Atrodytų, kad normalu, jog metropolitenas, kuriame per pusantro dešimtmečio darbo vietų ne padaugėjo, o sumažėjo, turėjo netekti ir intelektinės galios, nes patys jauniausi ir protingiausi traukia kur nors kitur.

Tačiau taip nėra. Naujausio tyrimo duomenimis, Čikaga pastaraisiais metais geba puikiai pritraukti geriausią išsilavinimą turinčius asmenis ir daro tai labai sėkmingai. Gali būti, jog būtent tai paaiškina dvišakę regiono ekonomiką. Tyrimą atliko respublikoniškos pakraipos Manhatano instituto (Niujorkas) vyresnysis mokslinis bendradarbis Aaronas Rennas.

Mokslininkas išanalizavo 28 šalies metropolitenus, kuriuose 2000-2013 metais sumažėjo arba gyventojų, arba darbo vietų skaičius. Į sąrašą pateko Čikaga, Sent Luisas, Milvokis ir kiti stambieji Vidurio Vakarų miestai, o taip pat – gana stebėtinai – Kalifornijos miestai San Fransiskas ir San Chosė.

Visuose šiuose miestuose padaugėjo darbuotojų su aukštuoju išsilavinimu (bent jau su bakalauro laipsniu), nepaisant tokiais atvejais tikėtino „protų nutekėjimo“, praneša Rennas. O Čikaga smarkiai viršijo vidurkį: joje koledžą baigusių asmenų skaičius išaugo 32,5 procento, o gyventojų, turinčių mokslinį laipsnį, dalis išaugo 6,2 procento.

Įdomu tai, kad pastarasis skaičius atrodo įspūdingai ne tik tarp 28 minėtųjų metropoliteno sričių, tačiau ir tarp 100 didžiausių šalies miestų, kur Čikaga atsidūrė 21-oje vietoje.

Ko gero, šie duomenys bent jau iš dalies paaiškina, kodėl kai kurios Čikagos metropoliteno dalys atrodo tokios klestinčios, o kitos vargsta sulinkusios po smukusios tradicinės pramonės našta. Loop sritis, o taip pat daugelis priemiesčių verslo rajonų puikiai geba pritraukti naujus talentus, tačiau senesni, daugiausiai darbininkų gyvenamieji rajonai, ir toliau išgyvena nuosmukį. Kaip žinia, jei pusė ekonomikos veikia puikiai, o kita pusė išgyvena krizę, jų bendra suma nebūtinai yra džiuginanti.