtina mikrobų dauginimąsi“, – aiškina jis.
Plastikinės pjaustymo lentelės
Įbrėžimuose, liekančiuose lentelėje po panaudojimo, mėgsta kauptis bakterijos, kurių atsikratyti gali būti labai sunku, sako Doyle’as. Jis rekomenduoja rinktis medines lenteles, nes medienoje yra dervų, kurie turi stiprių antibakterinių savybių.
Jūsų kėdė
Pasauliniai turimai rodo, kad vidutiniškai žmogus sėdi po 7,7 valandas per parą, o kai kurie atskleidžia, jog žmonės sėdi net iki 15 valandų per parą, sako ergoterapijos profesorius iš Teksaso universiteto Visuomenės sveikatos mokyklos Robertas Emery. Per ilgas sėdėjimas neigiamai veikia organizmo metabolinę sistemą ir gali sukelti aukštą kraujospūdį, diabetą, vėžį ir depresiją. Problemos sprendimas yra kur kas sudėtingesnis nei „daugiau laiko praleisti sporto klube“, kas „sėdėjimo ligai“ praktiškai jokios įtakos nedaro, sako Emery. Amerikos medikų asociacija rekomenduoja darbui rinktis stovimą stalą ir taip užkirsti kelią sveikatos sutrikimams, siejamiems su per dideliu sėdėjimu.
Išmanieji įrenginiai
Ne, visiškai atsikratyti jais nereikia, tačiau būtina apriboti jų naudojimą. Vis daugėja įrodymų, kad informacijos perteklius (tai, kas nutinka nuolat naudojant išmaniuosius prietaisus) turi įtakos sustiprėjusiam nerimui ir depresijai. Tai ypač pasakytina apie žmones, perdėtai prisirišusius prie savo įrenginių, ir tuos, kurie tuo pačiu metu naudojasi daugiau nei vienu. Kartas nuo karto „atsijunkite“ ir duokite smegenims pailsėti: geriausia tai daryti nustatytu tvarkaraščiu – pavyzdžiui, darbo dienomis po 9 val. vakaro arba savaitgaliais iki pietų.
