Lietuviško žodžio šventė ČLM mokykloje
Kaip J.Basanavičius prieš šimtą metų pasakė: „Tautos dvasia – gyvas žodis, ir mes lietuviai turime tą šventą dvasią savo mintimis ir darbais palaikyti“.

Apie lietuvių tautos išsaugojimą ir žemaičių balso svarbą
Neseniai kreipiausi į visus Čikagoje ir jos priemiesčiuose gyvenančius Lietuvos išeivius – žemaičius, kviesdamas bendrauti, rašyti apie save, kaip sekasi suktis svetimoje – daugiatautėje šalyje. Brangieji trečiabangiai ar ketvirtabangiai Žemaičiai, mane, žemaitį, labai jaudina tai, kad Tėvynėje Lietuvoje, mums išvykus duoneliauti, beliko labai mažai jaunų ir galinčių palaikyti mūsų tautos skaitlingumą šeimų. Ne kuo galime pasigirti ir gyvenantieji Čikagos žemėje: žemaitiškose ir beveik visose lietuviškose šeimose auginame vos po vieną – dvi jaunas atžalas.

Pavasaris Gedimino lituanistinėje mokykloje
Balandžio mėnuo prasidėjo pačios gražiausios pavasario šventės – šv. Velykų paminėjimu. Mokytojos papasakojo net tik apie dabartines, bet ir apie jau gal ir pamirštas tradicijas. Velykos, kaip pavasario gamtos atgimimo šventė, lietuviams buvo žinoma dar iki krikščionybės įvedimo. Pagrindinis šventės atributas ir tada buvo kiaušinis, nes jis išreiškia kūrybinę gamtos jėgą, iš kiaušinio kyla nauja gyvybė. Žmonės mušdavo ir ridendavo kiaušinius, taip pat statydavo supuokles, kuriomis besisupant stengdavosi iškilti kuo aukščiau, nes nuo to geriau augs javai. Buvo ir paprotys laistytis vandeniu – kad greičiau prabustų žemė.

Žemaičiai, burkimės draugėn!
Šiuo laišku kreipiuosi į visus Čikagoje ir už jos ribų gyvenančius ŽEMAIČIUS, kviesdamas pradėti žemaitišką bendravimą „Čikagos Aido“  laikraštyje. Sako, kad Čikagoje apsigyvenusių lietuvių yra arti 800,000. Visi suprantame, kaip gera turėti galimybę bendrauti, skaityti ir rašyti lietuviškai. O kaip dėl žemaičių kalbos? Gi Žemaičių Tauta ir mūsų kalba įregistruota Pasauliniuose kalbų registruose!

Sulaukėme svečių
Šeštadienio rytą Čikagos lituanistinę mokyklą aplankė svečiai iš Lietuvos. Tai liaudiškų šokių studija „Suvartukas“. Ji įsikūrusi nedideliame Plungės miestelyje ir gyvuoja jau 75 metus. Studijoje šoka nuo mažiausiųjų iki suaugusių šokėjų. Grupei vadovauja nenuilstanti, energinga choreografė Ilona Baltikauskaitė. Kaip pati vadovė juokauja: „Tu nesi plungiškis, jei nešoki „Suvartuke“. Kolektyvas sėkmingai atstovauja rajonui Pasaulio lietuvių ir moksleivių dainų ir šokių šventėse, Plungės miesto ir Žemaitijos šokių šventėse, dalyvauja įvairiuose vaikų ir jaunumo tautinės muzikos ir šokių festivaliuose ne tik visoje Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. 2007m. kolektyvas apdovanotas aukščiausiu mėgėjų meno įvertinimu – Lietuvos liaudies kultūros centro ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondo įsteigtu apdovanojimu – „Aukso paukštės“ nominacija.

Mokinių meninio skaitymo konkursas „Skrydis į svajonę“
Skrydis per Atlantą buvo Dariaus ir Girėno drąsi svajonė. Prieš 90 metų, 1933 m. liepos 15 d., lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas nusprendė nuskristi iš JAV į Lietuvą. Nepaisant sunkumų, neigiamų prognozių ir techninių iššūkių, jie nuokakliai ruošėsi ir pasiryžo į neįtikėtiną kelionę. „Lituanicos“ skrydis išgarsino Lietuvą visame pasaulyje ir tapo tautos vienijančiu simboliu, kuris reprezentuoja drąsą, atsidavimą ir meilę Tėvynei.

Lietuvos šaulių sąjungai išeivijoje – 69-eri
Lietuvos šaulių sąjunga išeivijoje šventė savo 69-ąjį gimtadienį. Kovo 7 diena yra laikoma Lietuvos šaulių sąjungos atkūrimo data. 1954 m. kovo 7 d. Čikagoje Lietuvos patriotai atkūrė šaulių organizaciją, vadovaujantis Vlado Putvinskio ideologijos principais. Pavadino Lietuvos šaulių sąjunga Tremtyje, atgavus Lietuvos nepriklausomybę sąjungos vardas buvo pakeistas į Lietuvos šaulių sąjungą išeivijoje. Atkurtos sąjungos pirmininkas buvo prof. Vaidievutis R. Mantautas, sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio vaikaitis.

„Lietuvių kalbos dienos“ Gedimino mokykloje Kovo 11-tąją
Šiais metais Gedimino lituanistinė mokykla dalyvavo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos organizuotame renginyje „Lietuvių kalbos dienos“. Mūsų mokykla šiame renginyje dalyvauja pirmą kartą, nors Lietuvių kalbos dienos yra organizuojamos kasmet vasario – kovo mėnesiais net nuo 2016 metų.

Metinis ataskaitinis susirinkimas
2023 m. kovo 4 d. įvyko „Klaipėdos“ jūrų šaulių kuopos metinis ataskaitinis susirinkimas. Šį kartą buvo nutarta susirinkimą daryti švč. Mergelės Marijos Gimimo parapijoje. Susirinkusius pasveikino kuopos vadas Giedrius Bikulčius. Jis pakvietė visus atsistoti ir tylos minute pagerbti mirusius kuopos  šaulius. Invokaciją sukalbėjo kapelionas Jaunius Kelpšas ir  palinkėjo ryžto ir jėgų darbuojantis Tėvynės labui.

Šauliai išeivijoje Kaziuko mugėje
Lietuvos šaulių sąjunga išeivijoje puoselėja tradicijas, skleidžia šaulišką žinią ir buria lietuvius po šaulių vėliava. 2023 m. kovo 5 d., Pasaulio lietuvių centre vyko Kaziuko mugė, kurią organizavo Lietuvos skautų sąjunga Čikagoje. Joje dalyvavo visi skautų tuntai ir kiti amatininkai bei prekybininkai.

Čikagoje iškilmingai paminėtos Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio-Pūtvio gimimo 150-osios metinės
Šventiniai renginiai prasidėjo šv. Mišiomis Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapijoje iškilminga šaulių vėliavų rikiuote. Šv. Mišias atnašavo kunigas Gediminas Keršys. Vėliau šauliai padėjo gėlių vainiką ir uždegė atminimo žvakutę prie Laisvės kovų paminklo, Jaunimo centro kiemelyje.

Pagerbtas partizanų vado brigados generolo Adolfo Ramanausko-Vanago atminimas
2023 m. kovo 5d., Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje šauliai paminėjo partizanų vado, brigados generolo Adolfo Ramanausko-Vanago gimimo 105-ąsias metines. Adolfas Ramanauskas-Vanagas gimė 1918 m. kovo 6 d. Niu Britene, Konektikute, JAV. 2018 m. LR Seimo pripažintas Lietuvos valstybės vadovu.