JAV generalinė prokurorė Loretta Lynch reikalauja pokyčių departamente, kuris, jos teigimu, naudojasi nereikalinga, perdėta smurtine jėga.
„Nei Čikagoje, nei likusioje šalies dalyje, reformos nebus įgyvendintos per naktį,“ – penktadienį konferencijoje, kurioje dalyvavo Lynch, meras Rahmas Emanuelis, prokuroras Zachary Fardonas bei Čikagos policijos komisaras Eddie Johnsonas, teigė Pilietinių teisių padalinio vadovė Vanita Gupta.
Miestas susitarė su Teisingumo departamentu dėl derybų apie siūlomas reformas. Jie teigia, jog tai gali privesti prie įpareigojančio sutikimo įsako, kurį įgalins federalinis teismas. Senatorius Jeffas Sessionsas, kuris užims Lynch vietą po Donaldo Trumpo inauguracijos, išsakė kritiką tokiam įsakui, tačiau Emanuelis pažadėjo reformas įgyvendinti bet kuriuo atveju. Departamentui desperatiškai jų reikia.
Federaliniai tyrėjai teigia, jog atlikdami tyrimą išmaišė visą Čikagą. Jie pasakoja, kad tarp policijos darbuotojų rado ir pavyzdingų žmonių, tokių kaip Čikagos policijos kapitonas, kuris artimai dirba su bendruomenėmis savo rajone ir netgi nebijo gyventojams duoti savo asmeninio telefono numerio.
„Čikagos policijos departamente dirba pareigūnų, kurie gali užtikrinti, jog bendruomenė palaikys teisėtvarką,“ – rašoma ataskaitoje.
Tačiau likusioje ataskaitos dalyje išsakomi labai rimti kaltinimai Čikagos policijos departamentui. Pasakojama apie naujokus, kurie nesugeba atsakyti paprastų klausimų apie jėgos panaudojimą, apie veteranus policijos pareigūnus, kurie naudoja šaunamuosius ginklus prieš grėsmės nekeliančius įtariamuosius, bei prižiūrėtojus, kuriems svarbiau su savo pareigūnais palaikyti draugiškus santykius, nei sudrausminti juos dėl netinkamo elgesio.
Ataskaitoje taip pat aprašomos „nepatikimos taktikos“, kuriomis jau keletą dešimtmečių vadovaujasi policijos pareigūnai spausdami bei persekiodami įtariamuosius. Argumentuojama, jog šios taktikos neseka oficialios departamento politikos, o tai gali paskatinti bendruomenes susvetimėti bei, daugeliu atvejų, sukelti nereikalingą smurtą.
Persekiojimas pėsčiomis yra viena iš pagrindinių policijos pareigūnų naudojamų taktikų. Ataskaitoje teigiama, jog pareigūnai nuolat persekioja žmones vien todėl, jog pastarieji bėga. Dauguma tokių atvejų pasibaigia mirtimi. Dokumente taip pat aiškinama, jog persekiojimai pėsčiomis yra „pavojingi iš prigimties“, nes dėl jų pareigūnai pavargsta, o jų adrenalino kiekis kraujyje žymiai pakyla. Tai trukdo jiems priimti tinkamus sprendimus.
Federaliniai tyrėjai taip pat labai kritikavo taktiką, žinomą kaip „iššokimas“. Tai taktika, kai pareigūnai nežymėtomis transporto priemonėmis dideliu greičiu privažiuoja prie stoviniuojančių žmonių grupių, ir, staigiai sustoję, iššoka iš automobilio, pasiryžę vytis bet ką, kas bėgs.
„Buvo vienas atvejis, kai pareigūnas nedėvintis uniformos, važiuodamas nežymėta transporto priemone, iššoko iš automobilio ir pradėjo vytis gatvėje stovėjusį vyriškį, kuriam vėliau šovė į nugarą. Pareigūnai teigė, jog vyriškis išsitraukė ginklą, tačiau jo rasti niekas nesugebėjo. Auka teigė tyrėjams, jog ėmė bėgti, nes nepažįstamas automobilis dideliu greičiu lėkė tiesiai į jį,“ – teigiama ataskaitoje.
Federaliniai tyrėjai teigia, jog netinkamų taktikų naudojimas sukelia nepasitikėjimą policija. Tai priveda prie to, kad visuomenė nenori padėti policijos tyrėjams, o tai paaiškina, kodėl praėjusiais metais Čikagos policijos departamentas ištyrė tik 29 procentus nusikaltimų.
Tyrėjai taip pat girdėjo istorijų apie kitas taktikas, kurios susilaukė labai aršios kritikos. Viena iš jų yra „ginklai už laisvę“ taktika. Tokiais atvejais policijos pareigūnai sulaiko žmones už nedidelius prasižengimus ir atsisako juos paleisti, kol jie negauna nelegalių ginklų.
Jie taip pat girdėjo istorijų apie atvejus kaip šis: „Jaunas juodaodis mums pasakojo, kad, kai buvo 12 ar 13 metų amžiaus, jį su draugais sulaikė Čikagos policijos departamento pareigūnai, kurie jį nuvežė į kitos gaujos teritoriją ir liepė iš ten pareiti namo. Kitas juodaodis paauglys pasakojo, kaip jo brolį policijos pareigūnai įsisodino į automobilį, nuvežė į kitos gaujos teritoriją ir pasakė: „Geriau jau pradėtum bėgti“,“ – rašoma ataskaitoje.
Policijos pareigūnai taip pat naudojo elektrošoko įtaisus bei grasinimus, bandydami įbauginti žmones, nors jie ir nebuvo nieko prasikaltę. Oficialiuose tokių įvykių raportuose policijos pareigūnai neprivalo pasakoti, kodėl naudojo nemirtiną jėgą.
Teisingumo departamentas pabrėžė, jog Čikagos policijos pareigūnai per praėjusius penkerius metus susilaukė daugiau nei 30000 nusiskundimų, tačiau tik 2 procentai šių nusiskundimų buvo išspręsti.
„Tai yra labai maži skaičiai,“ – konstatuojama dokumente.
Teisingumo departamentas taip pat sutelkė dėmesį į policininkų apmokymus. Jie teigia, kad praleido 60 valandų stebėdami pareigūnų apmokymus, kurie buvo pasenę ir prastai išaiškinti. Instruktažą dėstantys instruktoriai studentams rodo 35 metų senumo vaizdo įrašus, kurie buvo išleisti prieš Aukščiausiojo teismo pataisas pareigūnų jėgos panaudojimo nurodymams. Tyrėjai taip pat išsiaiškino, jog tik vienas iš šešių naujokų teisingai atsakė į klausimus apie tinkamą jėgos panaudojimą darbo metu.
Policijos pareigūnai taip pat naudojo elektrošoko įtaisus bei grasinimus, bandydami įbauginti žmones, nors jie ir nebuvo nieko prasikaltę. Oficialiuose tokių įvykių raportuose policijos pareigūnai neprivalo pasakoti, kodėl naudojo nemirtiną jėgą.
Policijos departamento apmokymai darbo vietoje taip pat susiduria su labai didelėmis problemomis: trūksta tokius apmokymus galinčių dėstyti pareigūnų, o savanoriškas darbas, už kurį skiriama 3 tūkstančių dolerių per metus stipendija, nėra patraukli alternatyva. Meras Emanuelis pažadėjo pasamdyti daugiau instruktorių.
Tyrėjai taip pat išsiaiškino, jog tik labai nedidelė dalis pareigūnų moka elgtis su protinę negalią turinčiais asmenimis, bei tai, jog dalis pareigūnų laisvai vartoja rasistinį žargoną.
