Likęs rungtynių laikas švieslentėje artėjo prie nulio, o savo komandos marškinėliais vilkintys aistruoliai šaukė vis garsiau, taip ragindami laiką paskubėti.
„Penki! Keturi! Trys! Du! Vienas!“
Prasidėjo tikras pragaras.
Pastarąjį kartą Čikagos „Blackhawks“ Stenlio taurę namuose laimėjo prieš 77 metus. Tad nuostabu, kad šįkart visi 22 424 United Center finalinių rungtynių stebėti susirinkę gerbėjai savo džiaugsmo nė nebandė tvardyti. Žmonės glėbesčiavosi, bučiavosi, šokinėjo, šoko ir dainavo. Svarbiausia – jie stebėjo savo komandos pergalingą triumfą gyvai, o ne per televizijos ekranus, kaip tai teko daryti 2013 ir 2010 metais, kai Stenlio taurę komanda iškovojo Bostone ir Filadelfijoje.
Šįkart šeštosiose 2014-2015 metų sezono Šiaurės Amerikos Nacionalinės ledo ritulio lygos (NHL) Stenlio taurės varžybų finalo rungtynėse Vakarų konferencijos čempionas Čikagos „Blackhawks“ klubas namuose 2:0 (0:0, 1:0, 1:0) nugalėjo Rytų konferencijoje triumfavusius Tampos „Lightning“ ledo ritulininkus, laimėjo seriją iki keturių pergalių 4-2 bei trečią kartą per šešerius pastaruosius metus tapo garbingo trofėjaus savininku.
Tai buvo šeštasis nugalėtojų triumfas per visą komandos istoriją. Tryliktą kartą Stenlio taurės turnyro finale žaidusi Čikagos „Blackhawks“ ekipa prizo savininke iki šiol buvo penkis kartus (1934, 1938, 1961, 2010 ir 2013 metais), o antrąsyk dėl šio trofėjaus kovoję Tampos „Lightning“ ledo ritulininkai vienintelę finalo seriją buvo laimėję 2004-aisiais.
Čikagos komanda pirmajame šio sezono finalo serijos mače Tampoje varžovus įveikė 2:1 (0:1, 0:0, 2:0), o antrajame susitikime sėkmė lydėjo arenos šeimininkus – 4:3 (1:0, 2:2, 1:1). Trečiąsias rungtynes išvykoje „Lightning“ ekipa laimėjo 3:2 (1:1, 0:0, 2:1), o ketvirtąsias pralaimėjo 1:2 (0:0, 1:1, 0:1). Penktajame mače svečiuose „Blackhawks“ varžovus privertė pasiduoti minimalia persvara – 2:1 (1:0, 0:1, 1:0).
Lemiamomis tapusiose šeštosiose finalo rungtynėse pirmadienį įvarčius nugalėtojams pelnė naudingiausiu finalo serijos ledo ritulininku pripažintas kanadietis Duncanas Keithas (37:13) ir Patrickas Kane'as (54:46), du rezultatyvius perdavimus atliko Bradas Richardsas, o arenos šeimininkų vartininkas Corey Crawfordas atrėmė visus 25 svečių metimus.
„Lightning“ komandos vartininko Beno Bishopo sąskaitoje – 30 atremtų varžovų metimų iš 32. Kas kartą, kai rungtynių pradžioje „Vanagai“ beveik pataikydavo įvartį, minia sutartinai atsidusdavo. Po pirmojo sėkmingo Duncano Keitho smūgio aistruoliai ėmė šėlti, švęsti ir šokti pagal komandos įvarčių pataikymo dainą „Chelsea Dagger“, kurios buvo beveik negirdėti per džiaugsmo šūksnius. Kai Pattrickas Kane’as pataikė gražų antrąjį įvartį, minia jau pajuto pergalės kvapą.
Nuskambėjus rungtynių pabaigą skelbiančiai sirenai, žaidėjai išmetė savo pirštines ir lazdas į orą ir prasidėjo pergalės šventė. Komanda ragino aistruolius triukšmauti dar garsiau – lyg tai būtų buvę įmanoma.
Čikagos sporto gerbėjai savo miesto komandos pergalę čempionate savo namų aikštėje šventė pirmą kartą nuo 1997-ųjų, kai Michaelo Jordano vedami „Buliai“ pergalingose rungtynėse prieš Jutos „Jazz“ laimėjo savo penktąjį NBA čempionų titulą.
Per garsiakalbius plyšavo daina „Sweet Home Chicago“, o ledo ritulio aistruoliai iš visų plaučių džiaugsmingai skandavo. Kai komandos kapitonas Jonathanas Toewsas triumfuodamas pakėlė taurę virš galvos, o paskui su pasimėgavimu ją pabučiavo, gerbėjai ėmė plyšauti taip, kad, regis, sprogs United Center pastatas. Vėliau Toewsas sakė žurnalistams: „Nėra nieko geriau nei laimėti namuose, savo gerbėjų akivaizdoje“.
Tačiau aistruoliams ši patirtis kainavo nepigiai: už galimybę stebėti pergalingas „Vanagų“ rungtynes teko pakloti nuo $1,000.
„Aš būčiau ir $2,000 sumokėjęs. Pinigai man ne kliūtis, – sakė ilgametis komandos gerbėjas 53-ejų Johnas Wallace’as iš Oak Forest rajono, už stovimą vietą paklojęs $1,165. – Privalau pamatyti tą taurę ant ledo gyvai.“
51-erių Joanne Berg iš Skokie, rungtynes stebėjusi iš viršutinių United Center tribūnų, savo džiaugsmą ir susijaudinimą įvertino „11 iš 10“.
„Ši komanda yra nuostabi ir tai, kad čia buvau, aš pasakosiu savo anūkams“, – sakė Berg.
