Praėjusį mėnesį senatorius Dickas Durbinas ir kongresmenas Mike’as Quigley lankėsi Ukrainoje, kurioje susitiko su šalies prezidentu Petro Porošenka. Sekmadienio popietę abu dalyvavo Ukrainos miestelio rajone vykusiame susitikime ir pasakojo apie kelionę.
Quigley tikina, kad susirūpinimas Putino keliama grėsme išplitęs ne tik Ukrainoje, bet ir kitose buvusiose Sovietų Sąjungos respublikose: Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Gruzijoje bei kitose.
„Putinas nori atkurti Sovietų Sąjungą. Tai nerimą kelia visiems pirmos ar antros kartos amerikiečiams, kilusiems iš šių šalių,“ – teigė Quigley.
Praėjusį mėnesį senatorius Durbinas taip pat lankėsi Lenkijoje bei Lietuvoje.
„Turime naują prezidentą ir šios šalys nori labai daug žinoti,“ – pasakojo Durbinas Ukrainos kultūros centre vykusio renginio metu.
Sugiedojus Amerikos ir Ukrainos himnus renginyje susirinkusi minia ėmė klausytis Durbino ir Quigley. Jie pažadėjo remti JAV pastangas priešinantis Putinui. Durbinas pabrėžia, jog Putinas nemano, kad Ukraina „nusipelnė būti atskira šalimi.“
Ukrainiečiai, kurie nepriklausomybę iškovojo 1991 metais, yra ypač susirūpinę Rusijos veiksmais po to, kai Maskva aneksavo Krymą, o Donbaso regione prasidėjo etninės kautynės.
Quigley Kijeve lankėsi ir 2014 metų pavasarį. Tuo metu vyko Maidano sukilimas, kurio metu buvo nuverstas prorusiškų pažiūrų prezidentas Viktoras Janukovyčius. Per susitikimą su Porošenka šį vasarį tiek Quigley, tiek Durbinas, Ukrainos lyderiui pabrėžę, jog Amerikos valdininkai nori ir toliau taikyti sankcijas Rusijai.
„Stebina tai, jog prezidentas Trumpas dėl visiškai neaiškių priežasčių vis dar nenori priešintis Rusijos vykdomai agresijai. Nauja administracija nenori atmesti Rusijai taikomų sankcijų panaikinimo galimybės,“ – neseniai „Politico“ rašė Quigley.
Ukrainos bendruomenė Čikagoje turi labai ilgą istoriją. Cortezo ir Oakley gatvių susikirtime stovi Šv. Volodymyro Ukrainos stačiatikių katedra, kuri praėjusiais metais atšventė šimto metų jubiliejų, o keliais kvartalais piečiau nuo 1915 metų stovi Šv. Nicholo Ukrainos katalikų katedra.
Kaip ir dauguma ilgą laiką mieste gyvenančių etninių grupių, ukrainiečiai pamažu pradėjo kraustytis į priemiesčius. Tačiau senajame jų rajone vis dar gyva gimtinės dvasia – daugiabučių balkonuose kabo Ukrainos vėliavos, o languose puikuojasi „United We Stand With Ukraine“ ženklai.
„Darome viską, ką galime, kad padėtumėme gimtinei,“ – teigė pastorius Mykola Buryadnykas, kuris į JAV iš Ukrainos atvyko 2002 metais.
„Mus vienija susirūpinimas gimtine. Šioje šalyje reikia lyderio, kuris nebus naivus Rusijos atžvilgiu,“ – teigė Ukrainos Kongreso komiteto Amerikoje Ilinojaus padalinio viceprezidentas Pavlo Bandriwsky.
Nors politika ir yra vidinė, tačiau kai rinkėjai yra kilę iš kitų šalių bei turi jose artimųjų, geriausia būtų atsižvelgti ir į jų gimtinės problemas.
