Balandžio 15-16 dienomis Lemonte, Pasaulio lietuvių centre, vyko JAV Lietuvių Bendruomenės apylinkių ir apygardų atstovų seminaras. Jo metu buvo kalbama apie šios didžiausios pasaulyje išeivijoje veikiančios lietuvių organizacijos strategiją, veiklos būdus, motyvaciją, savanorystę, ryšių stiprinimą su JAV valdžia ir organizacijomis, jaunimo įtraukimą į lietuvišką veiklą, mokomasi dirbti komandoje.

Praėjusį savaitgalį LR Generalinė konsulė Čikagoje Sigrida Mulevičienė ir Konsulato atstovas ryšiams su diaspora Julijonas Matukas dalyvavo Omahos lietuvių bendruomenės 70-mečio minėjime.

Milijardierius Ilinojaus gubernatorius J.B.Pritzkeris, milijonais remiantis Demokratų partijos kandidatus ir projektus, labai aktyviai siekė, kad 2024 metų Demokratų partijos suvažiavimas vyktų mūsų mieste. Kai praėjusią savaitę buvo pranešta, kad vietoj Atlantos buvo pasirinkta Čikaga, tai papiktino Džordžijos demokratus, dar labiau sustiprino Pritzkerio statusą ir dar  kartą paskatino kalbas apie tai, kad šis galimai nusitaikė į Baltuosius Rūmus. Panašūs gandai labai garsiai skambėjo praėjusiais metais, kai Pritzkeris vyko į Naująjį Hampšyrą ir Floridą.

55 metų jubiliejų švenčiantis Vilniaus universiteto (VU) folkloro ansamblis „Ratilio“ pristato projektą – Lietuvos etnografinį peizažą apžvelgiantį didžiulį elektroninį leidinį „5x5 tradicijos: Lietuvos etnografinių regionų folkloras“.

Pačioje Manhatano širdyje Niujorke stovi seniausiai tebeveikiančiai lietuvių organizacijai pasaulyje priklausantis pastatas. Vis dėlto pastatui, prie kurio prieš daugiau nei šimtmetį fotografavosi į Niujorką nuvykęs Jonas Basanavičius ir kuris vis dar priklauso lietuviams, kilęs pavojus – gresia būti perimtam ir nugriautam, nepaisant paminklo statuso.

Romoje, JT Plėtros programos būstinėje, balandžio 12 d. pristatytos būsimos 53-iosios Tarptautinės Žemės dienos iniciatyvos. Tarptautinė Žemės diena minima balandžio 22 d., pagrindinis renginys Romoje „Kaimas žemei“, vyksiantis balandžio 21–25 d., sujungs aplinkosaugos, sporto, kultūros, mokslo renginius.

„Viešasis transportas turi būti nemokamas“, „Siųsti daiktus ir pinigus Ukrainai yra gerai“ – tai tik keletas debatų temų aktualiais šiam laikmečiui klausimais, kuriomis jau antrus mokslo metus debatuoja nuotoliniu būdu susitinkantys jaunieji užsienio lietuviai. Vaikai ir paaugliai nuo 10 iki 17 metų iš Švedijos, Vokietijos, Liuksemburgo, Jungtinės Karalystės, Portugalijos, Belgijos ir Airijos nuotolinių susitikimų Zoom platformoje metu lavina klausymo, kalbėjimo, skaitymo ir rašymo lietuviškai įgūdžius, susipažįsta su kritinio mąstymo pagrindais, konstruktyvios diskusijos ir debatų kultūra.

Daugiau kaip pusė britų nenori, kad karaliaus Karolio III karūnavimo ceremonija būtų apmokėta mokesčių mokėtojų pinigais. Remiantis nuomonės tyrimo instituto „YouGov“ atlikta apklausa, 51 proc. respondentų mano, kad už gegužės 6 d. vyksiančią ceremoniją neturėtų mokėti vyriausybė. 32 proc. buvo už, o 18 proc. neturėjo nuomonės.

Neseniai kreipiausi į visus Čikagoje ir jos priemiesčiuose gyvenančius Lietuvos išeivius – žemaičius, kviesdamas bendrauti, rašyti apie save, kaip sekasi suktis svetimoje – daugiatautėje šalyje. Brangieji trečiabangiai ar ketvirtabangiai Žemaičiai, mane, žemaitį, labai jaudina tai, kad Tėvynėje Lietuvoje, mums išvykus duoneliauti, beliko labai mažai jaunų ir galinčių palaikyti mūsų tautos skaitlingumą šeimų. Ne kuo galime pasigirti ir gyvenantieji Čikagos žemėje: žemaitiškose ir beveik visose lietuviškose šeimose auginame vos po vieną – dvi jaunas atžalas.

Milijardierius Elonas Muskas nori pasipriešinti kompanijų „Microsoft“ ir „Google“ pastangoms vystant dirbtinį intelektą ir sukurti „tiesos ieškantį dirbtinį intelektą“, kuris vengtų politinio korektiškumo, sakė jis interviu, transliuotame vėlai pirmadienį.

Tarptautiniai tyrimų duomenys rodo, kad ankstyvas jaunuolių įsitraukimas į karjeros klausimus gali lemti didesnę sėkmę jau suaugus. Į ką atkreipti dėmesį jaunam žmogui pataria ekspertai ir kokios patirties moksleiviai gali siekti tam, kad jų karjera vėliau gyvenime eitųsi sklandžiai?  

Šylant orams norisi ne tik daugiau laiko praleisti lauke, bet ir mažiau jo sugaišti virtuvėje, o galbūt pakeisti savo mitybą sveikatai palankesniais patiekalais. Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė teigia, kad kuo įvairesnis pusryčių racionas, tuo daugiau medžiagų gauname, todėl dienos pradžios maistas neturėtų būti vienodas. Medicinos mokslų daktarė atkreipia dėmesį, kad pirmasis dienos valgymas gali suteikti 15–30 proc. visos dienos kalorijų normos. Taigi, kaip gera savijauta prasideda nuo pirmo žingsnio, taip gera diena prasideda nuo sveikų pusryčių.